EKONOMIKA
Vakar IAE apsilankiusiam premjerui Algirdui Brazauskui valstybinės įmonės direktorius Viktoras Ševaldinas dar kartą paaiškino, kodėl buvo sustojęs reaktorius, ir pabrėžė, jog įrenginiai dėl priverstinio sustojimo nenukentėjo. Algirdas Brazauskas akcentavo, kad esminis atvykimo į IAE tikslas buvo “pamatyti natūroje”, kaip vykdomi bendri “kalendoriniai planai” – darbai, susiję su nesaugia pripažintos elektrinės uždarymu, įsipareigojimais Europos Sąjungai. R
Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas kartu su Ūkio ministru Kęstučiu Daukšiu vakar lankėsi Visagine ir domėjosi Ignalinos atominės elektrinės vykdomais radioaktyvių atliekų saugojimo darbais. A.Brazauskas viešai paneigė anksčiau žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kad jau yra nuspręsta netoli IAE esančiame Galilaukės kaime statyti branduolinių atliekų saugyklą. “Apsispręsti reikės po penkerių šešerių metų, ne anksčiau”,- žurnalistams pareiškė premjeras. Atliekų saugojimo klausimas nukeliamas į ateitį. KD
Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 24,2 proc., o importas – 18,4 procento. Šiemet eksportuota prekių už 14,452 mlrd. litų, o importuota į Lietuvą už 18,766 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 4,314 mlrd. litų ir buvo 2,5 proc. didesnis nei pernai sausį-birželį. R
Lietuva per kelerius metus gerokai padidins išlaidas krašto apsaugos sistemai. Tikimasi, jog jau netrukus tokios išlaidos sudarys daugiau kaip vieną milijardą litų per metus, ateityje – daugiau kaip pusę milijardo eurų. Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas “Kauno dienai” sakė, kad nebus keičiama įtakingiausių partijų prieš kelerius metus sutarta nuostata kasmet krašto apsaugai skirti 2 procentus BVP. Kasmet Lietuvos BVP paauga maždaug 5-6 proc., todėl ir išlaidos krašto apsaugai atitinkamai turėtų didėti. KD
“Mes patys save sužlugdysime, nereikės jokios invazijos iš Azijos”, – taip dabartinę tekstilės pramonės situaciją apibūdino Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas Jonas Karčiauskas. Anot jo, su pigiais kiniškais drabužiais tekstilininkai gali konkuruoti aukšta kokybe, tačiau kilpą ant kaklo neria kvalifikuotų specialistų trūkumas, nes dabar tekstilės pramonei reikalingi darbuotojai praktiškai nėra rengiami. Tai, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų, pripažino ir ūkio ministras Kęstutis Daukšys. Tačiau Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikina, kad pramonės specialistai rengiami, priėmimas į šių krypčių specialybes didinamas, ir jiems apie trūkumą dar girdėti neteko. LŽ
Struktūrinių fondų dalybose apeita tekstilės pramonė priekaištauja valdžiai dėl šakos prestižo smukdymo ir tikina, jog kalbos apie būsimus bankrotus – gerokai perdėtos. Vakar su Kęstučiu Daukšiu, ūkio ministru, susitikę Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos atstovai pareiškė, kad Ūkio ministerijos pareigūnų kalbos apie pralaimimą konkurenciją su Kinijos aprangos ir avalynės gamintojais menkina partnerių pasitikėjimą ir atbaido jaunus specialistus. VŽ
“Kortomis lošti nemoku, alkoholio nevartoju, todėl nutariau atkurti tėvų dvare buvusią sūrinę ir gaminti fermentinius sūrius pagal tarpukario technologiją, – Lietuvos rytui” šypsodamasis pasakojo Santa Monikos (JAV) mieste gyvenantis 65 metų Antanas Griškevičius. – Turėsiu ką veikti, kai išeisiu į pensiją”. LR
ENERGETIKA
Įkandin verslininkų naujais elektros tarifais Vakarų Lietuvos įmonėms ir įstaigoms piktinasi ir politikai. Smulkiesiems verslininkams ir savivaldybėms už elektrą gali tekti mokėti nuo 6 iki 150 proc. brangiau. Metų viduryje pakeistos kainos akibrokštu daugybei privačios bendrovės VST vartotojų tapo ir dėl to, jog šie negalėjo numatyti didesnių išlaidų elektrai metų pradžioje. LŽ
