
EKONOMIKA
Daug nuostolių pridaręs uraganas “Ervinas” pakeitė darbo rinką. Lietuvos miško kirtėjai viliojami darbu Švedijoje. Uraganas Pietų Švedijoje išguldė tiek medžių, kiek buvo numatyta jų iškirsti per trejus artimiausius metus. Švedijos miškų urėdijos kreipėsi Lietuvos darbo biržą su prašymu rasti specialistų mūsų šalyje, nes jiems pritrūko darbo jėgos. LR
Pirminę atranką vykdžiusius specialistus nustebino lietuvių susidomėjimas pasiūlymu. Darbininkus suviliojo solidus atlyginimas, sutartis bei nemokamas apgyvendinimas. LR
Seimo finansininkai nesugeba atsakyti į klausimą, kiek kainuoja parlamentarų viešbučio išlaikymas. Kiek moka už buto nuomą Seimo viešbutyje, nežino ir patys parlamentarai. “Seimo viešbutis – ne komercinis objektas, jame renkamas savivaldybės nustatytas mokestis”, – aiškino Seimo Finansų departamento Biudžeto planavimo grupės vyriausiasis specialistas Gintautas Čaplikas. “Lietuvos žinių” kalbinti parlamentarai, nuomojantys būstą Seimo viešbutyje, taip pat nesugebėjo nurodyti savo išlaidų būsto nuomai. LŽ
Nors stambių įmonių vadovai gana optimistiškai vertina verslo perspektyvas, jiems siūloma aktyviau modernizuotis ir kurti pramonines grupes. Antraip ateityje gresia nuostoliai ne tik pačioms įmonėms, bet ir regionams, kuriuose jos įsikūrusios. Apie tai kalba “Stambių įmonių Lietuvoje – jų stiprybių ir grėsmių bei įtakos regionų vystymui ir užimtumui” studijos autoriai VšĮ “Žinių visuomenės institutas” ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Verslo strategijos institutas. VŽ
Didėjantys darbuotojų atlyginimai, valstybė, nepajėgi sutramdyti elektros ir dujų monopolijas, ir vis įnirtingesnė konkurencija Lietuvos įmonėms palieka vis mažiau vilties šiemet uždirbti bent jau tiek pat kiek ir pernai. Atviri koalicinės Vyriausybės nesutarimai dėl mokesčių reformos bei ES paramos kelia verslininkams abejonių ir dėl kitų metų rezultatų. “Kiek galite imituoti, jog kažkas vyksta? Juk sprendimų jokių nėra – vien nežinomybė”, – per premjero organizuotą susitikimą šalies mokesčių reformai aptarti Vyriausybės politiką ėmė kritikuoti “Vilniaus Vingio” generalinis direktorius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vaclovas Šleinota. LŽ
Sekmadienį ryte Klaipėdos uostą paliko didžiausias šiais metais į jį atplaukęs tanklaivis “Barents Sea”. Prie “Klaipėdos naftos” krantinių į 248 metrų ilgio ir 43 metrų pločio laivą buvo pakrauta 82,587 tūkst. tonų naftos. Ją “Barents Sea” išgabeno į Roterdamą. VE
“Klaipėdos nafta” šiemet jau aptarnavo 23 tanklaivius. Į juos buvo pakrauta 540 tūkst. tonų naftos. Bendrovės atstovai prognozuoja, kad sausį “Klaipėdos nafta” perkraus apie 700 tūkst. tonų naftos. VE
Pernai Klaipėdos uoste, kuris pagal krovinius tarp kaimyninių Baltijos uostų buvo šeštas, krovinių sumažėjo 4 proc.. Kaimyniniams uostams stiebiantis kaip ant mielių, Klaipėda labiausiai augina konteinerių krovimą ir išlieka didžiausias konteinerių uostas Baltijos valstybėse. VŽ
FINANSAI
Suomijos “Sampo” valdomas sparčiai augantis Lietuvos komercinis “Sampo bankas” didina akcinį kapitalą 16,9 mln. Lt – iki 134,908 mln. Lt. “Sampo bankas” praėjusį penktadienį Lietuvos bankui pateikė prašymą leisti įregistruoti akcinio kapitalo padidinimą. VŽ
ĮMONĖS
Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) valdantis Belgijos konsorciumas “AOI N.V.” ketina iš anksto sumokėti 1,072 mln. Lt žemės nuomos mokestį, už kurį ketinama išpirkti į LEZ teritoriją įsiterpusius gyventojų sklypus ir taip suformuoti vientisą 80 ha sklypą. VŽ
Iki sutarties pasirašymo likus kelioms valandoms, kilo ginčai dėl kai kurių sutarties punktų. Belgų milijoną vientisiems sklypams formuoti kauniečiai sutiko išsklaidyti į keturias dalis, tačiau užkliuvo sutarties punktai dėl atsakomybės taikymo.KD
PASLAUGOS
