EKONOMIKA
Anglijoje parazitine liga užsikrėtę lietuviai bijo prarasti darbą ir kreiptis į medikus. Jau dvejus metus Anglijoje uždarbiaujanti 23 metų lietuvė šįsyk ten vyksta baimindamasi. Mat oro uoste plinta užkrečiama parazitinė liga – niežai. “Dabar man skambina Anglijoje dirbančių lietuvių motinos iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir prašo, kad jų vaikams nuvežčiau vaistų nuo niežų”,- kalbėjo “Lietuvos rytui” Aistė. Trumpų atostogų į Lietuvą atvykusi kaunietė Aistė ir vėl kraunasi lagaminus. Ji ketina grįžti į darbą Mančesterio oro uoste. LR
Į Prahoje ir kituose Čekijos miestuose aktyviai veikiančios ukrainiečių mafijos kontroliuojamas įmones, Lietuvis ambasados Čekijoje duomenimis, yra patekę šimtai nelegaliai užsidirbti atvykusių lietuvių. Praėjusiais metais į vergiško darbo spąstus Čekijoje pateko ne vienas Marijampolės, Alytaus, Kauno ir kai kurių kitų šalies rajonų gyventojai. Straipsnis “Lietuviai neišsivaduoja iš ukrainiečių mafijos”. KD
Panaikinus kvotas ir prekeiviams galint į ES paprasčiau įvežti drabužius iš Azijos, jų padaugės ir Lietuvoje. “Panaikinus kvotas apsimokės prekes iš Azijos užsisakyti ne vienetais, o konteineriais. Taigi prekių įvežimas tikrai bus intensyvesnis ir mes manome, kad 2005-aisiais į šalies rinką papildomai gali būti įvežta azijietiškų rūbų už maždaug 35 mln. litų”, – komentavo bendrovės “Utenos trikotažo prekybos” rinkodaros vadovas Nerijus Kalinauskas. LŽ
FINANSAI
Padėtas taškas istorijoje, kuri buvo “Lietuvos ryto” taikiklyje. Lietuvos bankas pagaliau atgavo paskutinę sumą pinigų – 2,274 milijono JAV dolerių (apie 6 mln. litų) – už blogos kokybės litus, kuriuos Lietuvai 1991 bei 1994 metais atspausdino JAV kompanija US Banknote Corporation”. Dėl šios sumos Lietuvos bankas bylinėjosi su korporacija tarptautiniame arbitraže keletą metų, kol ši pagaliau sutiko sudaryti taikos sutartį ir sumokėti 2,274 milijono dolerių kompensaciją. Šitaip buvo padėtas paskutinis taškas beveik 14 metų trukusioje skandalingoje litų gamybos istorijoje, kupinoje intrigų, politinės kovos, išdavysčių ir pasiaukojimo. LR
Lietuvos bankas sunaikins nekokybiškus 1991 metų laidos 500 litų ir 1000 litų bei 1994 metų laidos 100 litų banknotus, kurie nebuvo išleisti į apyvartą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos bankas pagaliau laimėjo bylą prieš JAV bendrovę “US Banknote Corporation” dėl prastos atspausdintų banknotų kokybės ir prisiteisė kompensaciją. Ji siekia 2, 274 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 5,9 mln. litų). “Pinigai mums jau sumokėti”, – Eltai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Po 20 tūkst. vienetų kiekvieno nominalo nekokybiškų banknotų Lietuvos banko valdyba nutarė nesunaikinti ir palikti numizmatinėms reikmėms. VE
Vilniaus bankas pirmadienį pradeda platinti naują 100 mln. Lt vertės obligacijų emisiją, o “Nord/LB Lietuva” – pradeda įgyvendinti 150 mln. Lt obligacijų išleidimo programą. Tai pirmosios Lietuvos bendrovių obligacijos, kurios bus kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos einamajame sąraše. VŽ
Didieji bankai investuotojams pasiūlė 150 mln. litų vertės obligacijų, kuriomis bus prekiaujama Vilniaus biržoje. Ekspertai viliasi, kad ši naujovė išjudins apsnūdusią skolos vertybinių popierių rinką.Du didieji Lietuvos bankai pasiūlė įsigyti vis labiau šalyje populiarėjančių obligacijų, kurios investuotojus vilioja didesnėmis pelno galimybėmis nei tradiciniai indėliai bankuose. Pasak Vilniaus banko atstovo Vykinto Misiūno, per pastaruosius porą metų mūsų obligacijų populiarumas tarp gyventojų padidėjo beveik dešimt kartų. LŽ
ĮMONĖS
Šių metų pabaigoje pradėjus veikti prie Elektrėnų įrengtai naudotų padangų perdirbimo gamyklai, Elektrėnų, Vilniaus bei Kauno gyventojai savo kailiu turės išbandyti naują gumos perdirbimo technologiją, apie kurią kol kas žinoma tik iš aprašymo. Naują padangų deginimo technologiją Elektrėnuose išbandys 23 metų vaikinas. “Respublikai” pradėjus domėtis neseniai išrasta technologija, paaiškėjo, kad jos autoriai – Baltarusijos mokslininkai. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas mano, jog šalia Elektrėnų statoma gamykla, kuri gali skleisti nuodus, yra ne jo reikalas: “Ministrui neprivalu žinoti visų įmonių reikalų”. R
