ENERGETIKA
Norą pirkti naftos perdirbimo bendrovę “Mažeikių nafta” pareiškė Austrijos kompanija “Baltic Holding AG”. Tai yra trečiasis pretendentas, kuris šiuo metu derasi dėl naftos perdirbimo bendrovės akcijų. Šiandien į Lietuvą konsultacijų dėl “Mažeikių naftos” atvyksta “Lukoil” prezidentas Vagitas Alekperovas. Dėl “Mažeikių naftos” akcijų derybas taip pat veda Rusijos ir Didžiosios Britanijos bendrovė TNK-BP. Apie galimą trečią pirkėją Premjeras Algirdas Brazauskas pranešė vakar po politinės tarybos posėdžio. Pasak Premjero, Austrijos kompanijos pasiūlyme numatytos investicijos siektų daugiau kaip 4 mlrd. litų. “Baltic Holding AG” taip pat žada patiekti 13 mln. tonų naftos per metus, o vėliau padidinti tiekimą nuo 13 iki 15 mln. tonų. R
Sekmadienį vakare dalyje Vilniaus Antakalnio rajono dingo elektra, daugiausia nerimo sukėlusi medikams. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus Rimanto Keblo teigimu, kaip tik tuo metu jo vadovaujamoje ligoninėje buvo daroma viena operacija, kurią gydytojams teko baigti pasišviečiant prožektoriais. Laimei, viskas baigėsi gerai. Pasak Rytų skirstomųjų tinklų atstovės spaudai Astos Ledzinskaitės, ji negalinti komentuoti šio incidento, nes vyksta tyrimas, kuris užtruks dar kelias dienas. R, LŽ, LR
Vakar AB “Lietuvos energija” paskelbė viešą konkursą gamintojams, siekiantiems gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus – statyti vėjo elektrines antrojoje zonoje bei prijungti jas prie 110 kilovoltų oro elektros perdavimo linijos atkarpoje Klaipėda – Pagėgiai. Šioje zonoje vėjo elektrinės ar jų parko įrengtoji visų generatorių galia viename prijungimo taške turi būti ne mažesnė kaip 6 MW ir ne didesnė kaip 40 MW. Konkurso dalyviai gali teikti pasiūlymus nuo lapkričio 14 d. iki lapkričio 24 d. Komisija pasiūlymus vertins ir laimėtoją nustatys iki gruodžio 15 dienos. Per artimiausius ketverius metus Lietuva, įpareigota ES, iš atsinaujinančių šaltinių turi gaminti ne mažiau kaip 7 proc. elektros energijos. VŽ
FINANSAI
Kitų metų biudžetas modeliuojamas pažeidžiant Vyriausybės nustatytus terminus – to senokai nėra buvę. Projektas Vyriausybei turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 21 d., o pasieks ją galbūt tik kitą savaitę. Pagal Vyriausybės nutarimą, Finansų ministerija (FM) iki rugpjūčio 26 d. turėjo parengti ir patikslintas 2006-2008 m. makroekonominių rodiklių projekcijas, tačiau iki šiol jos nėra paskelbtos. O biudžeto projektas sudaromas įvertinus kitų metų prognozuojamus pagrindinius makroekonominius rodiklius. Ankstesnėmis FM prognozėmis, 2006 m. BVP augs 6 proc., o infliacija prilygs 2,1 proc. Vakar 2006 m. biudžeto projektą svarstė valdančiųjų politinė taryba, Vyriausybės posėdžiui jį ketinama pateikti spalio 5 d. VŽ
Iki vakarykščio politinės tarybos posėdžio buvo skelbta, kad 2006 m. nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 18,5 mlrd. litų, o išlaidos – 20,3 mlrd. litų. Pajamos bus 17 proc. didesnės nei numatytos šių metų biudžete, iš Europos Sąjungos lėšos sudarys 3,5 mlrd. litų. 2006 m. valstybės investicijų programos lėšos nedidės – kartu su 1 mlrd. litų ES lėšų jų suma sudarys 2,4 mlrd. litų. Premjeras yra pripažinęs, kad biudžetas bus sunkiausias koalicijos tvirtumo išbandymas, nes šių metų biudžeto tikslinimas parodė, jog suderinti partijų interesus, kai dalijami pinigai, yra labai sudėtinga. VŽ
ĮMONĖS
Vakar Šiaulių prekių priežiūros UAB “Rinkos skatinimo sistemos” (RSS) su amerikiečių kompanija “Spar group, inc” pasirašė sutartį dėl bendros įmonės steigimo. Naujoji įmonė vadinsis “Spar RSS Baltic” ir, be kitko, siūlys aktyvios prekių priežiūros paslaugas. VŽ
“Vilniaus Vingiui” per Vilniaus vertybinių popierių biržą paskelbus esminį įvykį, kad steigiamos dvi antrinės įmonės, jo akcijos rinkos kaina biržoje šoktelėjo net 4,20 proc. Tačiau, pasak specialistų, toks kainos kilimas neatitinka naujienų svarbos. AB “Vilniaus Vingis” (VV) valdyba praėjusį penktadienį nusprendė steigti antrines įmones – UAB “Vilniaus Vingio Gija” ir UAB “Vilniaus Vingio Mechanika”. Gamybinę veiklą bendrovės pradės nuo 2006 m. sausio 1 d. ir perims trijų AB “Vilniaus Vingis” struktūrinių padalinių – “Gijosa”, “Magos” ir “Įrankių gamybos” – funkcijas. Pasak “Vilniaus Vingio” generalinio direktoriaus Vaclovo Šleinotos, kol kas sunku pasakyti, kokios vertės turtas bus perduotas šioms įmonėms ir koks bus suformuotas jų įstatinis kapitalas – tai bus aišku tik sausio 1-ąją. VŽ
Biržoje, nors ir nėra investuotojams svarbių naujienų, toliau brangsta “Lietuvos telekomo” akcijos. Naujienos, kurios gali paveikti investicinius sprendimus, bendrovės III ketvirčio ir 9 mėn. veiklos rezultatai, bus skelbiami spalio 19-ąją. Vis dėlto pirmadienį “Lietuvos telekomo” akcijos pabrango 1,13 proc., iki 2,68 lito. VŽ
PASLAUGOS
Pirmieji airių pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” reisai į Lietuvą nebuvo tokie sklandūs, kaip tikėtasi. Pirmieji bendrovės klientai skundžiasi susidūrę su įvairiais nepatogumais – nemandagiais oro uosto darbuotojais, spūstimis prie pasų kontrolės postų, stringančiu bilietų užsakymu internetu. “Ryanair” Šiaurės ir Baltijos regionų vadovo pavaduotojo Karlo Hogstadiuso teigimu, tai – laikini nesklandumai, bet kada jie bus pašalinti, jis negalėjo pasakyti. KD
PREKYBA
“Baltic Property Trust” grupė, vienijanti į nekilnojamąjį turtą investuojančius fondus, įsigijo prieš porą metų statytą prekybos centrą “Molas” Kaune. Naujieji savininkai tikisi per 6-9 mėn. padvigubinti klientų srautą. Pasak Algirdo Vaitiekūno, “Baltic Property Trust” (BPT) grupės finansų direktoriaus, šio sandorio suma nebus skelbiama, bet, jo teigimu, “tai didžiausias institucinio investuotojo Kaune įsigytas komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektas”. “Molo” plotas yra 21.000 kvadratinių metrų, jame įsikūrusi “Maxima”, viena iš 4 Kaune, daug kitų parduotuvių. BPT Vilniuje priklauso prekybos centras “Europa”, Klaipėdoje – prekybos centras “BIG”. Grupė taip pat valdo keletą prekybos centrų Rygoje ir Taline. Šiuo metu “Mole” per dieną apsilanko apie 10.000 pirkėjų. VŽ
Neilgo vartojimo laiko prekių grupėje didėja prekybos tinklų prekės ženklų rinkos dalis: jų augimo tempas yra dvigubai didesnis, palyginti su visų kitų gamintojų prekės ženklų augimu. Tokias išvadas daro tyrimų bendrovė “AC Nielsen”, pristatydama savo tyrimą “Privačių prekės ženklų galia 2005”. Jame skelbiama, kad per pastaruosius 12 mėn. prekybos tinklų prekės ženklų (PTPŽ) rinkos dalis nuo 15 proc. 2003 m. išaugo iki 17 proc. šiais metais. “Lietuvoje privačių prekės ženklų daugėja, ateityj taip pat daugės”, – pritaria naujausiam “AC Nielsen” tyrimui Inga Skisaker, vieno iš didžiausių prekybos tinklų “Rimi Lietuva” generalinė direktorė. Tinklo prekės ženklai “Rimi Lietuva” prekybos centruose apima visas produktų kategorijas. Šių metų rinkos tyrimų duomenimis, į pirmą vietą pakilo su prekybininkų ženklais parduodami šaldytuve laikomi maisto produktai – pienas, sūris ir greitai paruošiamas maistas. VŽ
STATYBA