Logistikos bendrovių grupė “Ad Rem”, laiku persiorientavusi į naujas paslaugas bei investavusi į modernius sandėlius, pernai apyvartą sugebėjo padidinti penktadaliu – iki 25,5 mln. Lt.”Atsižvelgus į logistikos verslo pokyčius dėl ES plėtros – sustiprėjusią konkurenciją, išnykusias muitinės procedūras – pernykščiu augimu esame patenkinti. Jį lėmė tai, kad išsiplėtus ES kritusias pajamas iš muitinės tarpininkų, muitinės sandėlių paslaugų, importo-eksporto terminalų sugebėjome kompensuoti pasiūlydami naujų paslaugų”, – teigė Stanislovas Kozelas, “Ad Rem” generalinis direktorius. VŽ
PREKYBA
Mėsos perdirbėjai vėl ėmė svarstyti, kaip kovoti su didžiųjų prekybos tinklų vis stiprėjančiu diktatu. Perdirbėjai atsidūrė keblioje padėtyje: savo apyvartinėmis lėšomis jie priversti kredituoti prekybininkus, o už superkamus gyvulius privalo atsiskaityti per gana trumpą laiką. Tačiau mažmenininkai nuolaidų šioje srityje tiekėjams nežada, priešingai – pateikia jiems vis naujų ir naujų sąlygų, susijusių su patekimu į tinklą. VŽ
RŪPYBA
Kas antroje Klaipėdos vaiko krizių centro specialistų prižiūrimoje šeimoje girtauja vienas ar abu tėvai. Vaikai badauja, neturi galimybės lankyti mokyklos. Neretai Vaiko krizių centro socialiniai darbuotojai juos apgyvendina laikinosios paramos grupėje, kol pagerės situacija šeimoje. Iš viso Klaipėdoje yra 525 probleminės šeimos, kurioms reikia nuolatinės socialinių darbuotojų pagalbos. Prieš dvejus metus jų buvo daugiau nei 700. K
STATYBA
Kauno pakraštyje ketinama statyti milžiniškus 20 tūkst. vietų sporto ir koncertų rūmus. Ambicingą 400 mln. litų vertės projektą planuojama įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2008 m. Projekto autoriai neabejoja, jog tai bus beveik dvigubai didesnė sporto arena už ketinamą statyti Nemuno saloje. Mieste grumiasi jau dvi būsimos sporto arenos. KD
TRANSPORTAS
Kenos geležinkelio stotyje kaktomuša susidūrė du Baltarusijos lokomotyvai. Manoma, kad traukinys iš Baltarusijos į Kenos stotį įlėkė apie 50 kilometrų per valandą greičiu, nors leistinas greitis šiame ruože – 15 kilometrų per valandą, ir rėžėsi į kitą krovininį traukinį, kuris laukė laisvo kelio. Kai Vilniaus link iš Baltarusijos vykęs traukinys buvo netoli stoties, geležinkelio budėtojus pasiekė mašinisto žinia: neveikia lokomotyvo stabdžiai. LR
Du Baltarusijos geležinkeliams priklausantys krovininiai traukiniai važiavo beveik tris kartus viršydami greitį. Be to, paaiškėjo, kad mašinistai buvo neblaivūs. Laimė, per susidūrimą žmonės nenukentėjo, tačiau dėl sugadintų bėgių iš Baltarusijos per Lietuvą vykstantys traukiniai vakar važiavo aplinkkeliais. LŽ
Avariją sukėlusio šilumvežio mašinistai iš Baltarusijos buvo neblaivūs. Pasak incidentą tiriančių pareigūnų, net jei pirmines išvadas patvirtins ir ekspertai, ekipažo narių nubausti nebus įmanoma – Lietuvos įstatymai net nenumato atsakomybės dėl traukinio vairavimo neblaiviam. R
Pirmieji avarijos vieton VSD pareigūnai, jie avariją patyrusiems šoko ištiktiems mašinistams suteikė pirmąją pagalbą – davė valerijono lašų. R
Anot pareigūnų, kroviniai beveik nenukentėjo. “Respublikos” žiniomis, vien geležinkelio remontas gali kainuoti kelis šimtus tūkstančių litų. Be to, neaišku, kiek bus įvertintos traukinių kelionės aplinkkeliu. R
Po miestą vis dar važinėja senieji autobusai Ikarus”, nors praėjusią savaitę buvo surengtos teatralizuotos jų laidotuvės. Dėl tebevažinėjančių senų ikarusų miestiečių skundų susilaukusi Klaipėdos autobusų parko vadovybė teigė, kad šios laidotuvės buvo tik simbolinės. Klaipėdos autobusų parko eksploatacijos direktorius Gintautas Mockevičius prognozavo, kad visiškai autobusų Ikarus” Klaipėdoje turėtų nebelikti per kokius trejus metus. K
VERSLAS
Lietuvos turizmo agentūros paskubėjo į savo planus įrašyti skrydžius iš Kauno “Ryanair” laineriais. Atrodo, kad pigių skrydžių bendrovės planai įklimpo Rygos oro uoste. Airių bendrovė neskuba derėtis, nors ekspertai padarė vienareikšmę išvadą, jog pigių skrydžių verslu naudingiausia užsiimti Kauno oro uoste. KD
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA

