Ūkio naujienų apžvalga rugpjūčio 11 d. dienraščiuose

EKONOMIKA

Šiandien Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas turi apsispręsti – palaikyti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą siūlymą dėl vaistų kompensavimo tvarkos keitimo ar palikti farmacininkams milžiniškus pelnus užtikrinančią tvarką. “Respublika” išsiaiškino, jog vaistų kompensavimo tvarkos keitimui besipriešinančios Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorius Gintautas Barcys pats yra dirbęs sveikatos apsaugos ministro patarėju farmacijos klausimais ir prisidėjęs prie vaistų kompensavimo sąrašų sudarymo. G.Barcys šiandien turi dalyvauti Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje. R

Kai kurių EFA priklausančių ir G.Barcio atstovaujamų bendrovių pajamos dėl dabar jiems palankios vaistų kompensavimo tvarkos išaugo net iki 8 mln. litų per metus. G.Barcio pareiga užtikrinti, kad dabar galiojanti vaistų kompensavimo tvarka nesikeistų, nes ji palanki EFA vienijamoms farmacijos kompanijoms. Visuomenės pasipiktinimui sukelti farmacininkai sumokėjo pinigus. R

Įgyvendinti prieštaringai vertinamą cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo bei autorizacijos sistemą REACH Europos Sąjungai kainuotų iki 5,2 mlrd. EUR (17,9 mlrd. Lt), tačiau viskas daroma dėl žmonių sveikatos. Artėjantis cheminių medžiagų reglamento priėmimas kelia daugybę klausimų. Lietuvos įmonės gaudo informaciją savais kanalais, o valdžia įsitikinusi, kad perversmą verslui žadantį dokumentą bus pajėgūs suvokti ir pateikti verslui vos keli valdininkai. VŽ

Klaipėdoje katastrofiškai trūksta kvalifikuotų darbininkų. Įsibėgėjusi emigracija kelia vis daugiau rūpesčių didžiųjų gamyklų bei įmonių vadovams. Darbdaviai įvairiausiais būdais pradėjo vilioti žmones iš aplinkinių miestų dirbti uostamiesčio įmonėse. Į savo darbo vietas Klaipėdoje iš Gargždų, Kretingos, Šilutės, Plungės, aplinkinių kaimų, net Telšių ir Skuodo kas rytą važiuoja tūkstančiai žmonių.K

Kaip dienraščiui “Klaipėda” sakė “Baltijos” laivų statyklos personalo direktorė Inga Romanova, kvalifikuotų darbuotojų įmonei šiuo metu labai trūksta. Bendrovė jau turi užsakymų keleriems metams, o užsienio partneriai jiems siūlo dar plėsti darbo apimtis. Viliamasi, kad kvalifikuotų darbininkų stygių papildys iš provincijos miestų atvykstantys darbininkai. Pasak I.Romanovos, bendrovė, siūlydama nemokamą kelionę į darbą ir namo, tarsi tiesia tiltą tarp Klaipėdos ir provincijos. K

Tarp naujų Lietuvos eksporto rinkų pretendenčių – ir Rumunija. Dar mažai mūsų verslininkams pažįstama šalis kai kuriuos masina jau dabar, o kiti norėtų palaukti, kol valstybė taps ES nare. VŽ

ENERGETIKA

Valdžios atstovai, neskubėdami aiškinti, kada ir kur bus laidojamos radioaktyviosios atliekos, tik didina Ignalinos rajono gyventojų nerimą ir baimes. Premjeras Algirdas Brazauskas viešėdamas Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) pareiškė nežinąs, kur bus laidojamos mažai radioaktyvios atliekos. “Ateis laikas ir bus apsispręsta”, – sakė jis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) Radioaktyviųjų atliekų laidojimo skyriaus viršininkas Stasys Motiejūnas LŽ teigė, kad Ignalinos rajono gyventojai apie galimus atliekų saugojimo būdus informuojami pagal įstatymus. LŽ

FINANSAI

Iš nacionalinio biudžeto pyrago parlamentas nori atsiriekti vis daugiau. Seimo finansininkai jau parengė preliminarią kitų metų biudžeto sąmatą. Kaip teigė kancleris Arvydas Kregždė, ji gali būti koreguojama. “Lietuvos ryto” žiniomis, Seimas kitų metų reikmėms iš biudžeto užsimojo gauti 86 mln. 633 tūkst. litų. Pernai parlamentui buvo skirta 70 mln. 727 tūkst. litų. Kitų metų Seimo išlaidos smarkiai išsipūtė dėl planuojamos naujos plenarinių posėdžių salės statybos. Jai pradėti iš biudžeto prašoma 15 mln. litų. LR

Į valstybinę rentą pretenduojantiems Kovo 11-osios Akto Signatarams aprūpinti iš biudžeto prašoma skirti 1 mln. 732 tūkst. litų. LR

ĮMONĖS

Nenutilus kalboms dėl galimai didesnės nei leistina ES paramos skyrimo “Kauno grūdams” ir “Krekenavos agrofirmai”, virš paramos skirstytojų kaupiasi nauji debesys. “Kauno grūdams” iš ES fondų skirta dar 3,5 mln. litų. Parama skirta ir žemės ūkio ministrės partijos kolegos vadovaujamai “Pasvalio agrochemijai”, taip pat  – grybus auginančiai bendrovei, kurią mokesčių inspekcija įtaria slepiant mokesčius. ES parama – saviems ir įtariamiems. R

Tuo metu, kai Seimas nagrinėjo Valstybės kontrolės iškeltas abejones dėl verslininko ir politiko Tautvydo Barščio bendrovėms skirtų SAPARD lėšų, Nacionalinė mokėjimų agentūra jam atseikėjo dar 3,5 mln. litų. Bendrovės “Kauno grūdai” generalinis direktorius, Kauno miesto tarybos narys Barštys vakar LŽ patvirtino, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) jo vadovaujamai bendrovei dar birželio mėnesį skyrė 3,5 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos malūno rekonstrukcijai. LŽ

Rusijos transporto ministerija padės Klaipėdos uostui, kuriame atsiras tiek daug krovinių iš Kazachstano, jog netgi gali susidaryti kamšatys. Tokį pranešimą vakar išplatino Rusijos jūrinių naujienų agentūra “SeaNews”. Su tam tikra humoro doze pateikta rimta ekonominė informacija paremta tuo, kad vakar įsigaliojo Rusijos transporto ministro įsakymas dėl išskirtinių geležinkelio tarifų per Rusijos teritoriją juodiesiems metalams ir naftai, gabenamiems iš Kazachstano į Klaipėdą. K

Šiuo metu dėl didelių Rusijos geležinkelių tarifų iš Kazachstano nei metalai, nei nafta nėra gabenami. Kodėl Rusija Klaipėdos uostui siūlo tokias nepalankias sąlygas, kai yra daug patogesnės geležinkelių linijos iš Kazachstano – viena per Samarą, kita per Volgogradą? Klaipėdos uostininkai mano, kad tai Rusijos atsakas į Lietuvos geležinkelių bendrovės ketinimą nuo rugpjūčio 15 d. didinti geležinkelio tarifus per Lietuvą į Kaliningradą gabenamiems kroviniams. Rusija labai meistriškai žaidžia su Lietuva Kaliningrado korta politiškai naudodamasi tarifų sistema. K

Bendrovei “Kauno vandenys” priklausantys mechaniniai-cheminiai valymo įrenginiai Marvelėje pradėjo veikti 1999-aisiais. Juos pastačius Nemuno užterštumas sumažėjo 70 procentų. Kol neveikia biologiniai valymo įrenginiai, “Kauno vandenys” kasmet į valstybės biudžetą sumoka 3 mln. litų taršos mokesčio. Įrengus biologinius valymo įrenginius Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių vandens užterštumas sumažėtų iki 95 proc. ir atitiktų tarptautinius reikalavimus. Šie įrenginiai Kauno vandenvalos įmonės teritorijoje užimtų 5 hektarus. LŽ

Marijampolės cukraus gamintoja “Arvi cukrus” ketina investuoti beveik 8 mln. Lt į naujos įrangos įsigijimą ir iš superkamų rapsų spausti aliejų. VŽ

PASLAUGOS

Ekspertai teigia, kad ne gyvybės draudimo bendrovės “Ingo Baltic” bankrotas katastrofiškų pasekmių  draudimo rinkai neturės, tačiau diskreditavo draudimo sistemą ir pakirto klientų  pasitikėjimą.Vyriausybė nutarė gerinti draudimo įmonių priežiūrą ir sustiprinti Draudimo priežiūros komisijos veiklą. R

Bankrutuojančios ne gyvybės draudimo bendrovės “Ingo Baltic” klientai raginami rašyti prašymus nutraukti sutartis bei apsidrausti pas kitus draudikus. Artimiausiu metu taip pasielgti apsidraudusiuosius ragina “Ingo Baltic” regioninio biuro Klaipėdoje vadovė Jolanta Pranckevičienė. “Nenorime, kad mūsų klientai nukentėtų, todėl patariame nelaukti, kol sutartys nustos galiojusios. Nė vienam nelinkėtume padaryti avariją ir dar sužinoti, kad tavo draudimo sutartis negalioja”, – “Vakarų ekspresui” sakė ji.  VE

Dėl įmonės bankroto visoje Lietuvoje nukentės apie 100 tūkstančių “Ingo Baltic” klientų. Daugiausiai tai – civilinę atsakomybę apsidraudę vairuotojai. Draudimo priežiūros komisija jau kreipėsi į teismą dėl “Ingo Baltic” bankroto. Biure Klaipėdoje dirbo šeši darbuotojai. Visi jie jau įspėti, kad netrukus bus atleisti. VE

