EKONOMIKA
Europos Vadovų Tarybai palaiminus Lisabonos strategijos pakeitimus ir patvirtinus 2005-2008 m. Jungtines ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires, ES narės suskato kurti naujas nacionalines strategijas. Šalies verslas gali dar mėnesį teikti nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pasiūlymus. Nuo jų priklausys tolesnė verslo plėtra, investicijų kryptys, kiek ir kam bus skiriama ES lėšų, teisės aktų pokyčiai. Rimanto Rudzkio, banko “NORD/LB Lietuva” vyriausiojo analitiko teigimu, “tikrai būtina pareikšti nuomonę”. Pasak jo, ES parinktos kryptys yra teisingos, tačiau “pirmasis bendras įspūdis, kad kai kur nepakankamai įsigilinama į Lietuvos specifiką ir per daug tiesmukai vadovaujamasi ES nuorodomis”. VŽ
Ūkio ministerijos tinklalapyje (“www.ukmin.lt”) jau galima susipažinti su pirminiu nacionalinės Lisabonos strategijos programos projektu, rengtu atsakingų ministerijų, socialinių ir ekonominių partnerių. Rugsėjo 12 d. dokumento projektas turi būti pateiktas nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisijai, spalio 1 d. – Vyriausybei, o spalio 15 d. – Europos Komisijai. Prieš tai visi norintieji savo nuomonę ir pasiūlymus galės pateikti ir rugsėjo 30-ąją Vilniuje numatomoje surengti konferencijoje “Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa – kelias į ekonomikos augimą ir užimtumą”. Konferencijos išvadas numatoma pateikti Vyriausybei kartu su programos projektu. VŽ
ENERGETIKA
Sėkmingas sandoris su žlungančiu “Mažeikių naftos” valdytoju Rusijos naftos koncernu “Jukos” Lietuvos Vyriausybei garantuotų 400 mln. litų pajamas. LR žiniomis, tokia suma pasipildytų valstybės iždas, jei būtų pasirašytos Vyriausybės ir “Jukos” sutartys, pagal kurias Vyriausybės akcijų dalis bendrovėje “Mažeikių nafta” sumažėtų 21 proc. (nuo dabartinių 40,6 proc.). Tokie susitarimai pasiekti po daugiau nei pusmetį trukusių derybų, tačiau galutiniai projektai iš “Jukos” dar negauti. Pasak premjero patarėjo Sauliaus Spėčiaus, yra kelios alternatyvos, kurios bus teikiamos svarstyti Vyriausybei. LR
ĮMONĖS
Vilniaus apygardos teismas vakar atsisakė priimti vieno iš kreditorių UAB “Autover Lietuva” atskirąjį skundą, todėl UADB “Ingo Baltic” bankrotas nestabdomas. “Autover Lietuva” atstovė advokatų profesinė bendrija “Kelpšas, Stančikas ir partneriai” antradienį Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl “Ingo Baltic” bankroto, tačiau skundas vakar buvo atmestas, nes kreditorius buvo įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, o tai leis jam susipažinti su draudimo bendrovės bankroto byla. Advokatai vakar laukė teismo nutarties, o susipažinę su nutarties motyvais bei bankroto bylos medžiaga spręs, ar ją skųsti. “Teismas nestabdo “Ingo Baltic” bankroto”. VŽ
Tekstilės gamintoja “Linas” užvakar atskyrė dvi pagrindines savo veiklos sritis – tekstilės gaminių gamybą ir nekilnojamojo turto valdymą. Atskirtos bendrovės “Linas Nordic”, užsiimsiančios konkrečiai tekstilės gaminių gamyba, įstatinis kapitalas sudarys kiek mažiau nei 6 mln. litų, o nekilnojamojo turto valdymą plėtosiančio “Lino investicinio fondo” įstatinis kapitalas sieks 12,4 mln. litų. “Lino” valdybos pirmininkas Ramūnas Lenčiauskas viliasi, kad viena su kita nesusijusių veiklų atskyrimas padės geriau pasirūpinti turimu turtu ir sėkmingiau plėtoti gamybą. Atsiskyrus bendrovėms “Lino investiciniame fonde” dirbs 20, o “Linas Nordic” – 1600 žmonių. Dėl reorganizacijos darbuotojų nesumažės. LŽ, LR
PASLAUGOS
