ENERGETIKA
Šaltinių teigimu, Ūkio ministerija (ŪM) jau rengia konkrečias priemones, kaip apriboti energetikos bendrovių apetitą siekti didesnių elektros ir dujų kainų: brangstant energijai ne tik mažėja šalies pramonės konkurencingumas, bet ir kyla grėsmė Lietuvos planams po dviejų metų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą. Ekonomistų nuomone, panašių priemonių imtis būtina, nes jei energetikai pasinaudotų dabar įstatymų suteiktomis galimybėmis, elektra galėtų brangti apie du kartus. LŽ
FINANSAI
Pirmą kartą per šalies bankininkystės istoriją visi Lietuvos komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai dirbo pelningai. Jų turtas per metus padidėjo trečdaliu. Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai pernai gavo 306,8 mln. litų grynojo neaudituoto pelno – 31,3 proc. daugiau nei prieš metus. LŽ, R
Lietuvos kapitalo rinkoje – skandalas: užsienio biržose tarpininkavusi finansų maklerio įmonė FMĮ “International Market Investments” įtariama iššvaisčiusi apie 600.000 litų klientų lėšų. Kapitalo rinką prižiūrinti Vertybinių popierių komisija (VPK) vakar neeilinio posėdžio metu nusprendė paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės “International Market Investments” (IMI) veiklai prižiūrėti. Be jo leidimo IMI vadovai negalės atlikti jokio su įmonės veikla susijusio veiksmo. VŽ, LR
Virgilijus Poderys, VPK pirmininkas, teigė, kad taip pasielgta po to, kai kilo įtarimų, jog įmonės vadovai be klientų sutikimo naudojo jų pinigus bei vertybinius popierius operacijoms užsienio biržose. Anot V. Poderio, iš tyrimo metu surinktų duomenų galima įtarti, kad klientų sąskaitose visiškai neliko pinigų. Komisija turi duomenų apie 16 IMI klientų, iš jų 4 – juridiniai asmenys, jiems padaryta žala gali siekti apie 600.000 litų. Žalos mastas turėtų paaiškėti per artimiausias dvi savaites. VŽ, LR
PASLAUGOS
Nuo vasario visi Lietuvos notarai galės užsakyti pažymas nekilnojamojo turto sandoriams elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad nereikės vykti į Registrų centrą užsisakyti pažymos sandoriui ir jos pasiimti, o pažymą už papildomą mokestį užsakys ir išspausdins notaras. Prieš keletą mėnesių skeptiškai vertinę galimybę perimti Registrų centro funkciją, notarai greitai apsižiūrėjo, kad papildoma paslauga gali pritraukti daugiau klientų, taigi ir suteikti konkurencinį pranašumą. Vien Vilniaus regione per 3,5 mėn. daugiau kaip 600 asmenų užsakė pažymas pas notarą internetu. Prognozuojama, jog iki 2007-ųjų Lietuvoje bus įteisinta galimybė pirkėjui ir pardavėjui nekilnojamojo turto sutartį patvirtinti elektronine forma. VŽ, KD
RYŠIAI
Vidaus reikalų ministerija žada skelbti naujus konkursus regioninių bendrosios pagalbos centrų programinei įrangai įsigyti. Naujoji ministerijos vadovybė taip pat tvirtina, jog 2001-aisiais tokį užsakymą sostinėje gavusi UAB “Siemens” konkursuose pranašumo neturės. Kol kas neaišku, kiek regioninių bendrosios pagalbos centrų reikės įkurti, kad telefonu 112 pagalbą būtų galima išsikviesti visoje Lietuvoje. Kai kuriais duomenimis, tokių centrų gali būti 3 arba 4. Vilniaus bendrosios pagalbos centro steigimas ministerijai kainavo 15 mln. litų. Anksčiau teigta, jog 112 tinklui likusioje Lietuvos dalyje diegti reikės apie 40 mln. litų. Apie visus būsimus konkursus, kuriuos ateityje rengs Vidaus reikalų ministerija, žadama skelbti ministerijos interneto svetainėje. VŽ
