ENERGETIKA
Ūkio ministro Kęstučio Daukšio teigimu, pagal dabartines kuro kainas sumažinti degalų akcizą mūsų šalyje tikrai neįmanoma: “Juk ir taip Lietuvoje yra pats mažiausias akcizas kurui Senajame žemyne. Benzinas pas mus taip pat kainuoja daug pigiau nei Vakarų Europoje. Dar nepasiekta ta riba, kai Europos Sąjungos institucijos pradėtų svarstyti akcizų mažinimo klausimą.” Pasak ministro, po uragano “Katrina” padarytos žalos stabilizuojantis JAV ūkiui naftos produktų kainos Europoje turėtų mažėti, tačiau ne taip ženkliai, kaip jos kilo. Kita vertus, anot K. Daukšio, šiuo metu dar nėra pasiekta ta riba, kai reikėtų įžiebti pavojaus laužus ir atakuoti Briuselį. Tokia neišvengiama būtinybė esą atsirastų tik degalų kainoms pasiekus 4 litų už litrą ribą. Interviu su K. Daukšiu – “Ūkio ministrui kuro kainos akių dar nebado”. VE
Pigesnių degalų besidairantys vartotojai atranda biodegalus, tačiau Lietuvoje juos parduoda tik dvi degalinės. Pasak Edvardo Čaplinsko, UAD “Rapsoila” direktoriaus, bendrovė kitąmet planuoja gaminti biokuro trigubai daugiau nei šiemet. Kitos įmonės taip pat rengiasi plėsti gamybą. Jonavos rajono kooperatinė bendrovė “Biodyzelis” planuoja investuoti į plėtrą per 5 mln. litų, UAB “Linas ir Viza” ketina uostamiestyje investuoti 108 mln. litų į metiloesterio gamyklos statybą, rapsų aliejaus gamybą svarsto plėsti “Pasvalio agrochemija”, iš javų bioetanolį gaminanti “Stumbro” gamykla irgi rengiasi plėsti Šilutės įmonės “Biofuture” veiklą. Ūkio ministerija paskelbė konkursą taikomajam mokslo tiriamajam darbui “Biodegalų ir mineralinių degalų gamybos sąnaudų bei rinkos kainų Lietuvoje metinė analizė” atlikti. Pagrindinis darbas turi būti atliktas iki gruodžio vidurio, o baigtas iki kitų metų vasario. Dabar litras biodegalų kainuoja 2,60-2,70 lito už lit rą. VŽ
Po kelių mėnesių pertraukos Vilniuje vėl ėmė žvalgytis pretendentės į žlungančios Rusijos kompanijos “Jukos” valdomą “Mažeikių naftą”. Vakar apie tai ūkio ministrui Kęstučiui Daukšiui oficialiai pranešė Lenkijos naftos koncerno “PKN Orlen” prezidentas Igoris Chalupecas, o rugsėjo pabaigoje atvykti į Vilnių ir su šalies vadovaisŁsvarstyti galimybes įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas ketina atvykti didžiausios Rusijos naftos kompanijos “LUKoil” prezidentas Vagitas Alekperovas. Norą pirkti pelningiausią Lietuvos kompaniją oficialiai yra pareiškę bent šeši pretendentai, tačiau šalies pareigūnai teigia neturį informacijos apie jų ir “Jukos” derybų eigą. LŽ
Artėjantis šildymo sezonas sukėlė ant kojų Trakų bei Lentvario gyventojus. Įtarumą ir vėl išprovokavo vietos valdžia, rugpjūtį skubotai paskelbusi konkursą dėl šilumos gamybos ir tiekimo paslaugų Trakų savivaldybėje. Šiame konkurse dalyvavo tik viena įmonė – UAB “E-energija”, kuri ir pakeitė žmonių nepasitikėjimą pelniusią “Deltimą”. Tačiau gyventojai pasipiktino ne tiek naujuoju “gelbėtoju”, kiek vietos valdžios mėginimu klausimus spręsti slaptai, neinformuojant visuomenės. Žmonės surinko apie 1,5 tūkst. šilumos vartotojų parašų, juos su prašymu padėti išspręsti Trakų šilumos ūkio problemą įteikė ūkio ministrui. Tuo tarpu Trakų savivaldybės mero Vytauto Petkevičiaus tikinimu, šilumos kaina nedidės, nors “padėtis Trakų šilumos ūkyje šiandien tikrai tragiška”. Tema: “Šilumos sezono baubas”. LŽ
FINANSAI
Rimanto Smetonos vadovaujama Seimo Konstitucijos keitimo komisija vakar dar kartą grįžo prie įstatyminių reikalavimų, būtinų įvykdyti įsivedant eurą. Tarp jų – ir konstitucijos pataisa. Lietuvos konstitucijoje įrašyta, kad “pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas”. Tuo tarpu euro emisija visose bendrose Europos valiutos zonai priklausančiose valstybėse užsiima Europos centrinis bankas. Įsivedus eurą Lietuvos bankas bus tik jo atstovybė mūsų šalyje. Pasak komisijos posėdyje dalyvavusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino, Europos centrinio banko atstovai yra žodžiu pareiškę nuomonę, jog Lietuvai rengiantis įsivesti eurą būtų geriausia apskritai atsisakyti šio sakinio Konstitucijoje. Tokiu būdu būtų atvertas teisinis kelias Europos centriniam bankui užsiimti pinigų emisija Lietuvoje. KD, VŽ
