ENERGETIKA
Galimybės sulaukti gamtinių dujų Mažeikių verslui tapo dar miglotesnės. Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė nustačiusi, kad “AB “Lietuvos dujos” (LD) neskelbia informacijos apie turimus laisvus perdavimo tinklo pajėgumus ir galėjo diskriminuoti esamus ir būsimus sistemos vartotojus. Taip pat konstatuojama, kad LD diskriminavo UAB “Intergas” kitų naujų vartotojų atžvilgiu, nes taikė skirtingus investicijų atsiperkamumo kriterijus nei kitiems naujiems vartotojams, skaičiuodamos prijungimo įmoką. VKEKK taip pat įpareigojo “Intergas” patikslinti prisijungimo prie perdavimo tinklo prašymą, o “Lietuvos dujas” – perskaičiuoti prisijungimo įmoką. Tuo tarpu Sauliaus Bilio, “Lietuvos dujų” Strateginio vystymo skyriaus viršininko, teigimu, VKEKK išvados yra nepagrįstos, jos bus apskųstos ir keliaus į teismą. VŽ
Mūsų šalies aplinkosaugininkai tikina, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis gali baigtis ekologine krize. Tiesti dujų vamzdyną pavojinga, nes atliekant darbus gali būti pažeisti nuo Antrojo pasaulinio karo čia likę cheminiai ginklai bei sprogmenys. Lietuvos žalieji taip pat neigiamai vertina ketinimus tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Jų manymu, vamzdynas pakenktų jūros gyvūnams bei augalams. Dujotiekio projektą ketina įgyvendinti Vokietijos energetikos kompanijos “E.ON Ruhrgas” ir “Basf” drauge su Rusijos dujų milžine “Gazprom”. Jos iki 2010 metų planuoja nutiesti vamzdyną nuo šalia Sankt Peterburgo esančio Vyborgo iki Greifsvaldo. Dujotiekis turės atšakas į Kaliningrado sritį, Suomiją, Švediją. Šis projektas gali kainuoti apie 4 mlrd. eurų. LŽ
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis pareiškė, kad nutiesus dujotiekį jūros dugnu aplenkiant Baltijos valstybes, šios bus paliktos Rusijos malonei ir Maskva galės manipuliuoti šalių politika, pasinaudodama monopolinėmis dujų kainomis. LŽ
FINANSAI
Rusų banko kontroliuojamas ketvirtas pagal dydį Lietuvos komercinis bankas “Snoras” priverstas teisintis dėl įtarimų dalyvaujant daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių (2,8 mln. litų) pinigų plovimo aferoje. Australų verslo leidinys “The Australian Financial Review” teigia, jog Rusijos banko “Konversbank” kontroliuojamas ketvirtas pagal dydį Lietuvos komercinis bankas “Snoras” įtariamas dalyvavimu pinigų plovimo aferoje. Bankininkai tikina esą nepagrįstai apkaltinti. Jie tvirtina apie įtartiną lėšų judėjimą vieno kliento sąskaitoje jau pavasarį informavę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Tai, kad iš Australijos interpolo nacionalinio biuro yra gautas paklausimas apie įtartinas finansines operacijas viename iš Lietuvos bankų, patvirtino ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atstovė ryšiams su visuomene Rūta Andriuškaitė. Anot jos, tarnyba dabar laukia oficialaus teisinio pagalbos prašymo iš atsakingų Australijos institucijų. LŽ
ĮMONĖS
Iki gruodžio mėnesio AB “Klaipėdos pienas” ketina atleisti apie trečdalį savo darbuotojų, nes įmonėje nutraukiama ledų gamyba. Klaipėdos miesto ir rajono darbo biržos duomenimis, iki gruodžio 4 dienos ketinama atleisti 41 žmogų. Pasak bendrovės “Klaipėdos pienas” laikinai einančio direktoriaus pareigas Roberto Pažemecko, atleistieji darbuotojai gaus nedarbo draudimo išmokas – vadinamąją bedarbio pašalpą. VE
Pieno produktų gamybos AB “Rokiškio sūris” kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama leisti bendrovei arba su ja susijusiems asmenims įsigyti pieno supirkimo kooperatyvą “Europienas” bei pusę UAB “Pieno upės” akcijų. Nuo 2003 m. veikianti kooperatinė bendrovė “Europienas” superka pieną daugiausia Marijampolės ir Alytaus apskrityse. Pernai “Europienas” iš daugiau kaip 1.600 pieno pardavėjų supirko apie 9.500 t natūralaus pieno. 2004 m. bendrovės apyvarta sudarė 10,6 mln. litų. “Rokiškio sūris” taip pat planuoja įsigyti 50 proc. pieno supirkėjos UAB “Pieno upės” akcijų. VŽ
RYŠIAI
Lazdijų ir Alytaus rajonų savivaldybėse bus sukurtas plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklas. Sutartį dėl paramos teikimo projektui pasirašė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, Informacinės visuomenės plėtros komiteto ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros vadovai. Projekte numatoma iki 2007 m. sukurti plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklo infrastruktūrą Lazdijų ir Alytaus rajonų savivaldybėse, sudaryti sąlygas plačiajuosčiu ryšiu naudotis vietos gyventojams, įstaigoms ir organizacijoms. Projektas, kurio bendra vertė siekia beveik 6,7 mln. litų, bus finansuojamas pagal Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonę “Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra”. Sukurta plačiajuosčio duomenų perdavimo infrastruktūra apims apie 95 proc. Lazdijų ir Alytaus rajonų savivaldybių teritorijos. VŽ
RŪPYBA
Finansų ministras Zigmantas Balčytis pareiškė, jog kitų metų valstybės biudžete bus siūloma suformuoti papildomą 40-50 mln. litų rezervą, kuris būtų skirtas kompensacijoms socialiai remtiniems gyventojams tuo atveju, jei smarkiai padidėtų vartojimo kainos ir šalyje būtų didelė infliacija. Be to, siūloma kitąmet minimalią mėnesio algą padidinti dar 50 litų – iki 600 litų. Tai pareikšta vakar po pasitarimo, kuriame, be Z. Balčyčio, dalyvavo Premjeras Algirdas Brazauskas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. LŽ, VŽ, LR
Vakar keliolika “Vilniaus prekybai” priklausančio restorano “Delano” darbuotojų vadovybei iškėlė kelis reikalavimus, tarp jų – grąžinti į darbą ką tik atleistą restorano “Delano” direktorę Svetlaną Pažereckienę. Kol jie nebus įvykdyti, žmonės atsisako grįžti į darbą – jie streikuodami gina savo teises. Tai – precedento neturintis atvejis milžiniškoje “Vilniaus prekybos” įmonių grupėje. KD
STATYBA
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Vladas Portapas – jau bedarbis. Prieš dvi savaites tyrimą dėl nelegalia statybviete virtusio unikalaus Kuršių nerijos kampelio atlikusios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė vakar į Neringą atvežė įsakymą dėl jo atleidimo. Tačiau, pasak R. Baškytės, “mes neteigiame, kad Portapas – pats kalčiausias”. Anot jos, visi veiksmai statybų sektoriuje prasideda nuo detaliųjų planų tvirtinimo. Tyrimą atlikusi VSTT nustatė, jog nacionalinio parko direkcija prisidėjo prie įvairių padarytų pažeidimų. Vakar paskutinę dieną KNNP direkcijoje dirbęs V. Portapas dar kartą viešai nusistebėjo, kodėl baudžiamas vien jis – ar tik netapo buvęs nacionalinio parko direkcijos vadovas atpirkimo ožiu? Kas netolimoje ateityje taps nuolatiniu KNNP direkcijos vadovu, turėtų paaiškėti maždaug po mėnesio, įvykdžius visas būtinas konkursines procedūras. VE, LŽ, R
Artimiausiu metu iš naujo turėtų būti paskelbtas Kauno sporto rūmų tarptautinis koncesijos konkursas. Mat prieš mėnesį Kauno savivaldybė jau paskelbė tarptautinį konkursą, bet dėl padarytų klaidų šią procedūrą teks pakartoti. “Dar viena kliūtis sporto rūmų projektui”. KD
Klaipėdoje pakartotinai paskelbus konkursą socialinio būsto projektavimui ir statybai, jame dalyvavo keturios statybos bendrovės. Vakar Klaipėdos savivaldybės viešųjų pirkimų komisija atplėšė vokus su pasiūlymais. Šią savaitę savivaldybės specialistai dar nagrinės, ar konkurso dalyvių pateikti dokumentai atitinka visus formalumus, o laimėtoja bus paskelbta vėliau. kaip jau anksčiau pranešta, rugpjūčio mėnesį paskelbus konkursą, nė viena Lietuvos bendrovė jame nedalyvavo. Vakar paaiškėjo, kad iš naujo skelbtame konkurse dalyvavo uostamiesčio statybos bendrovė “Klaipėdos monolitas”, Vilniaus – “Andova”, Plungės bendrovė “Alfva” ir bendrovė “Šiaulių titanas”. Uostamiestyje vieną namą planuojama pastatyti 2006-ųjų rudenį, antrą – 2007-ųjų pavasarį. Statyba gali kainuoti apie 7 mln. litų. K, VE
TRANSPORTAS
Vakar Klaipėdoje lankėsi ir su uostininkais susitiko Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministras Michailas Borovojus. Uosto krovos kompanijų vadovams labiausiai rūpėjo, ar nemažės per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių, mat neseniai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad pagrindiniu Baltarusijos eksporto uostu pasirinks Kaliningradą. tačiau pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, M. Borovojus užtikrino, kad šiemet Klaipėdos uoste bus krauta net daugiau baltarusiškų krovinių, nei planuota metų pradžioje. Susitikimo metu pateikti įvairūs siūlymai dėl tolesnio bendradarbiavimo. K
“Lietuvos geležinkeliai” tvirtina, kad logistikos įmonės baiminasi siųsti krovinius traukiniu “Merkurijus”. Nors krovinių gabenimo tarifai patrauklūs – nuogąstaujama dėl krovinių nusavinimo Baltarusijoje. “Merkurijus” – tarptautinis Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas, kurio tikslas – pritraukti daugiau konteineriais gabenamų krovinių į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus. Konteineriai vežami iš Klaipėdos ir Kaliningrado į Maskvą per Minską ir atgal. Liepos pabaigoje startavęs traukinys “Merkurijus”, kaip nurodo AB “Lietuvos geležinkeliai” (LG) atstovai, iki praėjusio penktadienio vežė 187 konteinerius. Pasak Irenos Tamolionytės, LG Krovinių vežimo valdybos viršininko pavaduotojos komercijai, artimiausiu metu LG ketina kartu su Muitinės departamentu baltarusiams siūlyti, kad pastarųjų muitinėje “Merkurijumi” vežamiems kroviniams būtų taikomos paprastesnės muitinės procedūros. VŽ
Visvaldas Matkevičius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius, pasirašė projekto “Siaurojo geležinkelio pritaikymo turizmui galimybių identifikavimas” subsidijos sutarties pakeitimą. Užsitęsus viešojo konkurso dokumentų vertinimui, sutrumpėjo projekto vykdymo laikas, jis ir buvo pratęstas. Projektą numatoma užbaigti šių metų spalio mėnesį. Visą siauruko projektą numatoma įgyvendinti dviem etapais: 2006-2008 m., pritraukiant ES struktūrinių fondų lėšų iki 16 mln. litų. Vėlesnio periodo – 2008-2013 m. etapo lėšų poreikis sieks 29 mln. litų. Viso projekto vertė sudarys apie 45 mln. litų. Siauruko projekte siūloma ne tik rekonstruoti kelio ruožą, restauruoti priklausančius statinius, bet ir restauruoti Panevėžio bei Anykščių garvežius, įrengti du vagonus neįgaliesiems, po vieną vagoną šokiams ir karaokei, vagoną-pirtį, taip pat pritaikyti Panevėžio geležinkelio stotį kelionėms siauruku. VŽ
VERSLAS
Paaiškėjus, kad šiemet prasidės oficiali EU domenų registracija, Lietuvos verslininkai suskubo teikti paraiškas, norėdami gauti geidžiamą interneto adresą. Rugpjūtį pradėję priimti paraiškas domenų registratoriai sulaukė jų daugiau kaip 150. Pasak Manto Mikuckio, oficialios EU domenų registratorės Lietuvoje informacijos technologijų UAB “Interdata” direktoriaus, verslininkai supranta, jog, pavėlavę pirmojo etapo metu pateikti registracijos paraiškas, vėliau gali nebegauti norimo adreso. Daugelį traukia tai, kad EU domenas padeda kurti europietiškos bendrovės įvaizdį. M. Mikuckio teigimu, rugsėjį numatoma sulaukti dar 250-300 paraiškų, o iš viso “Interdata” šiais metais planuoja įregistruoti apie 1.000 įvairių įmonių ir organizacijų paraiškų dėl EU domenų. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