Seime kyla maištas prieš Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, leidusią AB “VST” nustatyti mokestį už elektros galią. “Elektros tiekimas – natūrali monopolija, ir ją turi prižiūrėti valstybė, tačiau šįkart Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, neįsigilinusi į žmonių mokumo problemas ir būtinumą didinti elektros įkainius, leido VST nustatyti naują mokestį”, – vakar piktinosi Vaclovas Karbauskis, Seimo Naujosios sąjungos frakcijos seniūnas. VŽ
“Šis įvykis labai apmaudus. Niekada neatmetama galimybė, kad gali sugesti technika, todėl ypač skaudu, kad tai yra personalo klaida”, – vakar į Ignalinos atominę elektrinę (IAE) atvykusiam premjerui Algirdui Brazauskui guodėsi jėgainės vadovas Viktoras Ševaldinas. Jis pranešė, kad praėjusio ketvirtadienio vakarą dėl darbuotojo neapdairumo sustojus vieninteliam IAE reaktoriui padaryta žala siekia 9 mln. litų. LŽ
Mokslo ir naujovių įmonė Eksponentė” prognozuoja, kad iki 2010 m. Lietuvoje investicijos į vėjo jėgaines sieks 600 mln. Lt, o dar po dešimtmečio jų pagaminta elektros energija kainuos perpus pigiau nei branduolinė. VŽ
ĮMONĖS
Valdininkai nepaisė perspėjimų, jog draudimo rovė “Ingo Baltic” gali žlugti, ir nesiėmė priemonių. dar metų pradžioje buvo aišku, jog įmonės veikla nuostolinga, o turimas įstatinis kapitalas per menkas prisiimtai rizikai padengti. Pasak ekspertų, “Ingo Baltic” krachas gali būti ne paskutinis sukrėtimas šalies draudimo rinkoje, nes nemažai kitų bendrovių taip pat dirba nuostolingai. R
Artėjantis “Ingo Baltic” bankrotas sukels daug problemų kitai draudikei – “Baltijos garantui”. Šios bendrovės investicijos į “Ingo Baltic” po bankroto praras vertę ir tai sumažins “Baltijos garanto” turimą mokumo atsargą. R
Tūkstančiai Klaipėdos vairuotojų, “Ingo Baltic” bendrovėje įsigijusių draudimo polisus, liko apgauti. Draudimo versle, esant netobuliems įstatymams, susidarė sąlygos pakartoti prieš dešimt metų vykusį bankų griūčių scenarijų. Daugelis “Ingo Baltic” klientų net nenutuokia, kad jų polisai jau negalioja. Ši draudimo bendrovė – dukterinė “Baltik Garant” įmonė, o “Ingo Baltic” pavadinimo dauguma tiesiog negirdėjo. K
UAB “Ingo Baltic” bankrotas atskleidė tai, ką visi žinojo: draudimo rinka nesaugi, ją tvarkantys įstatymai – prieštaringi. Prieš trejus metus pradėjęs veikti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas subrandino pirmąjį vaisių – UAB “Ingo Baltic” bankrotą. VŽ
Draudimo priežiūros komisija, turinti prižiūrėti draudikus, tikina, kad apie 100.000 bankrutuojančios UAB “Ingo Baltic” klientų turės sudaryti naujas draudimo sutartis ir mokėti dar kartą, tačiau teisininkai teigia, kad to daryti nereikia, nes klientus saugo Civilinis Kodeksas. Kol teisininkai aiškinsis subtilybes, specialistai pataria besidraudžiantiesiems privalomuoju civiliniu draudimu pasidomėti draudiko finansine padėtimi ir nesivaikyti mažų kainų. VŽ
Buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė 46-erių Violeta Latvienė pradėjo dirbti šiemet beveik 1,7 mlrd. Lt apyvartą planuojančio koncerno “Achemos grupė” ekonomikos ir finansų direktore. VŽ
Struktūrinių fondų dalybose apeita tekstilės pramonė priekaištauja valdžiai dėl šakos prestižo smukdymo ir tikina, jog kalbos apie būsimus bankrotus – gerokai perdėtos.Vakar su Kęstučiu Daukšiu, ūkio ministru, susitikę Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos atstovai pareiškė, kad Ūkio ministerijos pareigūnų kalbos apie pralaimimą konkurenciją su Kinijos aprangos ir avalynės gamintojais menkina partnerių pasitikėjimą ir atbaido jaunus specialistus. VŽ
PASLAUGOS
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, šiemet fiksuojamas žymiai mažesnis sergamumas erkių sukeltomis infekcinėmis ligomis nei ankstesniais metais. Tačiau klientus viliojančios privačios medicinos įstaigos prieštarauja oficialiems duomenims ir tikina, esą padaugėjo erkinio encefalito atvejų ir Laimo boreliozės atvejų. VE