Vyriausybė grūmoja draudikų prievaizdams, kodėl šie anksčiau neužkirto kelio krizei, ir žada tirti jų veiklą. Tuo tarpu kai kurie draudikai prakalbo, kad privalomasis vairuotojų draudimas tampa vis rizikingesne veikla, tad metas didinti jo kainas. LŽ

Draudimo priežiūros komisija, kurios pagrindiniai tikslai užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, šviesti visuomenę draudimo klausimais, kai bankrutuoja viena iš draudimo bendrovių, savo tinklalapyje apie tai nutyli. VŽ

Užgriuvusios liūtys dar labiau išplovė į paviršių žinomą tiesą – pagalbos tarnybos Lietuvoje veikia stichiškai ir girgždėdamos. Po kelias dienas siaučiančių vėtrų ir liūčių redakciją užgriuvo pasipiktinusių piliečių skambučiai, kuriuos apibendrinus galima teigti, jog apie 16 mln. Lt, kurie atiteko bendrajam pagalbos telefonui 112 sukurti, kol kas neatrodo kaip sėkminga investicija. VŽ

Sunku suprasti, kodėl Lietuvoje tėra vos keletas reanimobilių, net laiku į nelaimės vietą atvykę medikai turi tik skėsčioti rankomis. Kiekvienas pilietis moka mokesčius valstybei, tikėdamas, jog ji nelaimės atveju nepaliks bėdoje. Tačiau, kol premjeras lengva ranka šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų litų iš Rezervo fondo dalija miestelių šventėms, kažin ar keisis ir žemesnių valdininkų prioritetai.VŽ

RŪPYBA

“Netrukus mes vėl atvyksime į Kauną: mūsų asociacija rūpinasi ne tik labdara, bet  rengia ir projektus paramai iš Europos Sąjungos fondų gauti. Galbūt už gautus pinigus iš ES fondų galėtume pastatyti ir naują Palemono vaikų dienos centro pastatą”,- sujaudintas priėmimo Savivaldybėje teigė vienas iš asociacijos savanorių. Kol  vicemeras dėkojo socialiai apleistus Palemono vaikus globojantiems užsieniečiams, vagys pagrobė jų automobilį. Kad pavogtas jų trylikos metų senumo “Mercedes Benz 250”, vicemero svečiai sužinojo tik išėję iš savivaldybės. Gaudynės jau buvo įpusėjusios, o pavogtas automobilis surastas. KD

STATYBA

Vakar Marijampolėje pasirašyta sutartis dėl 42 arų sklypo žemės Kazlų Rūdos mieste nuomos. Šiame sklype dar iki šių metų pabaigos turėtų atsirasti apie tūkstančio kvadratinių metrų ploto prekybos centras. LR

TRANSPORTAS

Kaliningrado aviacijos kompanijos “KD AVIA”bilietų pardavimą administruojančioje Klaipėdos bendrovėje “Palangos AVIA” vakar pavogti kompiuteriai. Vagystė įvyko praėjus parai po Lietuvos civilinės aviacijos (LCA) administracijos pareiškimo, kad “KD AVIA” neturi ir iš jų negaus leidimo skraidinti Lietuvos keleivius. “Palangos AVIA” vadovas Viktoras Dmitrijevas vagystę sieja su konkurentų, nepatenkintų, kad “KD AVIA” kompanija bando į Lietuvos keleivinių skrydžių rinką prasiskverbti su pigesniais bilietais, intrigomis. K

VERSLAS

Pirkdami butus pardavimui daugelis neatkreipė dėmesio, kad nuo parduoto buto gali tekti mokėti ir PVM. Be to, tokia veikla gali būti priskirta individualiai veiklai ir apmokestinta 33 proc. pajamų mokesčio tarifu. VŽ

ŽEMĖ

Javapjūtei pasirengę ūkininkai negali sėsti prie kombainų vairo, nes įvažiuoti į dirvas neįmanoma. Merkiantis lietus derliaus nuėmimą nukėlė bent keliomis savaitėmis į priekį. LR

Į kooperatyvą susibūrę devyni Suvalkijos daržovių augintojai tikina jau pajutę šios struktūros privalumus – stambūs pirkėjai labiau linkę bendradarbiauti su tais, kurie užtikrina reguliarų produkcijos tiekimą visus metus. Be to, ūkininkai pigiau nei pavieniui perka trąšas ir chemikalus. VŽ

Lietus sustabdė ką tik Vilkaviškio rajone prasidėjusią rugiapjūtę – nupjauta tik 1,5 proc. pasėlių, nors, jei būtų leidę orai, šiuo metu turėjo būti nukirsta apie ketvirtadalis grūdinių kultūrų. Apsemti laukai žemdirbius varo į neviltį – jie baiminasi bankroto. VŽ

Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.

ELTA

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *