EKONOMIKA
Vakar Ūkio ministerijoje įvyko darbo grupės posėdis, kuriame ieškota būdų, kaip būtų galima greičiau Vyriausybei pateikti Kauno LEZ ribų projektą. Kaip žinoma, birželio pabaigoje Seimas priėmė nutarimą sumažinti laisvosios ekonominės zonos teritoriją nuo 1000 iki 534 hektarų bei užfiksavo keletą svarbių aplinkybių, trukdžiusių įgyvendinti dar 1996-aisiais pradėtą Kauno LEZ projektą. Pasak Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Gedimino Miškinio, šiuo metu viskas vyksta pakankamai sklandžiai, svarbiausių dokumentų projektai baigiami suderinti. Kauno LEZ jau pasirašiusi sutartis su dviem bendrovėmis – statybos įmone “YIT Kausta”, kuri 5,6 ha sklype ketina statyti logistikos centrą, ir pramonės automatizavimo įrangą gaminančia “Elinta”, 0,7 ha plote įkursiančia gamybos patalpas. Investicijomis LEZ teritorijoje dar domisi kelios Vokietijos, Danijos, JAV bei Suomijos kompanijos. KD
FINANSAI
Ekonomistus pašiurpino valdančiosios daugumos atstovų savivaldybėse idėjos dėl sėkmės būsimuose rinkimuose atidėti euro įvedimą. Idėja atidėti 2007 metų pradžioje numatytą euro įvedimą vakar surengtame uždarame valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos susitikime su merus vienijančios Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovais iškėlė Šiaulių miesto meras socialdemokratas Vytautas Juškus. Anot politiko, atidėjus euro įvedimą būtų galima išvengti galimos jo įtakos rinkimų rezultatams. Tačiau, pasak Raimondo Kuodžio, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus, “būtų labai gerai, jei euro įvedimo klausimas nebūtų politizuojamas”. Jam pritaria Rimantas Rudzkis, banko “Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas. LŽ
Sužinoję, kaip brangsta Ūkio banko akcijos, kauniečiai puolė jas pirkti, bet nieko nepešė. Prie Ūkio banko centrinės būstinės Kaune naktį į trečiadienį investuotojai keliolika valandų laukė, kol anksti ryte galės nusipirkti Ūkio banko akcijų, tačiau maždaug pusšimčiui žmonių buvo pranešta, jog visos akcijos jau parduotos. Vakar Ūkio bankas paneigė, kad naujos 20 mln. litų vertės akcijų emisijos išplatinimas buvo neskaidrus, o kaltinimus klientų diskriminavimu pavadino nepagrįstais. Populiarumą šio banko vertybiniai popieriai įgijo po to, kai nominalios 12 litų vertės akcijos nuo liepos vidurio iki rugpjūčio 16 d. Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB) pabrango net iki 27,37 lito. “Bemiegė naktis prie Ūkio banko”. KD
ĮMONĖS
Į “Mažeikių naftą” nusitaikė ir viena didžiausių Lenkijos naftos perdirbimo įmonių “PKN Orlean”. Bendrovė paskelbė, jog dalyvautų konkurse Mažeikių įmonės akcijoms įsigyti, jei toks būtų paskelbtas, tačiau lenkai kol kas neinformavo Lietuvos Vyriausybės apie savo ketinimus siekti “Mažeikių naftos” akcijų. Koncernas Lenkijoje valdo 6 naftos perdirbimo gamyklas bei 3 – Čekijoje. Galimybę įsigyti “Mažeikių naftos” akcijų pareiškė jau 11 Rusijos ir tarptautinių kompanijų, tarp kurių yra minimos “LUKoil”, “KazMunaiGaz”, “Gazprom”, TNK-BP ir kitos. LR
Klaipėdos stiklo paketų gamintoja UAB “Etna”, įgyvendindama strateginius tikslus, toliau žygiuoja į Skandinavijos rinką. Bendrovė sudarė metų sutartį su danų “Nordic”, kuriai gamins į stiklo paketus įmontuotas žaliuzes. Artimiausiu metu į Daniją iškeliaus pirmoji “Etnos” siunta – 400 vienetų naujųjų gaminių. Kęstučio Grigaičio, UAB “Etna” generalinio direktoriaus, teigimu, stiklo paketai su viduje įmontuotomis žaliuzėmis itin populiarūs ES ir JAV. Tokių stiklo paketų paklausa didėja ir Lietuvoje. Stiklo paketus gaminanti “Etna” juos tiekia maždaug 30 Lietuvos langų gamintojų. Apie 70 proc. produkcijos “Etna” parduoda Lietuvoje, likusi dalis keliauja į Vakarų Europą. 2004 m. bendrovės apyvarta siekė 7,8 mln. litų, šiemet, prognozuojama, ji didės 20-30 proc. Pernai bendrovė pagamino apie 100.000 kvadratinių metrų stiklo paketų. VŽ
Plungės UAB “Virginijus ir Ko”, atliekų tvarkymo įmonė, mėgina įgyvendinti polistireno atliekų perdirbimo projektą – šį rudenį rinkai ji žada pasiūlyti iš šios antrinės žaliavos pagamintų termoizoliacinių medžiagų. “Virginijus ir Ko” (VIK) kartu su Vilniaus termoizoliacijos instituto mokslininkais bei viena Latvijos atliekų perdirbimo bendrove šiuo metu įgyvendina EUREKA fondo iš dalies finansuojamą polistireno perdirbimo projektą. Visa jo vertė – apie 0,5 mln. litų. Šių metų pabaigoje ketinama sumontuoti ir išbandyti perdirbimo liniją, iš polistireno atliekų bus gaminama nauja skysta termoizoliacinė medžiaga ir pastatų šiltinamieji blokeliai. Pasak Virginijaus Skublicko, VIK direktoriaus ir vieno iš savininkų, polistireno atliekų Lietuvoje per metus susikaupia per 200 tūkst. kubinių metrų, iki šiol jų bemaž niekas neperdirbo. VŽ
PREKYBA
Po kelerių metų daugelis viešųjų pirkimų bus vykdomi elektroninėje erdvėje, prognozuoja Kęstutis Daukšys, ūkio ministras. Vakar Vyriausybė pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui, kuriame, be kita ko, numatoma, jog visos perkančiosios organizacijos galės taikyti naujas pirkimo procedūras, atliekamas elektroninėmis priemonėmis – dinaminę pirkimų sistemą ir elektroninius aukcionus. Šis įstatymas įsigalios, kai jam pritars Seimas. VŽ
Latvių buitinės technikos tinklas “Tehnoland” neseniai uždarė šiemet kovą atidarytą parduotuvę sostinėje. Priežastis – prekybai neperspektyvi vieta, tačiau yra manančiųjų, kad tokį sprendimą lėmė ir konkurencija. Ambicingus planus Lietuvos rinkoje deklaravęs “Tehnoland” prekybos tinklas uždarė vos pusmetį Laisvės prospekte veikusį 1.200 kvadratinių metrų ploto prekybos centrą, į kurį buvo investuota daugiau kaip 2 mln. litų. Pasak Vitalijaus Naumenkos, UAB “Tehnoland” direktoriaus, dabar Lietuvoje veikia tik viena “Tehnoland” parduotuvė – du mėnesius buitine technika prekiaujama Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje (VCUP). VŽ
RŪPYBA
Vakar pasveikintas 103-iąjį gimtadienį minintis šiaulietis Jonas Povilaitis. Šis senolis – ne tik vyriausias Šiaulių gyventojas, bet ir garbingiausio amžiaus sulaukęs Lietuvos kunigas altarista. Manoma, kad visoje Europoje nėra už jį vyresnio kunigo. LR
TRANSPORTAS
AB “Lietuvos avialinijos” akcijas perėmusi UAB “LAL investicijų valdymas” planuoja investuoti į bendrovę 100 mln. litų, o prioritetu renkasi skrydžių saugumą. Pasak Vaido Barakausko, “Fima” prezidento, didžioji investicijų dalis bus nukreipta į Technikos departamento plėtrą, kurio paslaugos neatsiejamos nuo maksimalių skrydžio saugos reikalavimų. Per 14 veiklos metų į bendrąją skrydžių saugą, įskaitant ir Technikos departamento plėtrą, LAL investavo daugiau nei 120 mln. litų. Per ateinančius 5 metus į šią sritį bendrovė planuoja investuoti dar 30 mln. litų. “Fima” prezidento teigimu, tikimasi, kad per 4 metus bendrovė taps Baltijos regiono lydere ir pirmaus pagal skraidinamų keleivių bei krovinių skaičių. Už 100 proc. oro bendrovės “Lietuvos avialinijos” (LAL) akcijų “LAL investicijų valdymas” sumokėjo 25 mln. litų. Pastarąją bendrovę specialiai prieš privatizavimą įkūrė UAB “Fima” kartu su finansiniais partneriais UAB “ŽIA Valda” ir “Garantas”. VŽ
