FINANSAI
Lietuva yra beveik 70 tarptautinių organizacijų narė. Už dalyvavimą jų veikloje iš valstybės biudžeto tenka atseikėti ne vieną milijoną litų, tačiau ir tų nepakanka. Šiais metais mokesčiai tarptautinėms organizacijoms, remiantis oficialiais valiutų kursais, sudaro 10,942 mln. litų, bet Užsienio reikalų ministerijos biudžete tam numatyta 7,852 mln. litų. Pernai tarptautinėms organizacijoms reikėjo mokėti 10,666 mln. litų, tad 2005-ųjų sausio 1 dieną skola jau siekė per milijoną litų. URM Daugiašalių santykių departamento pateiktais duomenimis, kitų metų pradžioje skola gali būti 3 mln. litų. LŽ
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso nuomone, nereikėtų dramatizuoti Lietuvos skolų tarptautinėms organizacijoms, tačiau, pasak jo, “tam tikru laikotarpiu narystė tarptautinėse organizacijose užgriuvo Lietuvą kaip lavina, ir tai ne vien biudžeto problema”. LŽ
ĮMONĖS
Panevėžio kineskopų gamybos AB “Ekranas” šįryt atnaujino gamybą. Nuosmukį išgyvenanti Lietuvos elektronikos pramonė laukia tarptautinės parodos Berlyne pradžios. Nuo liepos 1 d., kai Panevėžio bendrovėje buvo sustabdyta gamyba, veikė tik produkcijos pardavimo tarnybos, kai kurie priežiūros darbus atliekantys ir pagalbiniai padaliniai. Iš atostogų grįžus darbuotojams, vakar veikė 2 gamybos linijos iš 3. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai šiuo metu sudaro apie trečdalį įmonės turto, viršijančio 600 mln. litų. Bendrovės š. m. I pusmečio pardavimai sudarė 164,6 mln. litų. “Ekranas” patyrė 36 mln. litų nuostolių. Pernai atitinkamu laikotarpiu Panevėžio bendrovės apyvarta buvo 232,3 mln. litų ir uždirbta 7,5 mln. litų pelno. VŽ
Pasak Eimučio Žvybo, “Ekrano” generalinio direktoriaus, įmonės pagrindiniai tikslai aiškūs: laimėti dempingo bylą ir išleisti “Slim Type CPT” (trumpesnį) kineskopą, galėsiantį konkuruoti su skystųjų kristalų televizoriais. Jį planuojama pristatyti rugsėjo 2-7 d. Berlyne vyksiančioje tarptautinėje elektronikos parodoje ir tikimasi, kad tada padidės kineskopų paklausa. Taip pat bus ieškoma galimybių gaminti kitus produktus. Anot generalinio direktoriaus, bendrovė bankrutuoti nesirengia. VŽ
Dėl draudimo UAB “Ingo Baltic” bankroto gali lėkti Draudimo priežiūros komisijos vadovų galvos, užsimena Premjeras Algirdas Brazauskas. Draudikai abejoja, ar tai geriausias būdas išspręsti problemas. “Klausimas dėl Draudimo priežiūros komisijos (DPK) vadovybės bus sprendžiamas. Be jokių abejonių, žmonės bus priversti už tai atsakyti”, – interviu Lietuvos radijui vakar pareiškė Premjeras. Jis teigė “blogai vertinantis” DPK bei jos vadovo Edvino Vasilio-Vasiliausko darbą. Pasak A. Brazausko, “išvados bus padarytos, manau, kad šią savaitę turėtumėme priimti sprendimus”. Tuo tarpu Vasilis-Vasiliauskas, vakar komentuodamas Premjero pareikštus priekaištus, siūlė pirmiausia sulaukti “Ingo Baltic” bankroto aplinkybes tiriančios komisijos išvadų. Iš Finansų bei Ūkio ministerijų atstovų sudaryta komisija darbą oficialiai turėtų pradėti šiandien. VŽ, R
Kauno UAB “Technologijų valdymo centras”, verslo konsultacijų bendrovė, sukūrė finansų planavimo programą nedidelėms įmonėms. Boriso Seminogovo, UAB “Technologijų valdymo centras” (TVC) direktoriaus, teigimu, būtent joms skirta naujoji finansų planavimo programa “Mistika”. Naujoji programa, paremta “Windows” operacine sistema ir programa “Excel”, leidžia planuoti savo finansus įvairių verslo sričių įmonėms. Ši programa padeda parengti trumpalaikes ir ilgalaikes finansines prognozes, įdiegta analizės sistema, leidžianti vertinti veiklos pelningumą, nustatyti kitus pagrindinius ateities finansinius rodiklius. Pasak B. Seminogovo, šios programos pardavimai šiemet įmonės apyvartą padidins iki 800.000 litų, maždaug trečdaliu. TVC šiuo metu dirba 10 darbuotojų. VŽ
PASLAUGOS
Apžvalgos aikštelėje Vilniaus Subačiaus gatvėje kyla lauko kavinė – netrukus turistai čia galės ne tik pasigrožėti miesto panorama, bet ir užkąsti bei atsigaivinti gėrimais. Kavinėje prie šviečiančių staliukų vienu metu turėtų sutilpti apie 100 svečių. Šią kavinę planuoja atidaryti bendrovė “Žydrasis dugnas”. LR
RINKOS
Vilniaus vertybinių popierių biržoje itin karšta bankiniame sektoriuje – investuotojai noriai perka net ir gerokai pabrangusias bankų akcijas. Rekordiniais šuoliais išsiskiria Ūkio banko akcijos, jos per labai trumpą laiką jau spėjo įgyti pelningiausios investicijos statusą. Jei liepos 14 d. 10.000 litų būtų investuota į Ūkio banko vertybinius popierius, tai per mėnesį nuo banko pusmečio rezultatų paskelbimo tokia investicija būtų atnešusi maždaug 12.600 litų pelno (neatskaičius mokesčių ir komisinių tarpininkams). Antradienį Ūkio banko akcijos brango maksimaliai – 15 proc., jų parduota už 7,96 mln. litų. Naujo pakilimo laikotarpio sulaukė Šiaulių banko akcininkai. Nuo praėjusio ketvirtadienio, kai buvo paskelbta, kad 16,1 proc. banko akcijų įsigijo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, biržoje Šiaulių banko vertybiniai popieriai jau pabrango 9,63 proc., iki 4,10 lito. VŽ
RŪPYBA
Per Žolinę – rugpjūčio 15-ąją – pasipildė Vilniaus ilgamečių būrelis – 100 metų sulaukė Lazdynų gyventoja Jadvyga Miliuvienė. Moteris nesiskundžia sveikata, mezga ir pati susitvarko gyvendama viena savo bute. Puokštę gėlių ir laikrodį J. Miliuvienei įteikė Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas. Jis pažadėjo rudenį po senutės langu pasodinti ąžuolą. LR
STATYBA
Specialistų teigimu, statybų darbų ateityje bus vykdoma vis daugiau ir šio sektoriaus plėtra neatsiliks nuo ekonomikos plėtros. Didės darbo užmokestis – brangs ir pačios statybos. Pasak statybų bendrovės “Ranga IV” marketingo vadovės Ditos Purlienės, naujų statybų tikrai nemažės. Tą patį tvirtina ir kitos bendrovės bei Lietuvos statybininkų asociacija (LSA). Jos prezidentas Adakras Šeštakauskas prognozuoja, kad statybų apimtis šiais metais pasieks 5,3 mlrd. litų, o 2007 metais – 6,5 mlrd. litų. Šios prognozės, pasak A. Šeštakausko, siejamos su makroekonominiais rodikliais: jei prognozuojama, kad ekonomikos plėtra bus 6-7 proc., tai privalo plėstis ir statybų sektorius. Statistikos departamento duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį statybos įmonės atliko darbų už 1,4 mlrd. litų – tai 9 proc. daugiau negu atitinkamą praeitų metų laikotarpį. Beveik pusę atliktų statybos darbų sudarė nauja statyba. LŽ
VERSLAS
Klaipėdos apskrities moterys – veikliausios šalyje. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros agentūros išleistame leidinyje “Moterys versle” įamžintos net trylikos šios apskrities verslininkių pavardės. Likus mažiau nei dviem savaitėms iki IV Lietuvos moterų suvažiavimo buvo pagerbtos trylika būsimų jo dalyvių iš Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Gargždų bei Skuodo. Keliasdešimties puslapių 500 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje šių moterų pavardės minimos kaip sėkmingiausių šalies verslininkių. Leidinio “Moterys versle” puslapiuose Kaunui atstovauja devynios, sostinei – vos trys įmonių vadovės. Lietuvos statistikos departamento ir Ūkio ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, 2000 m. moterų vadovių buvo 29,4 proc., po metų – jau 40 proc. Moterų ir vyrų santykis versle Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse panašus. K
ŽEMĖ
Specialistai vis dar skaičiuoja, kiek Klaipėdos apskrityje yra liūties sukelto potvynio apsemtų šachtinių šulinių, tačiau beveik neabejojama, kad visi užlieti šuliniai yra užteršti. Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Liepinis informavo, kad iš viso apskrityje yra apie 20 tūkst. šachtinių šulinių, tačiau į užliejamųjų sąrašą yra įtrauktas tik 121 šulinys: 94 – Šilutės rajone ir 27 – Klaipėdos. V. Liepinio teigimu, pirmąkart buvo užlieti ir Kretingos rajone esantys šachtiniai šuliniai. Šią savaitę tikslius duomenis apie užlietus šulinius VMVT turėtų pateikti ne tik Kretingos, bet ir visos Klaipėdos apskrityje esančios seniūnijos. VE
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistų duomenimis, kol kas padidėjusio sergamumo dėl prastos šulinių vandens kokybės neužfiksuota. Tačiau, pasak VSC laboratorijų vadovės Ramintos Mitkuvienės, infekcijos protrūkio bus sunku išvengti, jeigu nebus dezinfekuoti užlieti šuliniai. Tuos šulinius, kurie nebuvo apsemti, specialistai ragina ištirti mikrobiologiškai ir chemiškai. VE
Praėjus trims dienoms po teršalų išsiliejimo Klaipėdos uoste, vakar vis dar nebuvo duomenų, iš kur jie pateko į akvatoriją ir kokia jų kilmė. Uosto akvatorijoje, šalia bendrovės “Vakarų laivų gamykla”, išsilieję nenustatytos kilmės teršalai buvo pastebėti dar sekmadienį. Į įvykio vietą išsiųsti specialūs laivai tą dieną surinko ir išgabeno per 300 litrų užteršto vandens. Teršalai buvo renkami ir pirmadienį. Vakar užterštoje teritorijoje tebebuvo pastatytos boninės užtvaros. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas duomenų, kokios medžiagos užteršė akvatoriją ir kaip jos galėjo patekti į aplinką, vakar po pietų dar negalėjo pateikti. VE, R
Jūros apsaugos agentūros vedėjo Vidmanto Tilviko teigimu, išplitę teršalai yra dyzelinis kuras – esą taip galima spėti pagal teršalų kvapą ir išvaizdą. Tačiau ir ši agentūra nežino, iš kur jie atsirado uosto akvatorijoje. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų tikinimu, šioje teritorijoje teršalai išsilieja itin retai. Nustačius kaltininkus, jiems gresia piniginės baudos iki 50 tūkst. litų. VE, R
Apsemto Šilutės rajono gyventojai džiaugiasi pagerėjusiais orais ir nekantraudami laukia, kada vanduo atsitrauks nuo jų sodybų. Padėtis pagerėjo ir per Dzūkiją tekančio Merkio pakrantėse. Išsiliejusi Minija praėjusią parą atslūgo apie pusę metro, bet vanduo dar nenukrito žemiau kritinės ribos. Nemunas taip pat po truputį slūgsta, tačiau kada baigsis potvynis Šilutės rajone, prognozuoti nesiryžtama. Vakar vandens apsuptos dar buvo 19 sodybų su 90 gyventojų. Dar tebėra apsemtas ir neišvažiuojamas kelias Šilutė-Klaipėda. Uostamiestis po liūčių jau gali lengviau atsikvėpti – praėjusią savaitę išsiliejusi Danės upė grįžo į savo vagą. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovo Aleksandro Kajučio, nors vakar rytą tebebuvo apsemtų namų Dargužių ir Valkininkų kaimuose, tačiau iš esmės situacija ir Dzūkijoje stabilizavosi, vandens lygis Merkio upėje sparčiai krinta. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD
– “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R –
“Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
