EKONOMIKA
V.Uspaskicho darbų sąraše – apkarpyti dujų tiekėjų pelną. Iš pradžių V.Uspaskichas prabilo apie planus perimti Mažeikių naftos” valdymą, o dabar – apie ketinimus mažinti elektros ir dujų kainas. LR
“Daugiausiai pelnas turėtų siekti 7 procentus. Jei bendrovė gauna didesnį pelną, viršpelnis turi būti skirtas kitų metų kainoms mažinti. Tikiuosi, jog šį projektą parems premjeras Algirdas Brazauskas ir kiti valdančiosios koalicijos partneriai, kurie savo programose taip pat skelbė, kad elektros ir dujų kainos turi būti reguliuojamos. Įgyvendinus šiuos dalykus, išvystysime grandininę reakciją – šilumos gamintojams atpigs dujos, jie galės mažinti šilumos kainas,- interviu “Lietuvos rytui” sakė V.Uspaskichas. LR
“Mūsų šaliai ypač naudinga būtų atgauti “Mažeikių naftos” valdymą. Šios įmonės akcijos kaina yra 5 kartus didesnė už kainą, kurią “Jukos” sumokėtų pirkdama įmonės akcijų pagal koncernui suteiktą privilegiją. Todėl ir ieškoma būdų, kaip neparduoti daugiau akcijų bei perimti valdymą”- sakė V.Uspaskichas. LR
Savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuvą pasiekė šiaurės vakarų Europoje siautęs uraganas Ervinas”. Stiprus uraganinis vėjas daugiausiai nemalonumų pridarė pajūryje. Dėl jo nedirbo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, žmonės niekaip negalėjo iš Smiltynės persikelti į Klaipėdą, iš tarptautinio Palangos oro uosto neišskrido lėktuvas. K
Nors tarptautiniame Vilniaus oro uoste vakar dėl vėtros nė vienas reisas nebuvo atidėtas, čia vėlavo nusileisti iš kai kurių Europos miestų skridę lėktuvai. LR
Uraganui, daug žalos pridariusiam Baltijos jūros uostuose, Klaipėdos uoste neleido įsišėlti. Net naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kai vėjo greitis siekė 37 m/s, prie krantinių ir akvatorijoje nieko rimta neatsitiko. Neringiškiai visą naktį liko be elektros, nes elektros liniją buvo užgriuvę medžiai. Pasak Neringos miesto policijos budėtojo, elektra čia atsirado tik vakar popiet. K
Palangoje jūros tilto konstrukcijos neatlaikė galingų bangų smūgių – nemaža dalis jo buvo smarkiai apgadinta. Jūra pasiglemžė tonas paplūdimio smėlio, suniokojo kopas. Palangos meteorologijos stotyje buvo užfiksuotas net 32 m/s vėjo greitis. Uraganas įsišėlo šeštadienį prieš vidurnaktį. K
Įsismarkavęs vakarų krypties vėjas, siekiantis per 30 m/s greitį, atkirto ir Kuršių neriją nuo Klaipėdos – nedirbo abi Smiltynės perkėlos. Per audrą Baltijos jūros bangos Klaipėdos ir Palangos paplūdimiuose siekė gerokai per du metrus. VE
Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vakar neturėjo nė minutės atokvėpio – visu pajėgumu dirbo visi trys ekipažai. “Ugniagesiai atlieka gelbėjimo darbus – renka audros išrautus medžius, – padėtį komentavo dispečerė. – Vieni jų buvo užtvėrę važiuojamąsias gatvių dalis, kiti – įsirėmę į pastatus. Laimei, nenukentėjo žmonės.” VE
Vieno svarbiausių pranašumų, galinčių vilioti investuotojus – pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos – Lietuva jau nebeturi. Darbdaviai pradeda skųstis, jog ima trūkti kvalifikuotų darbuotojų. Ar šios aplinkybės neįstums Lietuvos ekonomikos į naują duobę? Kaip privilioti daugiau tiesioginių užsienio investicijų ir kas trukdo tai padaryti? Apie naujas grėsmes šalies ekonomikai – “Lietuvos ryto” interviu su banko “Nord/LB Lietuva” vyriausiuoju analitiku profesoriumi Rimantu Rudzkiu “Ūkis žengia į naujų išbandymų ruožą”. LR
“Vyriausybė nepakankamai suvoki, kokios grėsmės iškyla valstybei. Ar matėte kur nors išsamų tyrimą apie tai, kiek darbuotojų kasmet išvažiuoja iš Lietuvos? Partijos vos ne kas mėnesį užsakinėja savo populiarumo reitingų tyrimus, bet niekas neatliko net ir paprasto tyrimo, kuris padėtų tiksliai įvertinti migracijos mastą”,- teigė profesorius Rimantas Rudzkis. LR
Praėjusią savaitę prasidėjusi prekyba taršos leidimais parodė, kad Lietuvos pramonės ir energetikos įmonės neteks apie 160 mln. litų. Šie praradimai gali didėti: analitikai prognozuoja, kad ateityje atmosferą teršti bus brangiau.Kaip žinoma, praėjusios savaitės pradžioje Europos Komisija pranešė 5,7 mln. tonų (iki 36,8 mln. tonų) sumažinusi Lietuvai skirtą kvotą nemokamai teršti anglies dvideginiu. Taigi vertinant per savaitę rinkoje nusistovėjusia kaina (už toną – apie 8 eurai, arba 27,6 lito), šalies įmonės neteko apie 157,3 mln. litų. LŽ
Jei Seimo komitetai bei prezidentūros ekonomistų grupė tesės pažadus, Lietuva gali sulaukti mažesnio gyventojų pajamų mokesčio, naujo Ekonominių tyrimų instituto bei į tėvynę iš užsienio grįžtančios darbo jėgos. VŽ
Teikti humanitarinę pagalbą nuo cunamio nukentėjusioms šalims Azijoje verta lietuviška produkcija, o ne pinigais, kuriuos atiduoti yra pats lengviausias, bet ne pats protingiausias būdas. Lietuvos verslo organizacijos stebisi, kodėl Vyriausybė siūlo pinigus, kurie vis tiek virs prekėmis, tik pirktomis be konkursų ir ne Lietuvoje gamintomis. VŽ
ENERGETIKA
Sausio 12 d. Ignalinos atominė elektrinė (IAE) pasirašys maždaug 100 mln. eurų (345,28 mln. Lt) sutartį su Vokietijos koncerno GNS (“Gesellschaft fuer Nuklear-Service”) ir bendrovės “RWE Nukem” konsorciumu, kuris statys naudoto elektrinės kuro saugyklą. “Kol kas pasirašoma sutartis dėl pirmos fazės, kad būtų parengta dalis konteinerių; dėl antros projekto fazės sutartį pasirašysime 2006 metų balandį”, – sakė IAE direktorius Viktoras Ševaldinas. VŽ
FINANSAI
Sparčiai euro įvedimo link žygiuojanti Lietuva gali užkliūti už kylančios infliacijos kartelės, perspėja finansų analitikai. Tačiau Finansų ministerija ramina, kad padėtis stebima, o jei taip atsitiktų, būtų imtasi fiskalinių priemonių. Kylančios kainos – kliūtis eurui įvesti. R
ĮMONĖS
Į būsimą bedarbių miestą mesti ES milijonai vilioja Lietuvos ir užsienio įmones. Dalis IAE uždarymo fondo pinigų skirta naujoms darbo vietoms kurti. Šiais metais Visagine bus pradėta naujų fabrikų statyba. Čia investuoti pasiryžusiems verslininkams tapo lengviau gauti paramą įvairiuose fonduose. LR
Investuotojai susidomėjo regionu ir dėl kitų priežasčių – rengiamasi tiesti dujotiekį iš Pabradės į Visaginą. Šitai garantuos pigesnę energiją, o tai yra svarbu kiekvienam fabrikui. Rajono savivaldybė norėtų, kad regione steigiamoms įmonėms būtų taikomas laisvosios ekonominės zonos statusas. LR
Viltis, jog visaginiečiai sugebės išgyventi ir be elektrinės, pamažu įgauna realius kontūrus. Mieste, kurio daugelis gyventojų vienaip ar kitaip susiję su Ignalinos atomine elektrine, niekas nežino, kaip gyvens ją uždarius, bet tikisi, jog Visaginas gali atgimti, kaip naujos kartos specialistų gyvenvietė. Visaginas sulaukia vis daugiau investuotojų, kuriasi naujos firmos, atsigauna senos. Atominis miestas persikvalifikuoja. KD
Pernai itin pelninga Lietuvos įmonių veikla viliojo investuoti į rekordiškai brangusias akcijas, tačiau specialistai prognozuoja mažesnį eksportuotojų pelną, kurį kompensuoti galėtų šalies vartotojai. Jau trečiąjį praeitų metų ketvirtį buvo matyti, kad šalies ūkio plėtra lėtėja, o įmonių peningumas nebedidėja. Analitikai įspėja, kad brangstanti elektra ir dujos, brangi nafta ir didėjantys darbuotojų atlyginimai vers įmones didinti išlaidas. LŽ
PASLAUGOS
Telemedicinos ryšys ir sraigtasparnių aikštelė šalia ligoninės – didžiausios naujovės, kurias Šiaulių ligoninė svajoja įdiegti kurdama medicinos paramos programą kariams. Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nustatytą tvarką Šiaulių ligoninė – viena iš keturių gydymo įstaigų, teiksiančių pagalbą kariškiams. “Priėmimo skyriaus rekonstrukcija – pirmasis žingsnis mūsų programoje, apimsiančioje sistemišką medicinos paramos kariams teikimą”, – taip apie Šiaulių ligoninės rengiamą projektą teikti medicinos pagalbą Šiaulių įgulos ir NATO kariams sakė apskrities vyriausiasis gydytojas Kazimieras Ščeponavičius. LŽ
Dalis Panevėžio specialiųjų pedagogų gavo atleidimo lapelius – neseniai įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas neleidžia jiems eiti ne pagrindinių pareigų.Būtent šie specialistai, kurių darbas įvertintas kaip reikalaujantis didžiulės emocijų ir proto įtampos, pirmieji gavo atleidimo iš ne pagrindinių pareigų lapelius. Tie lapeliai sukėlė sąmyšį, paniką ir subūrė pedagogus kovoti prieš priverstinį skurdinimą. Grėsmė netekti papildomo uždarbio ir gyventi iš 600-800 litų, gaunamų dirbant vienu etatu, specialiąsias pedagoges privertė susitelkti ir kovoti. LŽ
RŪPYBA
Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas šiuo metu skaičiuoja pinigus, kuriuos paaukojo Vilniaus prekybos ir pramogų centro “Akropolis” lankytojai. Šia proga antrą kartą surengtas ir labdaros aukcionas “Žvaigždės šviečia vaikams”, per kurį buvo parduodamos aktorių, muzikantų, televizijos įžymybių sukurtos miniatiūros angelų tema. Per aukcioną surinkta 28263 litai. R
Lentvario vaikų namus praėjusį šeštadienį pasiekė Suomijos parlamento baikerių klubo surinkta labdara. Kitas sunkvežimis su surinkta labdara Lietuvos vaikų namams bei senjorams Lietuvą turėtų pasiekti pavasarį. LA
STATYBA
Gausiam būriui statybininkų pernai sunkiau sekėsi kaupti pelną – brango metalai, degalai, darbo jėga. Sėkmingiausi sprendimai, sutaria statybininkai – dirbti užsienyje, statyti gyvenamuosius namus bei stambius objektus. VŽ
Bankrutavusio “Vilniaus pieno kombinato” teritorijoje UAB “E.L.L. Nekilnojamas turtas” rengiasi statyti prekybos ir pramogų centrą, o šiukšlių surinkimo bendrovės “Vilniaus specialusis autotransportas” vietoje iškils gyvenamieji ir komercinės paskirties namai. VŽ
VERSLAS
Daug nuostolių uraganas padarė Kuršių marių žvejams. Kuršių mariose tinklus mesti gali apie 70 įmonių ir vienu metu jų pastatoma iki 300-400. Vien už prarastus darbo įrankius žuvininkystės verslui gali būti padaryta iki 50-60 tūkst. litų žala, neskaičiuojant laimikio. LR
Galimybė išsipirkti tarnybinius butus vieniems tampa galvos skausmu, kitiems – pasipelnymo šaltiniu. Praėjusiais metais Vyriausybei sudarius sąlygas iš valstybės išpirkti tarnybinius butus, kai kurių teismų teisėjai apsidžiaugė pagaliau sulakę galimybės gana ilgai nuomotas gyvenamąsias patalpas. Kauno apygardos teismas taip pat pardavė teisėjams visus septynis turėtus tarnybinius butus, tačiau kai kurie būstai jau perparduodami už dvigubai didesnę kainą. KD
Viena iš didžiausių Lietuvos grūdų perdirbimo bendrovių “Kauno grūdai” per 2004 m. pasiekė 132,77 mln. Lt apyvartą, arba 34,46 proc. didesnę nei 2003-iaisiais, kai ji sudarė 98,75 mln. Lt. VŽ
ŽEMĖ
Savaitgalį siautėjusi audra pridarė daug rūpesčių Klaipėdos apskrityje. Šilutės rajone vanduo apsėmė du kaimus, padaugėjo lengvaisiais automobiliais nepravažiuojamų kelių. Gūsingas vėjas dar labiau pablogino situaciją Lietuvos pamaryje – vakar vanduo buvo užliejęs 6 400 hektarų pievų. Per parą apsemta teritorija padidėjo 1 200 hektarų. VE
Hidrologai sako, kad vandens lygis beveik visose šalies upėse yra aukštesnis už vidutinį daugiametį sausio mėnesio vandens lygį. VE
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus budintis sinoptikas Aleksandras Zaicevas pasakojo, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį pūtė vėjas, gūsiais siekęs iki 28 m/s. Uoste jis buvo netgi 35-37 m/s. Sinoptikas nieko gero nežadėjo ir šią savaitę. Atslinkus naujam ciklonui pasikeis vėjo kryptis, tačiau jis ir vėl bus labai stiprus – iki 20 m/s Itin vėjuota turėtų būti sausio 13 diena. Tądien laukiame net iki 25 m/s vėjo”, – sakė A. Zaicevas. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