Kovo pradžioje Klaipėdos miestas bus pirmą kartą pristatytas garsioje Prancūzijoje rengiamoje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM. Specializuota paroda skirta nekilnojamojo turto bendrovėms, bankams ir kompanijoms, ieškančioms galimybių sėkmingoms investicijoms. MIPIM parodoje šeši Lietuvos miestai – Klaipėda, Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys ir Elektrėnai turės 160 kv. metrų ploto stendą. Uostamiesčio valdžia Kanuose nusprendė pristatyti piliavietės plėtros ir modernaus jachtų uosto projektą, planus Kopgalyje įkurti pramogų ir poilsio kompleksą. Nuo 1990 metų Prancūzijoje rengiama paroda kasmet pritraukia investuotojus iš viso pasaulio. Pernai joje apsilankė daugiau kaip 15,5 tūkstančio lankytojų iš 66 pasaulio šalių. VE
STATYBA
Klaipėdoje užsimota pristatyti tualetų įvairiose miesto vietose, o pajūryje – net su dušais. Iš viso mieste planuojama pastatyti apie 100 viešųjų tualetų. K, VE
TRANSPORTAS
Lietuvos laivų savininkų šiemet laukia didesnės išlaidos. Įgyvendinant tarptautines konvencijas ir į laivus pradėjus tiekti švaresnį mažasierį kurą, kuris yra brangesnis, skaičiuojama, išlaidos gali padidėti daugiau nei 10 proc. Pasak Gintauto Kutkos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdomojo direktoriaus, dėl naujų kokybės reikalavimų laivų kuras brangs apie 40-45 proc., kartu laivybos bendrovių sąnaudos didės apie 10-12 proc. AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” suskaičiavo, kad, kurui pabrangus 40 proc., įmonės pajamos sumažės 2-4 mln. JAV dolerių. Prognozuojama, kad, didėjant kainoms, vežėjai dar labiau nukreips savo krovinius sausumos keliais per Lenkiją, o ne per Klaipėdos uostą. Tuo tarpu Arvydas Vaitkus, Susisiekimo ministerijos sekretorius, tikina, kad Vyriausybė yra pritarusi laivybos verslo skatinimo politikai, todėl reiktų kelti kompensacijos klausimą valstybės lygiu. VŽ
UAB “Šiaulių oro uostas”, maždaug prieš metus įsteigta aptarnauti civilinius lėktuvus Zoknių oro uoste, pernai gavo apie 0,8 mln. litų pajamų, sulaukė 92 lėktuvų skrydžių, šiemet tikisi jų būsiant 50 proc. daugiau. Vienas iš sėkmingiausių bendrovės projektų – aptarnauti lėktuvus, į Šiaurės Afriką gabenančius žvejybos laivų įgulas. Pernai iš Zoknių kilo 26 orlaiviai, gabenantys žvejus. Tikimasi, jog šiemet tokių skrydžių bus 1,5 karto daugiau. VŽ
VERSLAS
Profesionalams skirtoje madų parodoje Japonijoje dalyvaus ir Lietuvos dizaineriai Aleksandras Pogrebnojus, Vida Simanavičiūtė (viešoji įmonė “Mados teatras”), Sandra Straukaitė (bendrovė “Audenta”) ir lino aprangos kūrėjas Giedrius Šarkauskas (studija “Lino kopos”). Atranką organizavo Europos prekybos ir pramonės rūmus vienijanti organizacija “Eurochampers”, esanti Briuselyje, ir Japonijos mados savaitės organizatoriai. Iš viso pasirinktos 34 firmos iš 19 ES valstybių. Lietuvos drabužių mados kūrėjai į Japoniją veš naujausias savo kolekcijas. LR, R
ŽEMĖ
Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume susirgo delfinė Premija, jai įtariama kvėpavimo takų liga. Delfinės negalavimą specialistai sieja su praūžusio “Ervino” uragano pasekmėmis, kai Kuršių nerijoje dingo elektra ir delfinariume gyvūnai 11 valandų išbuvo nebefiltruojamame, iki kritinės 13 laipsnių temperatūros atvėsusiame vandenyje. Šiuo metu Premija yra karantine, ji intensyviai gydoma antibiotikais. Jūrų muziejaus delfinai – neįkainojama vertybė. Jų įsigyti rinkoje kaip saugomų nykstančių gyvūnų neįmanoma net už labai didelius pinigus. Vyriausiai delfinariumo gyventojai Glorijai – 25 metai, o šešiametė Premija – pačiame jaunystės žydėjime. Ja dabar ypač rūpinamasi, nes bet koks susirgimas delfinams yra labai pavojingas. K, VE
Išblėsęs pajūrio sklypų dalybų skandalas šiais metais pakrypo nauju rakursu – atsakingi valdininkai, įtariama, neteisėtai suteikė sąlygas naujiems prestižinių pajūrio vietų detaliesiems planams rengti. Mat kadangi žemės vertė pajūryje nuolat kyla, sklypų savininkai stengiasi kuo maksimaliau ją išnaudoti, o šiuo tikslu parankiausia yra pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios paskirties. Tačiau, pasak Pajūrio regioninio parko (PRP) direktoriaus Dariaus Niciaus, “kadangi dar nėra parengta PRP planavimo schema, jokia žemės paskirtis negali būti keičiama, nes neaišku, ar pagal patvirtintą planą toje vietoje bus leidžiama ją keisti”. K, VE
Tuo tarpu Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija suteikė sąlygas naujiems detaliesiems planams PRP rengti, pagal kuriuos numatomas žemės paskirties keitimas ir gyvenamoji statyba, nors to negalėjo daryti. Sąlygas detaliesiems planams rengti išdavusiems Klaipėdos rajono savivaldybės bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) darbuotojams teks aiškintis prieš savo viršininkus. K, VE
Neringos krantinėms iškilo grėsmė. Jei artimiausiu metu nesiliaus stiprus pietų vėjas, pakilusios marios ir stiprios bangos gali išardyti 2,5 kilometro nusidriekusius krantinių takus. Sinoptikai prognozuoja, kad vėjo kryptis keisis tik ketvirtadienio popietę. Neringiškiai vakar tegalėjo pilti smėlį į vandenį ir tikėtis, kad gamta bus gailestinga. Nors į marias prie krantinių vakar ir užvakar komunalininkai suvežė 150 kubų smėlio, neaišku, ar ilgam jo pakaks. Keli metrai krantinės tako Pamario gatvėje jau įgriuvo. Miškai prie Juodkrantės buvo apsemti beveik iki pat kelio, o Nidoje vanduo buvo apsėmęs keletą žvejybai ir pasivaikščiojimams skirtų molų. Pasak bendrovės “Neringos komunalininkas” direktoriaus Artūro Burkšo, vėjo padaryti nuostoliai jau siekia keletą tūkstančių litų. Kad vanduo būtų pakilęs sausio viduryje, neringiškiai neprisimena, taip dažniausiai atsitinka pavasarį arba rudenį. K, VE, VŽ, LR
Šiomis dienomis po kelių stiprių Saulės blyksnių Žemę pasiekė stipri magnetinė audra. Pasak astronomų, poveikis buvo jaučiamas ir Lietuvoje. Didžiausia magnetinė audra užfiksuota Sausio 18-osios naktį, kuomet Saulėje susidarė dėmė, 10 kartų didesnė už Žemės diametrą. Per kelias Saulės žybsnio minutes išeikvojama šimtus kartų daugiau energijos, negu išsiskirtų sudeginus visą Žemės naftą, dujas, akmens anglių ir medienos atsargas, bet nuo to šilčiau nepasidaro – išsviesti plazmos gūsiai trikdo Žemės magnetinį lauką, ties poliais pasiekę išorinius atmosferos sluoksnius įžiebia šiaurės pašvaistes. Tokia pašvaistė 2001-ųjų spalio 21-osios naktį buvo matoma ir Vilniaus centre. Gydytojai sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis magnetinių audrų dienomis pataria vengti sunkaus fizinio darbo, alkoholio, stresinių emocijų. KD
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
