ENERGETIKA
Premjeras Algirdas Brazauskas giria atkakliai “Mažeikių naftos” kontrolės siekiančią rusų naftos milžinę “LUKoil”. Analitikai pripažįsta, jog kompanija yra būsimojo sandorio favoritė. Pasak A. Brazausko, “tai visiškai kita kompanija nei buvo prieš penkiolika – dvidešimt metų. Bendrovė turi ryšių su JAV, kur situacija visiškai kita”. “LUKoil” pasiryžimą tapti naujuoju “Mažeikių naftos” šeimininku patvirtino vakar su Lietuvos Premjeru susitikęs kompanijos prezidentas Vagitas Alekperovas. Didžiąją dalį “LUKoil” akcijų valdo Rusijos Vyriausybė, tačiau pernai daugiau nei 7 proc. šios įmonės akcijų įsigijo JAV naftos kompanija “ConocoPhillips”. Jos atstovai domisi galimybe kartu su “LUKoil” pirkti “Mažeikių naftos” akcijų. Tačiau kol kas neaišku, ar iš tiesų jie kartu su rusais akcijas pirktų per pusę. LŽ, KD
“Mažeikių naftą” vėl mėginanti pirkti Rusijos “LUKoil” siekia pataisyti savo įvaizdį Lietuvoje, nors ar tai tikroji Mažeikių koncerno pirkėja, vakar aiškiau nepasidarė. Nežinomas dar ir veiksmų planas, kaip naujajam šeimininkui perduoti “Jukos” valdomas “Mažeikių naftos” akcijas. Aiškus tik bankų atsakymas: jeigu valstybei akcijas reikės pirkti – skolintis teks užsienyje. Su šalies vadovybe vakar susitikinėjusi “LUKoil” delegacija tikina apie galimą pirkimo kainą nekalbėjusi. VŽ, KD
Kitąmet elektra vartotojams gali pabrangti tik padidėjus gamybos išlaidoms, o kokios šios bus, turėtų paaiškėti jau spalį. Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sumažino elektros energijos perdavimo bei skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas kitiems metams. Teigiama, kad šie pokyčiai neturės įtakos elektros skirstymo ir tiekimo įmonėms, nes jos iki šiol taikė mažesnes viršutines kainų ribas, nei buvo nustačiusi komisija. Elektros energijos kaina vartotojams gali pakilti nebent dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, nes kitąmet tris mėnesius bus remontuojamas antrasis Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktorius. LŽ
Elektros energijos perdavimo bei skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos kitais metais, palyginti su šiais, mažėja maždaug 2-3 procentais. Remiantis komisijos ir įmonių pateiktais skaičiavimais, “Lietuvos energijos” perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais viršutinė kainos riba kitais metais sumažės 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), RST skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainos viršutinė riba mažės atitinkamai 0,08 ir 0,35 cento, o VST – atitinkamai 0,12 ir 0,19 cento. LŽ
FINANSAI
Vyriausybė jau žino, kaip litas bus keičiamas euru, ir tomis žiniomis netrukus pasidalys su Seimu. Visuomenei lieka paskaityti Nacionalinį euro įvedimo planą, kuriame akcentuojamos priemonės vartotojo interesams ginti. Vakar po posėdžio, kuriame ministrai patvirtino euro įvedimo planą, Premjeras Algirdas Brazauskas perspėjo, kad jeigu Lietuva neįsives euro nuo 2007 m., tuomet įsives jį tik po dvejų trejų metų. Lietuvos banko (LB) apklausos duomenimis, 67 proc. vadovų ir verslininkų laukia euro, o tarp visų pritariančiųjų – 45,9 proc. laukia, kad palengvės atsiskaitymai. Tačiau 51,9 proc. nepritariančiųjų euro įvedimui bijo, kad padidės kainos. Todėl Vyriausybės priimtas planas gal kiek nuramins ir vienus, ir kitus, nes jame numatytos pasirengimo įvesti eurą priemonės, priemonės dviejų valiutų funkcionavimo laikotarpiu bei priemonės pasibaigus euro įvedimui. VŽ
Pasak Raimondos Žutautienės, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorės, visuomenę norima supažindinti su planu kuo greičiau. VŽ
RINKOS
Nors pastarosiomis dienomis apie Ūkio banką jokių naujienų nebuvo pranešta, šio banko akcijų kursas Vilniaus vertybinių popierių biržoje per dvi dienas pašoko 26 proc. Rugsėjo 27 d. Ūkio banko akcijos Vilniaus biržoje kainavo 34,25 lito. Pasak Rimanto Januševičiaus, Šiaulių banko finansų maklerio, “jau anksčiau prognozuota, kad Ūkio banko akcijos gali kainuoti tris kartus brangiau nei jų nominali vertė, t.y. apie 36 litus, tačiau stebina, kad toks kainos lygis pasiektas per porą dienų”. Specialisto prognozėmis, artimiausiomis dienomis ne tik Ūkio banko, bet ir kitų pastaruoju metu sparčiai brangusių VP kursai gali kilti lėčiau arba po truputį mažėti. Tačiau apyvartos išliks įspūdingos. Pavyzdžiui, vakar VVPB akcijų apyvarta sudarė beveik 30 mln. litų. VŽ
ĮMONĖS
AB “Stumbras” prašo valstybės institucijų ištirti, ar AB “Anykščių vynas”, išleidusi degtinę “Lituanica originali degtinė”, laikosi tokios degtinės gamybai būtinų reikalavimų. Anykščių įmonė įtariama nesąžininga konkurencija. “Stumbro” vertinimu, “Anykščių vynas” nesilaiko tokios degtinės gamybai būtinų reikalavimų ir naudoja ne vietos gamybos spiritą, taip pat nukopijavo Kauno įmonės gaminamos “Originalios lietuviškos degtinės” etiketės dizainą. “Stumbras” į savo populiariausios degtinės prekės ženklą “Originali lietuviška degtinė” yra investavęs apie 1,5 mln. litų. VŽ, LR
Klaipėdos uoste baigiamas įrengti reversinis naftos chemijos krovos kompleksas domina ne tik krovinių savininkus, bet ir su Klaipėda konkuruojančius uostus. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (“Klasco”) valdoma įmonė “Krovinių terminalas” naftos chemijos terminalą prie trečios krantinės ketina užbaigti dar šiais metais. Čia dirba 17 šalies ir užsienio organizacijų, montuojama įranga keliauja iš viso pasaulio. Pagal investicijų apimtį – daugiau kaip 110 mln. litų – tai bus pats brangiausias privačiomis lėšomis pastatytas uosto objektas. Tikimasi, kad investicijos į terminalą atsipirks per 5-7 metus. LŽ
Panevėžyje įsikūrusi UAB “Adax”, renkanti elektrinius šildytuvus, ryžosi veiklą papildyti pardavimų tinklu Baltijos šalyse, Kaliningrade ir Baltarusijoje. Kitais metais norvegų įmonių grupei priklausanti bendrovė planuoja pradėti didelį investicinį projektą – statyti Panevėžyje naują gamyklą. Dabartinėse maždaug 1.500 kvadratinių metrų patalpose Panevėžyje surenkama apie 70 proc. “Adax” šildytuvų, likusią dalį dar gamina norvegai, tačiau planuojama, kad panevėžiečių darbo dalis didės. VŽ
PASLAUGOS
Vakar paminėtos Turizmo dienos proga Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui bei Turizmo informacijos ir kultūros centro direktorei Romenai Savickienei Premjeras Algirdas Brazauskas įteikė padėkos raštus už jūrinio turizmo propagavimą. Per šiųmetį vasaros sezoną kruiziniais laivais į Klaipėdą atplaukė 25 tūkst. turistų. Iš viso iki rugsėjo 1 dienos Turizmo informacijos ir kultūros centre apsilankė 38 tūkst. poilsiautojų iš daugelio užsienio šalių. K
RŪPYBA
Socialiniai darbuotojai jaučiasi neįvertinti ir nesaugūs savo darbo vietose, be to, jie ne visada gali suteikti profesionalias socialines paslaugas, nes klaipėdiečių, kuriems jos reikalingos – tūkstančiai, o darbuotojų – mažiau nei du šimtai. Šias ir kitas problemas vakar Savivaldybėje minėdami savo profesinę šventę – Socialinių darbuotojų dieną – išsakė uostamiesčio socialiniai darbuotojai. Šiuo metu Klaipėdoje dirba 192 socialiniai darbuotojai, vadinami tarpininkais tarp visuomenės ir žmogaus. VE
STATYBA
