EKONOMIKA
Daugiau nei trečdalis Lietuvos parduotuvėse esančių kasos aparatų neišlaikys euro įvedimo egzamino. Šie aparatai nepritaikyti priimti dvi valiutas. Mažiau rūpesčių turėtų kilti didiesiems prekybos centrams, kurie jau dabar turi modernius kasos aparatus. Visų kasos aparatų pertvarkymas gali kainuoti milijonus litų. Pereinamasis laikotarpis prekybininkams gali kainuoti apie 10 mln. litų. LR
Prisijaukinti Rusijos sostinę geba ne kiekviena ten įkelti koją bandžiusi įmonė. Tačiau perpratusiems Maskvos verslo ir biurokratijos ypatumus megapolis suteikia galimybių jūrą užsidirbti. Rusijos verslo aplinkoje neretai išgirsi – jei tavęs nėra Maskvoje, tavęs nėra iš viso. Kiek lietuviško kapitalo yra Rusijos sostinėje, sudėtinga pasakyti. VŽ
Verslininkų teigimu, Lietuvos įmonės įsitvirtinti Maskvoje turi konkurencinių pranašumų: tai ir geopolitinė padėtis, glaudūs ekonominiai ryšiai, mentaliteto suvokimas, nėra kalbos barjerų, tačiau ir netikėtų bėdų čia apstu. Vis dėlto specialistai neabejoja, kad žingsnis į Maskvą vertas rizikos. Tik prieš tai pravartu įsigilinti į šio megapolio verslo ypatumus ir geriau pasimokyti iš svetimų, o ne iš savų klaidų. VŽ
“Pagrindinė galimybė, kurią gali išnaudoti Lietuvos įmonės – Maskvos rinka. Ji jau beveik pripildyta, bet galimybių įžengti į ją ir plėstis dar yra. Kita vertus, rinka ir varžo, nes smulkios šalies įmonės išgali konkuruoti tik tam tikruose segmentuose – joms stinga finansinių ir gamybos išteklių. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad, jei Rusijos rinkos suvaržymų nebūtų, laimėtų senųjų ES šalių verslas, turintis technologijas, finansus ir patirtį”,- komentuoja Vitalijus Baranauskas, Lietuvos ambasados Rusijos federacijoje komercijos atašė. VŽ Dienos tema – “Jei tavęs nėra Maskvoje, tavęs nėra iš viso”. VŽ
Pirkėjai, pusvelčiui įsigyjantys valstybės turtą, gali nesilaikyti privatizavimo sutartyje nurodytų sąlygų ir dėl to niekuo nerizikuoja. Tokią išvadą padiktavo už 1 litą parduoto, 121 degalinę valdžiusio “Lietuvos kuro” likimas. “Lietuvos žinios” paprašė paaiškinti Turto fondo privatizavimo direktoriaus Antano Malikėno, ar pirkėjas buvo kontroliuojamas. Ar VTF žino, kam pardavė “Lietuvos kurą”? Kai 2001 metų balandį dėl bendrovės nemokumo buvo iškelta bankroto byla, paaiškėjo, kad dalis turto paslaptingai išnyko. LŽ
Pagal sutartį pirkėjas privalėjo per 5 metus investuoti 20 mln. JAV dolerių ilgalaikiu ir trumpalaikiu materialiu turtu arba pinigais, o investicijas panaudoti bendrovės prievolėms vykdyti. Bendrovės administratoriumi buvo paskirta UAB “Draugo petys”. Jo vadovas Virginijus Gabalis “Lietuvos žinioms” sakė: “Jei pirkėjai būtų investavę lėšų, jokios bankroto bylos iš viso nebūtų buvę. LŽ
Savivaldybės bendrovės “Kauno vandenys” valdybos nariams mokami įspūdingi atlyginimai. Savivaldybės bendrovių valdybų nariai už savo veiklą negali gauti atlygio. tačiau “Kauno dienai” pavyko gauti dokumentus, įrodančius, kad net 4 iš 7 bendrovės “Kauno vandenys” valdybos narių iš įmonės gauna nemažus atlyginimus. Straipsnis “Reikalingų žmonių” prieglauda. KD
Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, supažindinęs su pirmojo šių metų pusmečio rezultatais, pasidžiaugė, jog realios biudžeto pajamos pranoko visus planus. Be to, R.Taraškevičius pabrėžė, jog pajamos dar turėtų išaugti – spalio mėnesio rezultatai esą bus dar džiugesni. K
Vokiečiai norėtų dalyvauti įgyvendinant 8 naujus investicijų projektus Lietuvoje, tačiau galutinai nėra tuo tikri, nes pasiūlymus gavo iš merų, kurie susaistyti politiniais įsipareigojimais. VŽ
ENERGETIKA
Nors jau kelerius metus Lietuvoje biodegalams pranašaujamas aukso amžius, tačiau ekologiškų priedų turinčio dyzelino bei benzino degalinėse ir su žiburiu nerasi. “Mažeikių nafta” jau rengiasi maišyti degalus su biologiniais priedais, o specialistai skaičiuoja, kad biokuro gamyba turėtų padidėti iki 30-40 tūkst. tonų per metus. Šiuo metu “Rapsoila” planuoja plėsti gamybos apimtis, nes “Mažeikių naftai” ėmus maišyti įprastinius degalus su biopriedais, šio poreikio įmonė nesugebės patenkinti. KD
Didieji šilumos tiekėjai pažadėjo, kad nepaisant grėsmės, jog kitąmet gamtinių dujų kaina augs, šį sezoną šiluma nebrangs. Palankų vartotojams kainų lygį išsaugoti esą leidžia įsibėgėję modernizacijos ir renovacijos procesai. R
FINANSAI
Valstybės išlaidos kitais metais peržengs 20 milijardų litų ribą. Finansų ministerija žada , kad kitąmet kone visoms valstybės finansuojamoms sritims bus atseikėta didesnė suma nei šiemet. Apie kitų metų biudžeto projektą – “Lietuvos ryto” pokalbis su finansų ministru socialdemokratu Zigmantu Balčyčiu “Ant Vyriausybės stalo – maišai pinigų”. LR
“Beveik visoms sritims kitąmet bus skiriamos didesnės pinigų sumos. Didės valstybės remiamos pajamos. Bus vykdomi susitarimai dėl medikų atlyginimo padidinimo. Kartu kitąmet didės ir pensijos bei socialinės išmokos. Pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo fondas kitąmet padidės net 500 mln. litų”,- tvirtino ministras Z.Balčytis. LR
Iš visų obligacijų, kurių galima įsigyti Lietuvoje, pelningumu išsiskiria su akcijų rinkomis susietos obligacijos. Bet nereikia pamiršti, kad pastarųjų palūkanos nėra fiksuotos, tad vertės prieaugis negarantuojamas. VŽ
Asociacijos “Lietuvos kredito unijos” duomenimis, per 2005 m. aštuonis mėnesius kredito unijų turtas padidėjo 31,7 proc. ir rugpjūčio pabaigoje sudarė 236,4 mln. Lt. Unijas šiemet iki rugsėjo papildė 7.342 nariai, ir dabar joms priklauso 51.074 asmenys. Šiuo metu asociacija “Lietuvos kredito unijos” vienija 57 nares, o iš viso Lietuvoje veikia 64 kredito unijos (neįskaičiuojant Lietuvos centrinės kredito unijos).VŽ
ĮMONĖS
Cemento stygius šalyje stabdė vasaros statybas. Rugsėjį įtampa rinkoje išliko nė kiek nesumažėjusi. Ir dabar bendrovės “Akmenės cementas” sandėliai yra tuštutėliai, nes prie ką tik pagaminto cemento – eilės, produkcija išgraibstoma akimirksniu. LR
Didžiausia pastarojo dešimtmečio plyno lauko investuotoja Lietuvoje “Nemuno Bangos Group” (NBG) rugsėjį žada atidaryti pirmąją iš dviejų plastiko pakuotės žaliavos gamyklų Klaipėdoje ir pakeisti kompanijos pavadinimą į NEO Group. Tačiau planuojamos papildomos 1 mlrd. eurų investicijos į dar vienos gamyklos prie uostamiesčio statybą gali aplenkti Lietuvą. Taip nutiktų, jei šalies parlamentarai nepritars Klaipėdos LEZ išplėtimui. LŽ
“Svarstome galimybę statyti dar vieną, trečią, gamyklą, kurioje būtų gaminama medžiaga, reikalinga minėtai žaliavai. Tikimės, kad Klaipėdos LEZ bus išplėsta, šiuo metu šis klausimas svarstomas Lietuvos parlamente. Jei sprendimas bus teigiamas, pagrindinis mūsų verslas bus Lietuvoje. Jei ne, naujus investicinius planus įgyvendinsime kitose valstybėse, galbūt kitose Baltijos šalyse”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė NBG direktorių tarybos pirmininkas ir kompanijos valdytojos Austrijos kompanijos “Petrochemical Holding” investicijų direktorius Klausas Volkeris Frenzelis. LŽ
PASLAUGOS
Parlamento Užsienio reikalų komitetas rengiasi į posėdį pasikviesti Lietuvos pašto generalinį direktorių Joną Šalaviejų, kad šis paaiškintų, kodėl Seimo narį Kazį Bobelį JAV gyvenančių giminaičių laiškai pasiekė atplėšti ir aplipdyti rusiškais užrašais, skelbiančiais, kad “laiško keliavimo trukmė yra sukontroliuota”. Justinas Karosas, vakar kalbėdamasis su “Respublika”, negalėjo atsistebėti, kad mūsų šalyje galimi tokie dalykai. R
Marijampolės ligoninė prašymą apmokėti suteiktas išblaivinimo paslaugas savivaldybei pateikė vasaros pabaigoje. Kasmet iš savivaldybės biudžeto už šias paslaugas prašoma pervesti apie 20 tūkst. litų. Pasak Marijampolės savivaldybės mero socialdemokrato Vidmanto Brazio, gautas prašymas greičiausiai bus patenkintas, nes ligoninė esą atsidūrė nepavydėtinoje finansinėje padėtyje. Už neblaivių asmenų, pristatomų policijos pareigūnų, išblaivinimą ligoninei nemoka niekas – nei ligonių kasos, nei paslaugos gavėjai. LŽ
STATYBA
Uostamiestyje pastaraisiais metais ypač ryškiai pastebimas gyvenamųjų namų statybų bumas. Auga naujų būstų poreikis, gyvenamieji namai statomi jau esančių pašonėje. Tokios statybos neretai išprovokuoja konfliktus. Naujus objektus statantiems verslininkams svarbiausia yra pelnas, o ne žmonių interesai. Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus nuomone, naujos statybos negali užgožti jau susiformavusio gyvenimo. K
ŽEMĖ
Lietuvos kaimo žmonės, dirbantys ūkininkauti nepalankiose vietovėse, vien šiais metais gaus beveik 166 mln. litų paramos, pasinaudodami viena iš Kaimo plėtros plano priemonių. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra blogesnės kokybės negu vidutiniškai šalyje. R
Lietuvos uogų supirkėjai ir augintojai neranda bendro susitarimo dėl uogų supirkimo. Supirkėjai teigia, kad uogininkams trūksta kvalifikacijos, pastarieji – kad supirkėjų kainos yra protu nesuvokiamos. Nepasiekus kompromiso, Lietuva gali likti be uogų. Šalyje vis stiprėjant uogininkystės tradicijoms, uogų auginimas tampa pragyvenimo šaltiniu. Teigiama, kad 3-4 ha ūkis išmaitintų visą šeimą, tačiau yra nemažai stabdžių uogininkystei vystytis. VŽ
Žemės ūkio ministerija, norėdama suvienodinti pieno supirkimo kainą, mokamą smulkiems ir stambiems pieno gamintojams, nuo 2006 m. balandžio 1 d. planuoja pakeisti pieno supirkimo kainos nustatymo kriterijus. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
