ENERGETIKA
Atominiai piršliai Lietuvoje ima drąsiau lankytis – pirmieji save pristatė prancūzai, ketinantys prisidėti prie galimos naujo atominio reaktoriaus statybos Lietuvoje. Branduolinės energetikos srityje su Lietuva bendradarbiaujanti Prancūzijos vyriausybė praėjusį penktadienį Vilniuje surengė seminarą “Kokią energetiką pasirinkti Lietuvai?” Artūro Dainiaus, Ūkio ministerijos sekretoriaus, teigimu, dabar Lietuvoje šniukštinėja amerikiečių, japonų bendrovės, bandyti prisidėti prie naujo reaktoriaus statybos gali ir rusai. Tuo tarpu Lietuvos vyriausybė, kaip jau skelbta, ketina kviestis didžiausias pasaulio bendroves, turinčias patirties branduolinėje energetikoje, ir su jomis konsultuotis dėl naujo reaktoriaus statybos. Tačiau kas investuotų į naujo reaktoriaus statybą Ignalinoje – ne taip aišku. Svarstomas variantas, kad tai gali būti įmonių konsorciumas. Pastatyti naują reaktorių Lietuvoje kainuotų apie 2 mlrd. eurų. VŽ
Prie Vilniaus įsikūrusios Nemenčinės gyventojai savaitgalį džiaugėsi – nuo šiol savo namus jie galės šildyti gamtinėmis dujomis, mat bendrovė “Lietuvos dujos” į Nemenčinę baigė tiesti naują trasą. Gamtinių dujų trasą sostinės apylinkėse ketinama pratęsti iki Antavilių ir Rudaminos. LR
FINANSAI
Jei Seimas nepritartų Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai, tektų apkarpyti valstybės investicijų programą bei biudžetinių įstaigų išlaidas, teigia Algirdas Butkevičius, finansų ministras. Tačiau ekspertai mano, kad papildomų pajamų šaltinių yra ir daugiau. Kaip jau pranešta, Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino Lietuvos konvergencijos programą, kuria įsipareigojo mažinti biudžeto deficitą, išlaikyti stabilią infliaciją, kad Lietuvoje 2007 m. būtų įvestas euras. Programą rengusi Finansų ministerija biudžeto pajamas ir išlaidas siūlo balansuoti nuo 2006 m. įvedant naujus mokesčius (nekilnojamojo turto gyventojams ir automobilių naudotojų) bei didinant esamus (nekilnojamojo turto įmonėms ir žemės). Kartu siūloma gyventojų pajamų mokestį nuo 2006 m. sumažinti nuo 33 iki 30 proc. Šiuo metu, ministro teigimu, Finansų ministerija nerengia konkrečių mokesčių reformos projektų, ji laukia Vyriausybės ir Seimo sprendimų. VŽ, LR
Pasak A. Butkevičiaus, Seimui atmetus siūlymą dėl mokesčių reformos, tektų peržiūrėti biudžetą. “Esame apskaičiavę – jei nieko nedarysime, o visi valstybės įsipareigojimai bus tokie kaip dabar, 2006 m. biudžeto deficitas bus 1,4 mlrd. litų”, – tvirtina ministras. Jo teigimu, tokiu atveju 200 mln. litų galėtų būti sumažintos biudžetinių organizacijų išlaidos, dar 500 mln. litų – valstybės investicijos. Atsisakius grąžinti nuvertėjusius indėlius bei mokėti kompensacijas už nekilnojamąjį turtą, būtų sutaupyta apie 550 mln. litų. VŽ, LR
Tuo tarpu Seimo opozicija siūlo, užuot įvedus naujus mokesčius, gerinti kovą su šešėline ekonomika. “Lietuva turėtų palyginti savo šešėlinės ekonomikos mastus su ES vidurkiu ir galvoti, kaip apmokestinti tai, kas neapmokestinama. Be to, norint mažinti biudžeto deficitą, reikia pirmiausia galvoti apie išlaidų mažinimą, peržiūrėti valstybės finansuojamas programas”, – teigia parlamentaras Andrius Kubilius, konservatorių lyderis bei buvęs premjeras. VŽ, LR
Guoda Steponavičienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė, mano, kad šaltinių mažinti biudžeto deficitą yra daugybė ir tam visai nereikia naujų mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas, pasak analitikės, visiems turėtų būti 15 proc. VŽ, LR
