EKONOMIKA
Nepaisant opozicijos protesto, Seimas pradėjo svarstyti teisės aktus, kuriais Vyriausybei siūloma suteikti teisę pirkti ir naujam savininkui parduoti “Jukos” valdomas “Mažeikių naftos” akcijas, skolinantis iki 3 mlrd. litų. “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo įstatymo projekte Vyriausybei taip pat numatyta teisė parduoti iki 30 proc. turimų “Mažeikių naftos” (MN) akcijų, aprašytos galimos akcijų pardavimo procedūros. “Jukos” šiuo metu priklauso 53,7 proc., Vyriausybei – 40,6 proc. MN akcijų. Vyriausybė pabrėžia, jog šiais teisės aktais bus pasinaudota tik tuo atveju, jei Lietuvai bus nepriimtinas “Jukos” pasirinktas naujasis MN akcijų pirkėjas. Pasak Premjero Algirdo Brazausko, svarbiausia, kad naujasis investuotojas užtikrintų stabilų įmonės darbą bei būtų priimtinas finansine ir politine prasme. VŽ, LŽ
Kęstutis Daukšys, ūkio ministras, vakar Seimo nariams paaiškino, kad “jeigu dabar Vyriausybė nesiims jokių veiksmų, 80 proc. MN akcijų ir taip atsidurs to pirkėjo rankose, nes jis galės realizuoti pasirenkamųjų sandorių teisę. Tokiu atveju Vyriausybė gautų 75 mln. JAV dolerių ir liktų su savo 20 proc. akcijų. O jeigu aktyviai įsikištume į tą procesą, Vyriausybė, likdama su tais pačiais 20 proc. akcijų, galėtų gauti kelis šimtus milijonų litų”. Zigmantas Balčytis, finansų ministras, patikino, jog 3 mlrd. litų paskola šalies finansams stipraus smūgio nesuduotų. Z. Balčyčio teigimu, Mastrichto reikalavimai būtų išlaikyti ir euro įvedimui įtakos tai neturėtų. VŽ, LŽ
Vakarykščiame Seimo posėdyje valdančioji dauguma įstatymams pritarė vienbalsiai, o opozicija vieningai balsavo “prieš” arba susilaikė. Liberalcentristų teigimu, šis sandoris esąs nevisiškai skaidrus. Tačiau visas abejones Premjeras ir ūkio ministras vakar atmetė. VŽ
Vakar konservatorių lyderis Andrius Kubilius Premjerui Algirdui Brazauskui pasiūlė “Mažeikių naftos” pardavimo pavyzdžiu laikyti skandalingą 1999 metų sandorį su amerikiečių kompanija “Williams”. Vyriausybės vadovas tokį A. Kubiliaus pavyzdį įvertino lakoniškai – konservatoriai Lietuvą norėtų dar kartą įklampinti į 1,5 mlrd. litų nuostolių liūną. Konservatoriai A. Brazauskui neliko skolingi ir vakar Seime apkaltino Premjerą pažadėjus “Mažeikių naftą” Rusijos koncernui “Lukoil”, kurio atstovai esą yra susiję su jo žmonos verslu – viešbučiu “Crowne Plaza”. “A. Kubilius didžiuojasi prarastu milijardu”. R
VŽ duomenimis, trijų pretendentų į MN akcijas siūlymai dėl kainos yra panašūs. Valdančiosios daugumos politinė taryba pirmadienį buvo informuota, jog už “Jukos” priklausančius 53,7 proc. MN akcijų siūloma apie 1 mlrd. JAV dolerių (apie 2,86 mlrd. litų). Už 20 proc. Vyriausybei priklausančių MN akcijų tikimasi gauti apie 1 mlrd. litų. Jei įmonės akcijos būtų pardavinėjamos per biržą, MN kaina būtų gerokai aukštesnė. VŽ
FINANSAI
Jau turinti ES paramos 2007-2013 m. naudojimo prioritetus Lietuva kuria jų įgyvendinimo programas, prie kurių prisidėti gali ir verslininkai, tiksliausiai žinantys, kam ir kiek tos paramos reikia. Apie tai vakar kalbėta Vilniuje vykusiame viešame aptarime, skirtame aptarti, kaip panaudoti ES struktūrinių fondų paramą 2007-2013 m. Dabar kuriamoje paramos naudojimo strategijoje numatyti trys prioritetai: žinių visuomenė, konkurencinga ekonomika ir gyvenimo kokybė bei sanglauda. O šiems prioritetams įgyvendinti planuojama sukurti 5-6 veiksmų programas. Rolandas Kriščiūnas, Finansų ministerijos (FM) sekretorius, ragina verslą reikšti savo nuomonę dėl būsimos paramos, jos skirstymo. Anot ministerijos sekretoriaus, preliminariai galima kalbėti, kad iš ES 2007-2013 m. laikotarpiui Lietuva gali gauti apie 6 mlrd. eurų paramos – dabar trejiems metams gauti 1,5 mlrd. eurų. VŽ