Kaune nerandant kompromiso dėl sovietinės atributikos ant turėklų, Aleksoto tilto atidarymas atidedamas. Eismas šiuo tiltu lapkričio 1-ąją, kaip buvo žadėta, nebus atnaujintas. Paminklosaugininkams sustabdžius tilto turėklų montavimą, statybininkai nuo savo darbų grafiko atsilieka beveik mėnesiu. Mat sovietmečiu pagamintus turėklus su žvaigždėmis paveldo saugotojai vadina autentiškomis vertybėmis ir reikalauja juos grąžinti atgal. Tuo tarpu pasak tilto statytojų, tie turėklai visiškai sunykę, o pagaminti tokiems pat naujiems reikėtų per 1 mln. litų. Be to, inžinierių teigimu, nuo tilto nuėmus minėtas žvaigždes, tilto svoris sumažėjo net 60 tonų. Kol kas abi konfliktuojančios pusės įrodinėja savo tiesas. Oficialus svarbaus miesto objekto pridavimo užsakovui – Kauno savivaldybei – terminas – gruodžio 30-oji. KD
TRANSPORTAS
Šiandien daugiau kaip po 20 dienų vilkimo buksyru, iš Bulgarijos Burgo uosto į Klaipėdą parplukdomas naujas Smiltynės perkėlos keltas “Baltija”. Jis panašus į dabar eksploatuojamą “Neringą”, tačiau patobulintas. Pasak Smiltynės perkėlos direktoriaus Algimanto Žukausko, “Baltijoje” yra apie 150 sėdimų bei daugiau kaip tūkstantis stovimų vietų, 40 vietų automobiliams. Naujojo kelto “Baltija” statyba kainavo 11,636 mln. litų. Keltas naujojoje Smiltynės perkėloje pradės plaukioti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Oficialiai iškelti Lietuvos vėliavą laive planuojama apie spalio 20-ąją. Manoma, kad atsiradus naujajam keltui, žymiai paspartės transporto kėlimas ir neliks eilių. Per valandą keturi keltai galės atlikti 12 reisų ir perkelti daugiau kaip 400 automobilių. K
VERSLAS
Jauni verslininkai neskuba naudoti pinigų, kurių perspektyviems projektams skyrė Lietuvos ūkio ministerija (LŪM). Šiais metais LŪM smulkių ir vidutinių verslininkų projektams skyrė 3 mln. litų. Kai kurie jų (15-70 proc.) finansuojami iš struktūrinių fondų. Pasak LŪM Pramonės ir verslo departamento vyresniosios specialistės Janinos Ivaškienės, panaudota tik dalis pinigų. LŪM pinigų skyrė 24 perspektyvioms Lietuvos bendrovėms, tarp jų – 3 Klaipėdos. K
Stasys Truncė, Andriūnų kaime (Varėnos raj.) kalviauti pradėjęs, kai neteko darbo byrančioje “Astros” mašinų gamykloje, džiaugiasi, kad verslas įsisuko ir jis turi daugybę užsakymų. Varėniškio kūriniai sudomino vakariečius – jis jau derasi su italais, kurie nori savo šalyje atidaryti originalių rankų darbo daiktų parduotuvę. Meistras gamina sodyboms puošti reikalingus daiktus – tvoras, durų rankenas, židinio įrankių komplektus. S. Truncė neslepia, kad įeiti į rinką ir išsikovoti vardą prireikė 2 – 3 metų. Jis dirba kūrybiškai – vienas. VŽ
ŽEMĖ
Kaune, Žemės ūkio rūmuose, surengtame pirmajame seminare Lietuvos ūkininkai bei žemės savininkai buvo raginami veisti energetines gluosnių plantacijas nedirbamuose Lietuvos žemės plotuose, kurių mūsų šalyje priskaičiuojama iki 500.000 ha. Seminarą rengiantys Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija (LBGTA) bei Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) tikisi, jog iki metų pabaigos vyksianti aktyvi kampanija jau kitą sezoną kuo daugiau šalies ūkininkų bei žemės savininkų paskatins imti veisti energetines plantacijas. Pasak Remigijaus Lapinsko, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos prezidento bei už bioenergetikos veiklą atsakingo “Rubicon group” valdybos nario, šiemet ūkininkai, norintys jau kitais metais imtis veisti gluosnių plantacijas bei gauti Vyriausybės numatytą kompensaciją energetinėms plantacijoms įveisti (iki 5.345 litų. už vieną hektarą), turi iki gruodžio 30 d. pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai. VŽ
Naudodamos ekologišką biokurą, šilumą gamina apie 200 katilinių visoje šalyje. Jos tiekia apie 11 proc. visos Lietuvoje pagaminamos šilumos energijos. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