Vandentiekio infrastruktūros darbams ES skirtų maždaug 1 mlrd. litų statybininkai kol kas negali uždirbti – nėra įstatymo, pagal kurį būtų pradėta trečdalis gyventojų aprūpinti geriamuoju vandeniu. Pasak Aloyzo Stapulionio, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Vandens skyriaus vedėjo, ES paramos fondai Lietuvos vandentvarkos ūkiui modernizuoti yra skyrę dosnią paramą, tačiau pasinaudoti lėšomis gali pritrūkti laiko: “daugiau nei milijardas nejuda, ir dar negreit statybininkai pradės jį dalytis, nes Seimas delsia priimti vandentvarkos darbus reglamentuojantį įstatymą”. Anot jo, manyta, jog seimūnai priims įstatymą pavasarį, kad šiltuoju metų laiku būtų galima pradėti vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros kūrimo darbus, tačiau įstatymo svarstymas nukeltas į rudens sesiją. VŽ
Dokumentu bus patvirtintos kainų reguliavimo metodikos, paslaugų teikimo, kokybės reikalavimai, vartotojų ir tiekėjų santykiai. Vandentvarkos sektorius, Finansų ministerijos duomenimis, iki 2006 m. turėtų išnaudoti 377 mln. eurų (286 mln. eurų – ES parama) Sanglaudos fondo, dar daugiau – struktūrinių fondų lėšų. VŽ
RYŠIAI
Lietuvos telekomunikacijų rinkos pajamos š. m. I pusmetį padidėjo 10,9 proc. ir siekė 1,15 mlrd. litų. Sektorių į priekį stumia kylančios pajamos iš interneto bei dar šiek tiek auganti mobiliojo ryšio rinka. Pasak Tomo Lamanausko, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojo, sparčiausiai – 37,2 proc., – iki 98,1 mln. litų – šiemet I pusm. kilo interneto rinka. Internautų skaičius birželio pabaigoje siekė 635.900 – per dukart daugiau nei 2004 m. birželio pabaigoje. Plačiajuostį internetą naudojo 170.700 abonentų ir jų nuo 2004 m. I pusm. pabaigos pagausėjo beveik 2 kartus. Birželio pabaigoje Lietuvoje buvo 4,07 mln. mobiliojo ryšio abonentų ir 0,714 mln. fiksuotojo ryšio abonentų – atitinkamai 48,4 proc. ir 2,22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didesnių rinkos dalių persiskirstymų tarp mobiliojo ryšio bendrovių, anot RRT atstovo, neužfiksuota. Labiausiai augo UAB “Tele2”. VŽ
STATYBA
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos komisija, ištyrusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, susijusią su statybų plėtra Kuršių nerijoje, nusprendė, kad dėl pažeidimų kalčiausias parko direktorius Vladas Portapas. Konstatuota, kad dauguma statybų Kuršių nerijoje vykdoma nesilaikant Vyriausybės patvirtinto parko generalinio plano bei pažeidžiant Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų, Statybos įstatymus bei kitus teisės aktus. Mat beveik visuomet būdavo padidinamas užstatymo plotas ir tūriai, pastatai neatitikdavo Kuršių nerijos architektūrinės stilistikos, o ūkiniai pastatai – ne rekonstruojami, bet perstatomi ir pritaikomi gyventi. Komisija apkaltino V. Portapą, tačiau, pasak jo paties, direkcija turi rūpintis gamta, o ne neleistinomis statybomis. Atsistatydinti jis teigia neketinąs. LŽ, LR
Atsakyti už tai, kad Kuršių nerija pastaruoju metu virto didžiule statybviete, gali tekti ir kitiems: šaltas prakaitas turėtų išpilti savo mundurų švara nesirūpinusius valdininkus, dirbančius Neringos savivaldybėje, Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje bei kitose institucijose. Tačiau ar jie sulauks konkrečių bausmių – neaišku, nes formaliai, pasak Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Aloyzo Norvilo, “nelegalių statybų ten nėra – visiems objektams statyti išduoti statybų leidimai”. Vis dėlto vilties, kad bus nubausti ir kiti valstybine tarnyba piktnaudžiavę ar neatsakingai dirbę asmenys, teikia tolesnį tyrimą Kuršių nerijoje inicijavusios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) planai. VE, LR
