ENERGETIKA
Metus baigusi dar vienu rekordu AB “Mažeikių nafta” (MN) 2005-uosius pradeda vėl dirbdama, anot bendrovės atstovų, visu pajėgumu ir naudoja rezervuaruose sukauptą naftą. Gruodį Mažeikių gamykla perdirbo 832.000 t žalios naftos – 11,6 proc. daugiau nei paskutinį 2003 m. mėnesį. Bendrovės atstovo Giedriaus Karsoko teigimu, tai geriausias perdirbimo rezultatas per pastaruosius 12 metų. O paskutinį 2004 m. ketvirtį perdirbta 8 proc. daugiau naftos nei užpernai tuo pat metu. Visų metų naftos perdirbimo planai viršyti 8,25 proc. Pagal projektus, MN gali perdirbti 15 mln. t naftos per metus. Nuo sausio 1-osios gamykla naudoja rezervuaruose sukauptą naftą, o vamzdynais, juose atsiradus vietos, ji pradės tekėti sausio 7-ąją, penktadienį. VŽ, LŽ
FINANSAI
Nuo 2005 m. “Sodros” įmokomis gali būti apmokestinamas metinis atlygis valdybų nariams – tantjemos, nesvarbu, ar valdybų nariai dirba toje pačioje įmonėje, ar ne – aiškina valdininkai. Kiti ekspertai teigia, jog šios išmokos neturėtų būti apmokestinamos. Pasak Linos Stragauskienės, konsultacinės bendrovės UAB “Ernst & Young Baltic” vyresniosios konsultantės, naujoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje aiškiai apibrėžta, kurie asmenys turi būti apdrausti ir nuo kokių pajamų turi būti skaičiuojamos “Sodros” įmokos. Įmonių valdybų nariai į apdraustųjų gretas nepatenka. Ekspertai pažymi, jog sunku prognozuoti, kokia dabar bus mokesčių administratoriaus pozicija. Iki 2005 m. buvo aiškinama, kad “Sodros” išmokomis tantjemos turėjo būti apmokestinamos tuomet, kai valdybos narys yra įdarbintas toje pačioje įmonėje. VŽ
Lietuvos ir Baltarusijos taikomi tarifai vizoms turėtų mažėti nuo 20 iki 5 eurų. Vizų kainos sumažės, kai iš Baltarusijos ateis tai patvirtinanti nota. Keisti vizų tarifus prašo ir verslininkai. Šiuo metu Baltarusijos piliečiams viza į Lietuvą kainuoja 20 eurų, ji gaunama per 5 dienas. Norint vizą gauti greičiau, reikia papildomai sumokėti 25 eurų. Tranzitinės vizos kaina – 10 eurų. Analogiškas kainas taiko ir Baltarusija, išduodama vizas lietuviams. Justinas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, teigia turįs žinių, jog vizų kainas sutiktų sumažinti ir baltarusiai. Šį klausimą Seimo komitetas ketina svarstyti trečiadienį.VŽ
Kaip jau ne kartą pranešta, šiemet planuojama įvesti naujus automobilių ir nekilnojamojo turto savininkų mokesčius. Naujų kainų įvedimas Naujųjų metų išvakarėse nemaloniai nustebino žmones. Kai kurie, rinkimuose balsavę už valdančiąją koaliciją, piktinosi. Jie prisiminė, kad kai kurios partijos prieš rinkimus žadėjo sumažinti mokesčius, padidinti gyventojų pajamas. Dabar daugelis nepasiturinčių vartotojų, ypač pensininkai, turės dar labiau taupyti dujas ir elektrą. Nuo sausio 1 dienos kubinis metras dujų pabrango 3 centais, o kilovatvalandė elektros – maždaug 2 centais. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pataria vartotojams už gruodžio mėnesį susimokėti sausio pradžioje. K, VE, LR
Pabrangusi elektra ir padidėjusi dujų kaina ne tik tiesiogiai pakratys lietuvių pinigines, bet ir privers daugiau mokėti už didžiąją dalį maisto produktų. Įmonių skaičiavimais, kainos gali pakilti 5-10 proc. “Maisto produktai neišvengiamai brangs”. R