Premjeras Algirdas Brazauskas paprašė Generalinę prokuratūrą išaiškinti neteisėtų statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke vykdytojus. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sudaryta komisija patikrino 27 detaliuosius planus iš 110 patvirtintų Neringos savivaldybėje 2000-2005 metais. Komisija nustatė, kad net 23 iš jų iš esmės prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Nauji pastatai statomi etnokultūriniuose, urbanistiniuose draustiniuose, neleistinai pakeičiamas žemės naudojimo pobūdis, padidinamas užstatymo tankumas, viename sklype greta gyvenamojo namo atsirasdavo keli vasarnamiai. Įstatymų neatitinkantys detalieji planai ir neteisėti statybų leidimai buvo patvirtinti daugybės valdininkų parašais. K, R
Ar bus pradėtas tyrimas – kol kas neaišku, nes vakar popiet jokio Premjero kreipimosi Generalinė prokuratūra dar nebuvo gavusi. Nors A. Brazauskas – ne pirmas ir ne paskutinis aukštas Lietuvos pareigūnas, išreiškęs pasipiktinimą įtartinomis statybomis Kuršių nerijoje, kol kas situacija ten iš esmės nesikeičia. O Saugomų teritorijų tarnybos vadovės Rūtos Baškytės, iš darbo atleidusios tarnybai pavaldžios Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovą Vladą Portapą, pėdomis kitų įstaigų vadovai seka vangiai. Be V. Portapo, tarnybinių nuobaudų neišvengė dar penki direkcijos darbuotojai. VE, R
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Pocienės, mero potvarkiu yra sudaryta komisija pažeidimams Kuršių nerijoje ištirti. Tačiau dar laukiama ir neseniai Nidoje posėdžiavusio išvažiuojamojo Seimo Audito komiteto išvadų. VE, R
Algirdas Brazauskas ne kartą piktinosi statybomis Kuršių nerijoje, tačiau namai čia kaip dygo, taip ir dygsta. LŽ
Vakar į Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto narius kreipėsi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai ir prašė skirti sklypą uosto užkardos statybai. Mat iki šiol Klaipėdoje nėra uosto užkardos. Iš viso į užkardą – tiek į pastatą, tiek į infrastruktūrą – numatyta investuoti 12 mln. litų. K, VE
ŽEMĖ
Iš Vyriausybės žemdirbiai gaus tik dešimtadalį to, ko prašė šią vasarą siautusios stichijos nuostoliams padengti. 11,25 mln. litų – tiek Vyriausybė skyrė krušos ir liūčių padarytiems nuostoliams kompensuoti, pakeitusi šių metų Kaimo rėmimo programos išlaidų sąmatą. Didesnės paramos žemdirbiai tikisi iš avansinių tiesioginių išmokų. Pasak žemdirbiams atstovaujančių Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Broniaus Markausko, kompensacijoms skirta suma – vos 10 proc. oficialiai apskaičiuotų nuostolių, kurie siekia beveik 150 mln. litų. Anksčiau ŽŪR buvo paskelbę, jog žemdirbiai dėl itin nepalankių gamtinių sąlygų šiemet patyrė apie 250-300 mln. litų nuostolių. LŽ
Klaipėdoje dėl ne visiškai aiškių priežasčių masiškai žūva migruojantys paukščiai – zylės ir nykštukai. Vakar Geležinkelio gatvėje prie 10-ojo namo gulėjo apie šimtas negyvų sparnuočių, jų buvo ir kitose gatvėse. Žmonės prabilo apie tai, kad esą uostamiestyje siaučia paukščių gripas. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus paukščių skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis patikino, jog paukščių gripo Lietuvoje neužfiksuota. S. Rumbučio teigimu, dažniausiai migruojantys paukščiai žūsta atsitrenkę į vitrinas, didelius langus, stiklu dengtus aukštus pastatus, mat jie nepastebi dangų atspindinčių stiklų – jo manymu, Klaipėdoje taip ir atsitiko. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl Geležinkelio gatvės kieme tarp “chruščiovinių” nedideliais langais namų guli tiek daug negyvų paukštelių. K
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis išsiaiškino, kad Geležinkelio gatvėje kaltas paukščių migracijos kelyje stovintis namas. Sparnuočiai dėl kažkokių priežasčių nespėjo pakilti aukščiau ir žuvo atsitrenkę į namo sieną. Manoma, kad galbūt bus galima pastatyti veidrodžius ar baidykles, kad paukščiai aplenktų pavojingą vietą. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