Kitą savaitę tarpžinybiniame pasitarime turėtų būti numatyti veiksmai, padėsiantys išvengti žalos į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytam unikaliam Kuršių nerijos kampeliui. Taip pat ketinama apsispręsti, kurios naujos statybos yra netinkamos Kuršių nerijai ir turi būti sustabdytos. Atitinkamus sprendimus dėl prastai dirbančių valdininkų ir priemonių neteisėtoms statyboms išvengti ar sustabdyti, pasiūlyta priimti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kultūros ministerijai. Siūlymo sulaukė ir Architektų atestavimo komisija, galinti panaikinti atestatus ir sustabdyti pažymėjimų galiojimą prie nelegalių statybų prisidėjusiems architektams. VE
TRANSPORTAS
Pusę metų svarsčiusi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pateiktą paraišką subsidijuoti Klaipėdos uosto įmonių dalyvavimo Kazachstane vyksiančioje transporto ir logistikos parodoje “Tranzit-Kazachstan 2005” išlaidas, Ūkio ministerija vis gi skyrė lėšų, nors ir 30 proc. mažiau nei buvo prašyta. Parodoje dalyvaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, “Klaipėdos nafta”, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), LKAB “Klaipėdos Smeltė”, jūrų krovinių kompanija “Bega”, “Vakarų krova”, “Arijus” bei “Lietuvos geležinkeliai”. Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus Viktoro Krolio, “įmonių pristatymas parodoje skatina tranzitinių šios Azijos šalies krovinių didėjimą Klaipėdos uoste, o tai leis kompensuoti dėl nepalankios Rusijos tarifų politikos prarandamus krovinių srautus”. Klaipėdos uosto įmonės save pristatys šešių kvadratinių metrų plote. Vieno kvadratinio metro ploto kaina – 230 JAV dolerių. VE
VERSLAS
Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas, Klaipėdoje finansuojantis keletą verslo vystymo projektų, smulkiuosius ragina aktyviau skolintis iš fondo pinigų savo verslui plėtoti. Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) valdomas fondas įsteigtas skatinti regiono nekilnojamojo turto projektus. Mantas Vaikus, Lietuvos infrastruktūros plėtros fondo (LIPF) generalinis direktorius, paaiškino, kad fondas daugiausia dirba šalies regionuose, šiuo metu jis dalyvauja finansuojant 5 projektus, iš jų 3 – Klaipėdoje. Fondas finansuojamas pagal PHARE programą, pagal kurią finansuojant įvairius projektus iki 2011 m. skirta išnaudoti 5 mln. eurų. Pasak Aleksandro Laurinavičiaus, LEPA atstovo, ši galimybė ypač patraukli smulkiems verslininkams, pradedantiems projektus ir neturintiems pakankamai lėšų. VŽ
ŽEMĖ
Klaipėdos universiteto mokslininkai spėja Baltijos dugne tarp Juodkrantės ir Klaipėdos aptikę nuskendusį ratinį garlaivį. Laivą 35 metrų gylyje surado Lietuvos saugios laivybos administracijos hidrografinis laivas “Varūna”. Ekspedicijai vadovavęs Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus mano, kad tai galėtų būti XIX amžiaus ratinis garlaivis, kokiais anuomet buvo plaukiojama ir Baltijoje. Šiomis dienomis universiteto mokslininkai, Povandeninių tyrimų centro narai ketina vėl pasinerti į jūrą radinio vietoje ir atidžiau jį apžiūrėti. Jeigu mokslininkų spėjimai dėl nuskendusio laivo tipo pasitvirtintų, tai būtų pirmasis Lietuvos teritoriniuose vandenyse aptiktas nuskendęs ratinis garlaivis. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