Didžiausio Lietuvos komercinio SEB Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras kyla karjeros laiptais – artimiausiu metu jis gali tapti SEB Rytų Europos bankininkystės tarnybos vadovu. Dabar šiai tarnybai vadovauja Matsas Kjaeras, kuris yra ir SEB Vilniaus banko tarybos pirmininkas. 53 metų J. Niedvaras bankui vadovauja nuo 1990 metų. Kaip realiausi kandidatai užimti SEB Vilniaus banko vadovo vietą įvardijami to paties banko darbuotojai Raimondas Kvedaras ir Audrius Žiugžda. LR
ĮMONĖS
Šiemet Lietuvoje vėl pakilo galingesnė bendrovių bankrotų banga – per pirmąjį šių metų pusmetį bankrotas inicijuotas 404 įmonėms, 13,8 proc. daugiau nei 2004 m. per atitinkamą laikotarpį. Teoriškai – bendrovių bankrotai yra normalus ekonominis reiškinys, tačiau ryškėja ir kita tendencija – dalis verslininkų naudojasi bankrotu kaip lengviausiu būdu nemokėti susikaupusių mokesčių ir skolų. Pasak Mildos Reklaitienės, UAB “Kavinukas” ir UAB “Almarūnas” skolų administravimo vadovės, gausėjančių bankrotų priežastys – didėjantis vadovų teisinis raštingumas ir ryžtas negailėti pinigų finansinėms konsultacijoms bei nuostata, kad bankrotas yra lengviausias būdas nemokėti susikaupusių mokesčių. Lietuvoje kas mėnesį bankrutuoja per 60 įmonių. 2005 m. II ketvirčio pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 1.341 įmonėje. VŽ
Įstatymai leidžia vietoj bankroto pasinaudoti galimybe išgelbėti įmonės gyvenimą, tačiau restruktūrizacijos procedūra yra dar tik atrandama žemė. Specialistų manymu, restruktūrizacijos nepopuliarumo priežastis – labai painus įstatymas ir sudėtingas procesas. Nuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo įsigaliojimo – 2001 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. restruktūrizavimo bylos buvo iškeltos tik 27 įmonėms. VŽ
Nekilnojamojo turto rinką papildė naujas žaidėjas – naujų sklypų pažėrė UAB “Ekomediena”, sukauptus 700 ha miškų ėmusi dalyti į sklypus ir, anot jos vadovų, sulaukusi pelno, kurio net nesapnavo. Pasak Andriaus Bajorūno, vienos didžiausių privataus miško valdytojos “Ekomedienos” direktoriaus, prieš metus kaupti miškus rekreacinėse vietose, priemiesčiuose ir ūkinės paskirties žemę pradėjusi bendrovė jau įsigijo žemės už maždaug 4 mln. litų, iki žiemos planuojama investuoti dar apie 2 mln. litų. Vadovo teigimu, visų šįmet parduotų sklypų vertė padidėjo bent 50 proc., o neretai parduoti pavyksta ir 100 proc. brangiau. Įmonei kas mėnesį dabar pavyksta uždirbti maždaug 200 tūkst. litų pelno, 8 kartus daugiau negu pernai. VŽ
PASLAUGOS
Visoms Vilniaus taksi įmonėms trūksta vairuotojų, todėl dauguma jų neįvykdo net pusės užsakymų, o dešimtys mašinų stovi be darbo. Manoma, kad artimiausiu metu dėl Vilniaus savivaldybės sumanytos kvalifikacijos įskaitos darbo neteks dar apie 1000 taksistų. Mat iki nustatyto termino šios įskaitos neišlaikė beveik pusė vairuotojų, kurie nuo spalio 1-osios nebeturės teisės dirbti. Pasak Savivaldybės pareigūnų, egzaminas surengtas, siekiant taksistams priminti, kas yra kultūringas aptarnavimas. Iki šiol vežėjams nebuvo keliami jokie reikalavimai, pakako turėti licenciją. Manoma, kad sumažėjus vairuotojų būriui, taksi išsikviesti bus beveik neįmanoma, o šios paslaugos įkainiai gerokai pakils. Dienos tema: “Vilniuje taksi taps nepasiekiama prabanga”. R
VšĮ “Lietuvos inovacijų centras” sukūrė ir pradėjo teikti naują paslaugą įmonėms, kurios rengia inovacinius projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti, tačiau neturi didelės projektų rengimo patirties. Tokios įmonės, internete užpildžiusios elektroninę formą (“www.lic.lt”), gaus ekspertinį įvertinimą, ar jų teikiamo projekto idėja atitinka ES struktūrinių fondų keliamus bendrus reikalavimus. “Lietuvos inovacijų centro” (LIC) atstovų teigimu, paslauga naudinga, nes lengvai prieinama, sutaupoma laiko ir lėšų. Įmonė taip pat įgus rengti tokius projektus. Paslauga buvo sukurta įgyvendinant “PHARE 2002” programos finansuojamą projektą “Inovacinių projektų laboratorija: projektų rengimas ES struktūriniams fondams” ir yra nemokama. VŽ