Mėsos perdirbimo UAB “Agrovet” šiemet planuoja eksportą sustiprinti gatavos produkcijos pardavimais užsienyje, nors dar negavo subsidijos už pernykštį eksportą į NVS šalis.”Mūsų konkurencingumą Europos rinkoje užtikrina dideli gamybos pajėgumai, produkcijos kokybė ir patraukli kaina. Užsitikrinę palankias startines pozicijas planuojame ir toliau didinti eksporto apimtis”, – teigia Augenijus Gudžiūnas, “Agrovet” generalinis direktorius. VŽ
PASLAUGOS
Sausio 1-ąją įsigaliojusio Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo kai kurių nuostatų absurdiškumą keiksnoja ir medikai, ir pacientai. Žmonėms net keletą dienų tenka ieškoti greitosios medicinos pagalbos tarnybos į ligonines išvežtų artimųjų. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad šis įstatymas netobulas, tačiau kada jį pataisys – neaišku. R
STATYBA
Poilsiautojai ir palangiškiai neteko pamėgtos pramogos – remontui uždarytas nuo uragano “Ervinas” nukentėjęs jūros tiltas. Palangos savivaldybė apskaičiavo, kad jūros tiltui padaryta žala siekia 25 tūkstančius litų. Savivaldybė tikisi, kad nuostolius atlygins bendrovė “Lietuos draudimas”. Tačiau pagal sutartį “Lietuvos draudimas” įsipareigojo padengti tik 20 tūkstančių viršijančios žalos dalį.LR
Senojo Šventosios uosto teritorijoje pradėtos prabangaus poilsio komplekso statybos. 15-20 mln. kainuosiantis objektas turėtų išdygti jau po kelerių metų. Architektų nuomone, privatus kapitalas turėtų paskatinti Vyriausybę imtis konkrečių žingsnių pagaliau pradėti ir Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo darbus. Planuojama, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo darbai bus finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat galėtų būti panaudojamos valstybės ir kitų suinteresuotų juridinių bei fizinių asmenų lėšos. VE
TRANSPORTAS
Neseniai atstovybę Rygoje įsteigusi tarptautinio krovinių gabenimo UAB “Finėjas” teigia, jog Lietuvos vežėjai dar neišnaudojo visų Latvijos rinkos galimybių – vežėjų konkurencija ten ne tokia arši, o lietuvių paslaugos yra maždaug dešimtadaliu pigesnės nei Latvijos bendrovių. VŽ
Panamos tanklaivis Action Express”, plaukęs remontui į Vakarų laivų remonto” įmonę ir pusantros paros prastovėjęs išoriniame reide, nesulaukė, kol susilpnės vėjas, ir vakar po vidurdienio išplaukė remontuotis į Rygą. Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Ričardas Lučka sakė, kad Panamax” tipo laivus mūsų uostas gali priimti pučiant ne didesniam kaip 10 m per sek. vėjui. Vakar pūtė 18-19 m per sek. vėjas.Vakarų laivų remonto įmonė, pasak direktoriaus pavaduotojo gamybai Arūno Jurkaus, tik kartą remontavo tokį didelį laivą. K
VERSLAS
Smulkieji verslininkai dar šiais metais gali tikėtis naujų lengvatinių kreditų. Europos Komisija (EK) davė leidimą Lietuvai ir toliau naudoti negrąžintiną paramą, kurią mūsų šalis gavo prieš beveik 12 metų. Smulkiajam verslui skirta parama visą laiką buvo sąskaitoje, nes Finansų ministerija laukė EK leidimo toliau naudoti lėšas. LR
Daugelis vakar su Nacionaline mokėjimų agentūra pasirašiusių sutartis į metalo laužą pasiryžusių supjaustyti laivus savininkų sunerimo. Juos pasiekė žinia, kad Finansų ministerija iš ES fondų gautas kompensacijas gali apmokestinti 33 procentais. Jeigu šie gandai pasitvirtintų, kai kurie savininkai laivų nebelikviduotų, žvejotų toliau ir valdžios apipešiotų kompensacijų atsisakytų. K
Uraganui išvarčius miškus aplink Baltijos jūrą, medienos rinka sujaukta mažiausiai pusmečiui – prognozuojama, kad Švedijoje pigs visų rūšių mediena. Labiausiai nukentėtų žaliavą parduodantys miškų savininkai, jeigu popiermedžių eksportas apskritai sustotų. Tačiau Lietuvos medienos rinkoje siaučia ir nematomas uraganas – įvairių medienos pramonės sričių interesai: pastačius numatomas dvi baldų plokščių gamyklas bei celiuliozės fabriką, medienos paklausa pakeltų jos kainas. VŽ
“Gargždų pirštinių mezgykla”, lyg nujausdama šiltą žiemą bei menką pirštinių paklausą, pernai pradėjo gaminti pirštuotas kojines. Įmonės vadovai sako, kad jei būtų likę “prisirišę” prie savo pagrindinės produkcijos – pirštinių, jau būtų bankrutavę. VŽ
ŽEMĖ
Panevėžio jaunųjų gamtininkų centre kartu su kitais aštuoniais gandrais žiemoja Lietuvoje retas juodasis gandras. Šios rūšie paukščiai yra įrašyti į šalies Raudonąją knygą. Juodojo gandro jauniklį į gamtininkų centrą vasaros pabaigoje atvežę žmonės sakė jį radę šalia pelkės. Paukštis nemokėjo skristi. Tikimasi, kad sustiprėjęs juodasis gandras paliks žmonių suteiktą pastogę. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