Savaitė Vilniaus vertybinių popierių biržoje baigėsi nauju rekordu – centrinės rinkos apyvarta viršijo 8,5 mln. litų. Gan kuklias kitų bendrovių apyvartas nustelbė “Snaigės” akcijų prekyba. Penktadienį nepertraukiamosios prekybos pradžioje centrinėje rinkoje vienu sandoriu parduota 400 tūkst. (1,73 proc. įstatinio kapitalo) šaldytuvų gamintojos “Snaigės” akcijų už vieną mokant 17,50 lito (bendra sandorio vertė – 7 mln. litų). VŽ
ĮMONĖS
Po Vakarų laivų gamyklos reorganizacijos įkurta UAB “Vakarų konstrukcijos” šiemet gamybos augimo tempus planuoja padidinti daugiau nei 200 proc. Šios bendrovės direktoriaus Eriko Sturio teigimu, UAB “Vakarų konstrukcijos” pagal gamybos pobūdį yra išskirtinė bendrovė rytinės Baltijos regione. Ji sparčiai veržiasi ne tik į Europos, bet ir į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką. Turimos unikalios staklės leidžia apdirbti metalo konstrukcijas iki 50 tonų svorio – rinkoje tokia produkcija laikoma labai vertinga. “Vakarų konstrukcijos” yra Klaipėdos uosto teritorijoje, todėl pagamintos konstrukcijos gali būti surenkamos prie krantinių, kraunamos į laivus ir išgabenamos į bet kurį pasaulio tašką. Bendrovė “Vakarų konstrukcijos” įkurta 2003 metų lapkritį. K
UAB “Elektroninių mašinų perdirbimas” (EMP) apyvarta pernai didėjo daugiau kaip 50 proc. išaugus tauriųjų metalų atliekų perdirbimo, platinos bei kitų metalų kainoms. Didžiausią Lietuvoje elektroninių atliekų perdirbimo gamyklą turinti bendrovė pernai perdirbo apie 2.000 t elektronikos atliekų, užpernai – 2.300 t. Šiemet pradėjusi rinkti elektronikos atliekas iš Vilniaus gyventojų, EMP kasdien jų vidutiniškai surenka apie 1 t. VŽ
AB “Kauno ketaus liejykla” gavo kreditorių sutikimą restruktūrizuoti įmonę – tai leistų išvengti bankroto procedūros. Pernai įmonė pradėjo gaminti sudėtingesnius liejinius, – pasiekė 26,1 mln. litų apyvartą – 15 proc. didesnę nei užpernai. Tačiau liejyklą, kurioje dirba apie 500 žmonių, slegia skolos, susikaupusios 1993-1998 metais. Rengti įmonės restruktūrizavimo planą įmonei leido Kauno apygardos teismas – į jį kreiptasi po to, kai gautas didžiausių kreditorių – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Turto banko, Kauno m. savivaldybės – sutikimas. VŽ
Valstybinė įmonė Registrų centras, vienintelis šalyje teikiantis pažymas apie nekilnojamąjį turtą, žemę ir kitus dokumentus, įtariamas apiplėšinėjantis gyventojus: po valstybės kontrolierių atlikto audito paaiškėjo, kad įmonė taiko per didelius darbo įkainius, kurie nepagrįsti sąnaudomis. Auditorius taip pat šokiravo tai, jog Registrų centro direktoriaus Kęstučio Sabaliausko atlyginimas kelis kartus viršija Prezidento ir siekia net 18 tūkst. litų. Nors kontrolierių išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, Seimo Audito komitetas sieks, kad monopolinės Registrų centro teisės būtų apribotos įstatymiškai. “Lobis – mokesčiai už pažymas”. R
Lietuvos bendrovėms vadovaujančios moterys ketina burtis į vadovių klubą. Tokio klubo tikslas, pasak bendrovės “Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas” generalinės direktorės Astos Ungulaitienės – siekti, kad vadovaujanti moteris nesijaustų vieniša. Norą dalyvauti klubo veikloje jau pareiškė dešimt įmonių vadovių. LR
PASLAUGOS
Valstybiniai Rytų skirstomieji tinklai tikisi, kad interneto paslaugos bus teikiamos elektros tinklais, bet tam dar turi pritarti Ūkio ministerija. Tačiau Vakarų skirstomieji tinklai nebeatnaujina prieš privatizavimą pradėtų naujos technologijos bandymų. Nors netrūksta skeptiškai vertinančių šios technologijos perspektyvas, energetikų entuziazmas remiasi didžiulėmis galimybėmis pasiūlyti interneto bei telekomunikacijų paslaugas visiems elektros vartotojams, o tai reikštų, kad kone visiems šalies gyventojams. “Interneto ryšį siūlytų tik valstybiniai tinklai”. LŽ
Dėl Lietuvos narystės ES panaikintos muitinės procedūros ir bendras šalies ūkio augimas siuntų pristatymo UAB “Baltic Logistic System Vilnius” apyvartą pernai padėjo padidinti 51 proc. Šiemet bendrovė ketina atidaryti naują siuntų paskirstymo terminalą Kaune ir pasiūlyti naujų paslaugų. Pasak Vytauto Kudzio, UAB “Baltic Logistic System Vilnius” (BLSV) generalinio direktoriaus, 2004 m. planuota apyvartą padidinti ketvirtadaliu, tačiau augimas viršijo prognozes. BLSV, teikianti smulkių siuntų pristatymo paslaugą “Bizpak”, pernai vežė 49 proc. daugiau siuntų nei 2003 m. – dauguma iš jų gabentos Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Tarptautinių siuntų kiekis pernai šoktelėjo beveik 8 kartus. Šiemet bendrovė planuoja parduoti beveik 23 proc. daugiau paslaugų nei 2004-aisiais. VŽ
PREKYBA
Labiausiai 2004 m. augo mažmeninės prekybos tinklas UAB “Norfos mažmena”, o mažiausiai – prekybos tinklas “Iki”, kurį metų pabaigoje finansiškai pastiprino vienos iš didžiausių pasaulio finansų grupių “Citigroup” padalinys “CVC International”. Rinkos specialistai tvirtina, kad mažmeninės prekybos rinkoje vyksta pasiskirstymas: jei pirkėjai nori mažos kainos, eina į “Norfos” parduotuves, jei plataus asortimento – renkasi “VP Market” ar “Rimi” prekybos centrus. Lyginti praėjusių metų prekybos tinklų apyvartą ir pagal ją spręsti apie prekybos tinklų užimamą vietą rinkoje, sudėtinga, nes tinklai skelbia nevienodus rodiklius. Vis dėlto Simono Gustainio, “Supremos” direktoriaus pavaduotojo, teigimu, “Norfos mažmenos” rezultatas – tai absoliutus sprogimas: “Šis tinklas atėmė rinkos dalį tiek iš konkurentų, tiek augo kartu su rinka”. VŽ
Norfos mažmena” 2004 m. pasiekė planuotą apyvartą: ji nuo 625 mln. litų 2003 m. pernai kilstelėjo iki 923 mln. litų (duomenys su PVM). “Plėsimės ir toliau savomis lėšomis”, – praneša Dainius Dundulis, “Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas. Šiemet “Norfos mažmena” pradės atidarinėti ir 7.000 kvadratinių metrų ploto “Hyper” prekybos centrus, pirmasis duris atvers Panevėžyje. VŽ
ŽEMĖ
Vienintelis likęs gyvas palangiškių grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių sūnus devyniasdešimtmetis Alfredas Tiškevičius išparduoda paveldėtą tėvų turtą. Penktadienį vienu sandoriu buvo parduoti 26 žemės sklypai Vilmiškėse, kurių bendras plotas – 5 hektarai. Visus šiuos sklypus nupirko vienos leidyklos Vilniuje savininkas Romualdas Smalstys. Sandorio suma slepiama, tačiau, neoficialiomis žiniomis, 5 hektarų plotą užimantys žemės sklypai parduoti už pusę mln. litų – po 1 tūkst. litų už arą. Tokia menka oficiali kaina nustebino kurorto nekilnojamojo turto ekspertus, mat Vilmiškės žemės rinkos kaina yra kelis kartus didesnė. A. Tiškevičius jau yra pardavęs beveik visą Palangoje atgautą tėvų turtą. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