PREKYBA
Vilniaus Aušros vartų gatvėje duris atvėrė nauja kailinių parduotuvė – čia galima įsigyti Šilutės brangiakailių gaminių siuvimo bendrovės “Eksa” kailinių. Parduotuvėje bus prekiaujam ir aksesuarais, odos dirbiniais. LR
Mažmeninės prekybos tinklas “Norfos mažmena”, kitąmet baigsiąs aktyvią plėtrą Lietuvoje, paseks konkurentų pėdomis ir pradės veiklą Latvijoje bei Estijoje, taip pat ieškos vietos Rusijos ir Ukrainos rinkose. Pasak Dainiaus Dundulio, “Norfos mažmenos” (NM) valdybos pirmininko, šiandien Marijampolėje atidaroma 3.200 kvadratinių metrų ploto “XL” formato tinklo parduotuvė – šimtoji šalyje ir antroji šiame mieste. Šiuo metu NM priklauso 99 parduotuvės. Planuojama, kad iki metų pabaigos tinklą sudarys 120 parduotuvių, o apyvarta viršys 1 mlrd. litų. Pernai NM apyvarta (be PVM) sudarė 784,2 mln. litų. VŽ
RYŠIAI
Uostamiesčio kabelinė televizija “Balticum TV” užkariauja vis daugiau šalies miestų. Radijo ir televizijos komisija trečiadienį palaimino klaipėdiečių norą įsigyti 100 proc. bendrovės “Rygveda”, kuri kabelinės televizijos paslaugas teikia Vilniuje, Kėdainiuose, Jurbarke bei Biržuose, akcijų. Teisėta “Rygvedos” šeimininke “Balticum TV” tikisi tapti iki spalio 10 dienos. Be Klaipėdos ir Vilniaus, savo paslaugas “Balticum TV” teikia Kretingoje, Panevėžyje bei Šiauliuose. K
RŪPYBA
Trečiadienį Marijampolės savivaldybės Kazlų Rūdos socialinės paramos centras gavo 10 naujų vežimėlių neįgaliesiems. Į Lietuvą šie vežimėliai atgabenti laivu iš Kanados Kalgario miesto. Iš viso Lietuvai nupirkta ir atsiųsta 560 tokių vežimėlių, kuriuos Vilniaus “Rotary” klubo nariai pradėjo dalyti įvairių šalies miestų neįgaliesiems. Projektą finansuoja tarptautinis “Rotary” fondas. LR
VERSLAS
Lietuvos muitinė pagal PHARE programą įsigijo naują programinę įrangą – verslininko modulį, – skirtą parengti bei pateikti muitinei ne rašytinę, o elektroninę tranzito deklaraciją. Numatoma, jog nuo 2006-ųjų sausio 1 dienos deklaracijos duomenys išvykimo įstaigai turės būti pateikiami tik elektroniniu būdu. Šie pokyčiai daugiausia palies verslininkus, užsiimančius prekių gabenimu. Artimiausiu metu elektroninio deklaravimo sistema bus pristatyta parodoje “Infobalt”. K, VE
ŽEMĖ
Vakar Kaune, Noreikiškėse, prasidėjo žemės ir miškų ūkio paroda “Lietuvos agropanorama 2005”. Šįkart Lietuvos žemės ūkio universitetas, kurio bazėje pavasarį ir rudenį vyksta didžiausios krašte tokios parodos, pasitiko išplėtęs ekspozicijų plotus: dabar beveik 200 įmonių, ūkininkų, amatininkų savo produkciją gali eksponuoti apie 24 hektarų plote. “Lietuvos agropanorama 2005” veiks šiandien ir rytoj. KD
Po rugpjūčio vidurio potvynio vien Klaipėdos apskrityje jau priskaičiavus apie 26 mln. litų nuostolių, žadama inicijuoti studiją, kuri esą turėtų padėti ateityje tokių nelaimių išvengti. Pripažinta, kad kol kas gerai veikiančios potvynio prevencinės ir informacinės sistemos nėra. Pasak Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretoriaus Vytauto Rinkevičiaus, lėšų studijai būtų galima gauti pakeitus Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynio padariniams šalinti programą, pagal kurią dar negauta maždaug apie 4 mln. litų. Šiuo metu ketinama surinkti visų apskrities savivaldybių administracijų pasiūlymus ir kreiptis į Aplinkos ministeriją bei Vyriausybę. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