ĮMONĖS
Ūkio ministerija iki sausio 13 d. renka paraiškas iš įmonių, kurios numato šiemet laikinai eksportuoti tekstilės prekes perdirbti trečiosiose šalyse, o vėliau jas reimportuoti. Lietuvos įmonėms tarp tokių šalių bene aktualiausia yra Baltarusija – į ją vis daugiau įmonių kelia gamybą ieškodamos galimybių sumažinti gamybos kainą. Ūkio ministerija (ŪM) paskelbė laukianti paraiškų iš įmonių, kurios laikinąjį perdirbimą nori atlikti ne tik Baltarusijoje, bet ir Vietname, Serbijoje ir Juodkalnijoje. Paraiškų laukiama iš įmonių, kurios eksportavo prekes laikinai perdirbti 2004 m. arba 2003 m. VŽ
Atitikties įvertinimo įstaigos rengiasi žygiui į Vyriausybę. Jei ministrų kabinetas neskirs joms pinigų – verslui smarkiai pabrangs įvertinimo procedūros, o atitikties įvertinimo įstaigos taps nekonkurencingos. Pasak Stasio Kašėtos, Kauno elektroninės aparatūros sertifikavimo centro UAB “Sertika” direktoriaus, normaliai gali dirbti tik paramą iš valstybės gaunančios laboratorijos ar sertifikavimo centrai, nes dėl itin aukštų reikalavimų ir nedidelio klientų skaičiaus jos negali pačios išsilaikyti. Lietuvoje galiojančios atitikties įvertinimo kainos yra maždaug perpus žemesnės nei Europos Sąjungoje. 2004 m. buvo notifikuota 12 atitikties įvertinimo įstaigų. Šių įstaigų išduoti produktų bandymų protokolai, atitikties sertifikatai galioja visoje ES ekonominėje erdvėje. VŽ
Mėsos rinkoje kilo naujas karas dėl pavadinimų. Mat Lietuvos parduotuvėse pasirodė “Klaipėdos maisto produktų” tiekiamos latviškos virtos “Giminių” dešros. Šį pavadinimą šalyje ant mėsos gaminių pakuočių turi teisę naudoti “Utenos mėsa”. Utenos įmonė kreipėsi į “Klaipėdos maisto produktų” įmonę reikalaudama iš jos siūlomo asortimento nedelsiant išimti “Giminių” pavadinimo produktus. “Utenos mėsos” generalinio direktoriaus Dariaus Samuolio teigimu, į “Giminių” ženklo populiarinimą įmonė nuo 1997 metų investavo apie 2,5 mln. litų, ir jei “Klaipėdos maisto produktai” nesutiks išimti iš apyvartos latviškos dešros, “Utenos mėsa” teisme mėgins siekti materialinės kompensacijos. LR
STATYBA
Statybininkai sutaria, kad kitąmet statybos turėtų brangti ir jų daugės. Prognozuojama, kad labiausiai augs stambios statybų bendrovės, kartu jos užtikrins sočius metus ir smulkesnėms firmoms, dirbsiančioms pagal subrangos sutartis. Rinkoje laukiama ir naujų dalyvių iš ES valstybių, tačiau, manoma, kad kol kas didesnės konkurencijos senbuviams jie nesudarys. Pasak Virgaudo Juocevičiaus, UAB “Constructus” generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, statybų rinka 2005 m. turėtų plėstis apie 10-15 proc. Toliau bus nemažai statoma gyvenamųjų bei komercinių objektų, jie kils ir mažiausiuose miesteliuose, bet aktyviausiai – sostinėje, Klaipėdoje, Kaune. VŽ
Pavasarį Kaune turėtų pradėti kilti 250 mln. litų vertės 60.000 kvadratinių metrų ploto.”Akropolis” netoli Laisvės alėjos, “VP grupė” paskelbė pradėjusi projektuoti “Maxima bazę” ir “Ermitažą” Kaune, prie Vilniaus-Klaipėdos greitkelio. ES fondų pinigais ateinančiais metais Šiauliuose bus pradėta statyti 5.500 vietų krepšinio ir renginių arena, kurios vertė – apie 50 mln. litų. VŽ
Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjos Violetos Staskonienės, Skulptūrų parko tvarkymas, kiek buvo numatyta praėjusiais metais, baigtas: iki pat švenčių plušę darbininkai pabaigė tvarkyti pagrindinį taką nuo Trilapio gatvės iki M.Mažvydo alėjos, sutvarkė apšvietimą. Gražinti parką ketinama ir toliau. K
TRANSPORTAS
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Transporto lengvatų įstatymo pataisa, kuria valstybė įsipareigojo kompensuoti vežėjams 50 proc. nuolaidą vienkartiniam bilietui. Tokia nuolaida suteikiama aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentams bei profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviams. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais važinėjantiems studentams nuolaida galios nuo rugsėjo 1 dienos iki liepos 1-osios. Vežėjų patirtos išlaidos dėl transporto lengvatų taikymo turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Prie įstatymo pataisų projekto dirbusi specialiai šiam reikalui suburta komisija paskaičiavo, jog 50 proc. bilieto kainos siekiančios studentų kelionių nuolaidos valstybei kasmet kainuos apie 5,8 mln. litų. Naujoji įstatymo pataisa suvienodino konkurencines sąlygas tarp geležinkelio ir kelių transporto vežėjų. VE
Neleistinu metu į Gedimino prospektą prie Katedros aikštės bandžiusiems įsukti vairuotojams teks padengti nuostolius, kuriuos patyrė modernius stulpelius prižiūrinti įmonė “Susisiekimo paslaugos”. Dviejų atitvarų remontas kainuos 20 tūkst. litų. Vienas stulpelius apgadinęs vairuotojas turės pakloti 11 tūkst., kitas – 9 tūkst. litų. Dabar prieš 18 valandą, kada atitvarai keliami, Gedimino prospekte įsižiebia raudoni šviesoforo signalai, nors ir tai ne visada sustabdo žūt būt besistengiančius prasmukti į prospektą nedrausmingus vairuotojus. Bet jei kaskart teks mokėti po 10 tūkst. litų…tvarka, tikriausia, bus. LR
Po dešimties metų pertraukos Naujųjų metų naktį Kauno gatvėmis vėl važinėjo troleibusai ir autobusai – iš viso 16 maršrutinių autobusų ir troleibusų. Preliminariais skaičiavimais, autobusais keliavo apie 600 keleivių, o troleibusais – apie 3 tūkstančius. Bendrovių “Autrolis” ir “Kauno autobusai” vadovai džiaugėsi, kad šventinę naktį vandalų išpuolių išvengta. KD
ŽEMĖ
Neįprastai šiltas gruodis ir pirmosios sausio dienos nestebina sinoptikų. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjo Liongino Pakščio, tokius orus lemia Atlanto ciklonas, keliaujantis per Skandinaviją iš Vakarų į Rytus, o vakarų vėjas visada lemia šiltus orus. Anot hidrometeorologo, panašūs orai tokiu metu fiksuojami jau ne pirmi metai. Pavyzdžiui, praėjusių – 2004 metų – gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 3,5 laipsnio šilumos, o 2003 metų to paties mėnesio vidutinė temperatūra – 3,4 laipsnio šilumos. Klimatologės Audronės Galvonaitės teigimu, vis kartojasi metai, kai žiema užtrunka ar visai nepasirodo. Antai 1882 metų gruodį Lietuvoje buvo net 15,6 laipsnio šilumos. Daugiau nei 30 laipsnių šalčio buvo 1908, 1942, 1956, 1970 metais. Kokia bus antroji šio sausio pusė ir paprastai šaltais orais garsėjantis vasaris, pasak sinoptikų, kol kas sunku prognozuoti. VE, KD
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