Seimo Konstitucijos keitimo komisija vakar nusprendė patvirtinti savo ankstesnę nuostatą, kad iš Konstitucijos nevertėtų išmesti viso sakinio apie pinigų emisijos teisę, o tik išbraukti vieną trumpą žodį. Taigi jeigu parlamentarai patvirtintų Konstitucijos komisijos pasiūlymą, Pagrindiniame įstatyme liktų sakinys “pinigų emisijos teisę turi Lietuvos bankas”. R. Smetonos nuomone, to pakanka, kad Europos centriniam bankui būtų suteikta teisė vykdyti pinigų emisiją Lietuvoje, nes tai būtų reglamentuota kitais Konstitucijos straipsniais. Artimiausiu metu ketinama surinkti parlamentarų parašus po atitinkamu projektu ir pradėti Konstitucijos keitimo procedūrą. Tik svarstoma galimybė oficialiai pasiteirauti Europos centrinio banko nuomonės. KD, VŽ
ĮMONĖS
UAB “Kauno staklės”, metalo apdirbimo įmonė, pradėjo bendradarbiauti su lėktuvo “Airbus A380” kūrėjais. Įmonėje gręžiamos skylės 12 metrų ilgio metalo plokštėse, kurias suvirina Marijampolės koncerno “Alga” specialistai. Pasak Antano Minioto, UAB “Kauno staklės” generalinio direktoriaus, įmonė gali patenkinti partnerių iš Vokietijos pageidavimus, nes šiemet investavo 200.000 eurų į stakles, leidžiančias mikrono tikslumu gręžti skyles didelėse plokštėse. Minėtos plokštės bus naudojamos 590 t sveriančio “Airbus A380”, didžiausio pasaulyje orlaivio, montavimo įrenginiams gaminti. Jas Marijampolės koncernas “Alga” gamina Vokietijos bendrovės “Emil Bucher and Co” užsakymu. “Kauno staklės” specializuojasi gaminti itin tikslių matmenų detales ir stakles. Įmonės vadovas tikisi, kad šiemet “Kauno staklių” apyvarta sieks 12 mln. litų ir bus šeštadaliu didesnė nei pernai. VŽ
Didžiausią šalyje dėvėtų drabužių tinklą valdžiusi Kauno bendrovė “Dalmeta” atsidūrė ties bankroto riba. Pigiais bei kokybiškais drabužiais garsėjusi įmonė Kauno regione valdė 18 parduotuvių, kuriose dirbo apie 360 žmonių. Dėl apyvartinių lėšų stokos kenčiančią “Dalmetą” dabar slegia 1,5 mln. litų skolos. Pasitraukus iš rinkos “Dalmetai”, mažmeninės prekybos dėvėtais drabužiais lyderiu turėtų tapti “Humana” tinklas. LR
Įmonių atstovai įspėja: gyventojų mokesčiai paštui kartais gali prilygti mokėjimams už komunalines paslaugas. Lietuvos paštas keičia įkainius – pagal naują įmokų priėmimo paštuose tvarką viena mokėjimo operacija kainuos nuo 1 iki 1,2 lito. Dėl to atsiskaitant už komunalines paslaugas ir darant šešis ar septynis mokėjimus į atskiras sąskaitas, per mėnesį paprastam žmogui papildomai teks sumokėti apie 8 litus. Pašto atstovai tikina, kad įkainiai didinami komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, ir tai nebūtinai turėtų kristi ant gyventojų pečių. Tuo tarpu įmonių atstovai tikina, kad papildomas sąnaudas gali padengti tik didindami tarifus. LŽ
PASLAUGOS
Vilniečiai už keliones mikroautobusais netrukus mokės daugiau – šį klausimą savivaldybė ketina svarstyti artimiausiomis savaitėmis. Kiek brangs bilietai – dar neaišku, bet vežėjai reikalauja keliones maršrutiniais taksi pabranginti iki 3 litų. LR
RŪPYBA
Praėjus maždaug 1,5 metų nuo pensijų fondų investavimo pradžios, didžiausią pensiją savo investuotojams uždirbo “Finastos investicijų valdymo” Racionalios rizikos pensijų fondas – jo pelningumas nuo 2004 m. birželio 15 d. padidėjo 100,17 proc., jo turtas padidėjo iki 102 mln. litų. Nuo šių metų pradžios iki 09. 12 d. Racionalios rizikos pensijų fondo investicijos atnešė 22,98 proc. Šis fondas investuoja tik į akcijas. Šiemet nuo sausio pelningiau investavo “SEB VB Investicijų valdymo” III pakopos (savanoriškasis) pensijų fondas “Pensija 2 plius”, kurio pelningumas – 23,18 proc. Šis fondas pradėjo investuoti pernai lapkritį. O II pakopos pensijų fondas “VB pensija 2” patikėjusiems jam pinigus gyventojams (nuo investavimo pradžios) atnešė 18,69 peoc. pelningumą. VŽ
Šiuos fondus pagal pelningumą nuo metų pradžios vejasi “PZU Lietuva gyvybės draudimo” pensijų fondas “Lindra subalansuotas” ir “ERGO Lietuva gyvybės draudimo” pensijų fondas “ERGO Balans”. VŽ
Ekonomikos ekspertai įspėja: profsąjungas džiuginantis minimalios algos didinimas mažintų įmonių konkurencingumą, o tai būtų nenaudinga ir jų darbuotojams. Darbdavių atstovai tikina laukiantys aiškesnių valdžios pasiūlymų. Vyriausybė, norėdama sušvelninti didėjančių kainų pavojų, jau kitais metais gali siūlyti 50 litų (iki 600 litų) didinti minimalią mėnesio algą. SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, “kiekvienas darbdavys gali mokėti tiek, kiek turi pinigų. Jei tų pinigų neturės, jis bus priverstas mažinti darbuotojų skaičių. Vyriausybei reikėtų gerai pagalvoti prieš žengiant šį žingsnį”. LŽ
Rytoj paplūdimiuose žmonių gyvybių sergėtojams pagaliau išmuš ramybės valanda. Ketvirtadienį skelbiama gelbėtojų darbo sezono pabaiga. Tačiau juos užgrius kiti rūpesčiai. Laikino darbo netekę gelbėtojai bus priversti ieškotis kito pragyvenimo šaltinio. Dalis jų mins darbo biržos slenkstį. Klaipėdos, Palangos bei Neringos paplūdimiuose vasaros sezono metu budėjo apie 200 gelbėtojų. Daugiausia jų dirbo Klaipėdoje. K
TRANSPORTAS
Skandalo centre atsidūrusi Kaliningrado aviacijos kompanijai “KD avia” atstovaujanti “Palangos avia” bendrovė neatsisako minties organizuoti skrydžius iš Palangos. Lietuvos civilinės aviacijos departamentas prieš kelias savaites Rusijos aviacijos kompanijai nedavė leidimo Palangos oro uoste surinkti keleivius ir juos skraidinti į trečiąsias šalis. Tačiau “Palangos avia” neplanuoja atsisakyti užsakomųjų reisų į užsienį, teigdama, jog tai neprieštarauja Lietuvos įstatymams. Pasak jos vadovo Viktoro Dmitrijevo, rugsėjo pabaigoje bendrovė planuoja pateikti užsakomųjų Kaliningrado aviacijos kompanijos “Boeing” skrydžių paraiškas – tuomet paaiškės ir konkretus skrydžių iš Palangos tvarkaraštis. K
Bahamuose registruoto kruizinio lainerio “Astoria” apsilankymu vakar Klaipėdoje baigėsi oficialus kruizinių laivų sezonas. Pasak Kruizinį terminalą administruojančios bendrovės “Klaipėdos laivų remontas” vadovo Alvydo Butkaus, sezonas buvo sėkmingas – šiemet kruiziniai laivai į Klaipėdą atplukdė 25 tūkst. keleivių – net 80 proc. daugiau kaip pernai. Be to, į uostą pirmą kartą per visą Lietuvos laivybos istoriją įplaukė vienas didžiausių pasaulyje – 294 metrų ilgio – kruizinis laineris “Constellation”, o per Jūros šventę liepą prie krantinių vienu metu prisišvartavo net trys laineriai. Uosto direkcijos žiniomis, 2006 metams jau yra patvirtinta 31 paraiška. LŽ, VE, LR
VERSLAS
Vakar pasirašyta dvišale Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Mykolo Romerio universiteto sutartimi norima stiprinti mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimą, atsižvelgiant į ūkio poreikius, siekiant efektyvesnio mokslo rezultatų panaudojimo. Vasarą universitete buvo įsteigti keturi nauji fakultetai. Viename jų – Ekonomikos ir finansų valdymo – studentams bus teikiamos integruotos ekonomikos, finansų valdymo, teisės, viešojo administravimo teorinės ir praktinės žinios. Sudarydama dvišalio bendradarbiavimo sutartį Pramonininkų konfederacija siekia prisidėti prie universiteto ir šio fakulteto veiklos tobulinimo. Pasak dvišalę sutartį su universitetu pasirašiusio Pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio, pramonininkų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas duos naudos Lietuvai ir jos ūkiui. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