Nuo rugpjūčio 1 dienos Rusijos geležinkeliai krovinių gabenimą pabrangino 5,4 proc., bet šis kainos padidėjimas netaikomas Klaipėdai skirtiems kroviniams. Kartu atpigo juodųjų metalų ir naftos gabenimas Rusijos geležinkeliais į Klaipėdą iš Kazachstano. Anot Lietuvos pareigūnų, tai rodo, kad rusai imasi įgyvendinti pažadą atgaivinti vadinamąjį 2K projektą, pagal kurį Klaipėdos ir Kaliningrado uostų konkurenciją turėtų pakeisti abiem pusėms naudingas bendradarbiavimas. Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai pabrėžia, jog skirtumas tarp Kaliningradui ir Klaipėdai skirtiems kroviniams taikomų tarifų -vis dar gana didelis. Be to, jie kol kas abejoja, ar pavyks savo apyvartą smarkiai padidinti kazachų kroviniais. LŽ
VERSLAS
Naujasis šalies kino teatrų rinkos dalyvis planuoja nemenkas investicijas ir žada žiūrovams “įkandamas” bilietų kainas, tačiau didžiausius šalyje kino centrus valdantys konkurentai abejoja naujokų galimybėmis. Tarptautinė kompanija “Baltic Multiplex Ventures” (BMV) šiemet Lietuvoje ketina investuoti daugiau kaip 11 mln. litų į kino teatrų plėtrą. BMV atstovai teigia, kad Lietuvos kino rinka turi didelį potencialą. Naujieji BMV priklausantys “Cinamon” kino teatrai Lietuvoje duris atvers jau šį rudenį. Kol kas jie bus kuriami didžiuosiuose šalies miestuose, bet aplenks sostinę. Kai kurie kino rinkos dalyviai tvirtina, kad BMV Vilniuje baiminasi konkurencijos su Suomijos kino teatrų ir filmų platinimo bendrovės “Finnkino” valdoma įmone “Vingio kino teatras” (VKC), šiuo metu sostinėje turinčia du modernius kino teatrus. LŽ
ŽEMĖ
Šį rudenį planuotas paraiškų rinkimo etapas pagal kai kurias 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones neįvyks, praneša Žemės ūkio ministerija. Atsisakyta paraiškų rinkimo etapo pagal priemones “Investicijos į žemės ūkio valdas”, “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, priemonės “Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas”, veiklos sritis “Žemės ūkio vandentvarka” ir “Konsultavimo paslaugos ūkiams” bei priemonę “Mokymas”. Ministerijos atstovų teigimu, sprendimas atšaukti rudeninį paraiškų rinkimo etapą priimtas atsižvelgus į ankstesnių paraiškų rinkimo etapų rezultatus, kai suvedus duomenis paaiškėjo, kad pagal minėtas priemones prašoma paramos suma gerokai viršija joms skirtas 2004-2006 m. lėšas. Pagal priemones, kurioms pagal Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioritetą dar yra lėšų, paraiškų rinkimas bus tęsiamas ir šį rudenį. VŽ
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) paskelbė, kad dėl pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje siautusios gamtos stichijos žemdirbiai patyrė iki 300 mln. litų nuostolių. Tačiau Premjeras Algirdas Brazauskas pabrėžė negalįs pažadėti, kad stichijos padaryta žala žemdirbiams bus atlyginta – viskas priklausys nuo Europos Komisijos. Vyriausybės vadovas atsisakė komentuoti ŽŪR minimą sumą, teigdamas, jog “skaičiavimas gali trukti keletą mėnesių”. LŽ, R
Kretingiškė Judita Varkojienė priglaudė ir du mėnesius savo bute augino penkis motinos netekusius ežiukus. Jie tuomet buvo dar nesukietėjusiais spygliais ir tesvėrė vos po 400 gramų. Po dviejų mėnesių globos kiekvienas ežys svėrė beveik po 700 gramų. Šią savaitę moteris savo augintinius išvežė pas brolį į kaimą, kur jiems paruošta didesnė teritorija. LR
Rytoj 20 val. 54 min. Mėnulis ir vėl taps disko pavidalo, išprovokuodamas nesibaigiančias diskusijas apie mistišką savo poveikį žmonėms. Molėtų astronomijos observatorijos darbuotojas Saulius Lovčikas mano, kad visiškai paneigti pilnaties poveikį žmonių būklei būtų klaidinga, tačiau vieningos nuomonės apie tai nėra, nes ši sritis yra per mažai ištirta. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