UAB “Endemik” direktoriaus pavaduotojas Vidas Gedutis tikina, kad nuo balandžio pas juos dėl įsisiurbusių erkių kreipėsi apie šimtą žmonių. “Pas mus už erkės ištraukimą reikia mokėti tik 10 Lt, – pasidžiaugė V. Gedutis. – Jeigu pacientas sutinka, kad jam būtų atlikti 35 Lt kainuojantys tyrimai dėl galimos Laimo boreliozės, erkė pašalinama nemokamai”. Tačiau visuomenės sveikatos specialistams nesuprantama, kodėl ištraukus erkę iškart yra daromi tyrimai. VE
Lietuvos kaimo turizmo sodybos šiemet sulaukė beveik penktadaliu daugiau lankytojų – vien liepos mėnesį jų buvo 33 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai VŽ
Išvažiuoti pakilusius poilsiautojus viešbučiai mėgino sustabdyti nuolaidomis bei dovanomis. Achemos” grupei priklausantys viešbučiai Palangos vėtra” ir Austėja” kaip kompensaciją už blogus orus savo svečius vakarienei nemokamai vaišino blynais su uogiene ir pasiūlė išsimaudyti pirtyje. Dėl lietaus naujų turistų nesulaukusios poilsinės guodėsi tuo, kad dėl blogų orų į miestą neišeinantys žmonės priversti naudotis mokamomis paslaugomis – pirtimis, treniruoklių ir žaidimų salėmis. LR
RŪPYBA
“Tik Dievas mane saugo”, – pasiguodė 39 metų negalios ištikta Daiva Satkūnienė iš Anykščių. Ji, gaunanti I grupės invalidumo pensiją, jau senokai gyvena varge ir skurde. Iš tos pačios pensijos dar išlaiko du paauglius sūnus. Tačiau Anykščių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai įsitikinę, kad moteris neskursta. LŽ
Pernai per 9 mėnesius Anykščių savivaldybės socialinės paramos skyrius sutaupė 960 tūkst. litų. LŽ pasidomėjo, ar socialinėms išmokoms skirtos lėšos Anykščių savivaldybėje buvo panaudotos pagal paskirtį. Sužinojome, Rajono tarybos sprendimu šios lėšos buvo paskirstytos biudžeto reikmėms. Iš jų buvo finansuojamas darbo užmokestis, “Sodros” mokesčiai, šildymas, transporto išlaikymas ir t.t LŽ
STATYBA
AB “Klaipėdos laivų remontas” rudenį planuoja kruizinio laivų terminalo prieigose pradėti statybas. Trys pastatai čia pradės kilti pasibaigus kruizinės ir pramoginės laivybos sezonui. VŽ
Statybininkai ir statybinių medžiagų pardavėjai turėtų suklusti – Klaipėdos LEZ bus statoma nauja gamykla. Lietuvos plastikinės (PET) taros rinkos lyderė “Nemuno bangos grupė” kartu su Ispanijos naftos ir energetikos grupės CEPSA padaliniu “Interquisa” Lietuvoje ketina pastatyti PET žaliavos gamybai naudojamos PTA gamyklą, į kurią investicijos gali siekti nuo 250 mln. iki 300 mln. EUR.VŽ
TRANSPORTAS
Autobuso laukusiai dvidešimtmetei vilnietei Jolantai Baliul vakarykštis lietingas rytas buvo paskutinis. Vilniuje netoli gatvės stovėjusi mergina žuvo po sunkvežimiu. Ši sunkiasvorė mašina sugedusiais stabdžiais važiuodama nuo kalno traiškė automobilius ir žmones, nušlavė transporto stotelę. LR
Po merginos gyvybę nusinešusios vakarykštės nelaimės policininkai ėmė svarstyti, jog visuomeninio transporto stotelė įrengta nesaugioje vietoje. Į ją gali įsirėžti nuo kalno dideliu greičiu lekiantys automobiliai. Artimiausiu metu Vilniaus savivaldybė avaringą Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryžą žada rekonstruoti. Siekiant išsklaidyti didžiulį automobilių srautą, virš jos planuojama statyti estakadą.LR
Rytą Klaipėdoje vėjo greitis gūsiuose siekė 25 metrus per sekundę. Nuo 6 iki 13 val. neveikė senoji perkėla, o naujojoje per audringas Kuršių marias automobilius ir žmones kėlė tik modernus ir manevringas keltas Neringa”. Iki pietų buvo sutrikusi ir Klaipėdos uosto veikla. Pagal tvarkaraščius plaukiojo tik didieji keltai. LR
Dėl audros vakar iki pietų buvo sustabdyta Senosios Smiltynės perkėlos veikla. Kol Senoji perkėla neveikė, per marias iš Naujosios perkėlos kėlė tik keltas “Neringa”. Uosto kapitono pavaduotojas Ričardas Lučka pasakojo, kad šįryt dėl stipraus vėjo ir didžiulio bangavimo locmano kateris negalėjo išplaukti į jūrą. Todėl jūroje liko trys krovininiai laivai. Dar du laivai dėl tos priežasties negalėjo iš uosto išplaukti. K
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pirmojo pavaduotojo Ričardo Lučkos teigimu, toks stiprus vėjas šią vasarą užfiksuotas pirmą kartą, tačiau uosto darbas smarkiai sutrikdytas nebuvo. Didieji linijiniai keltai vakar sėkmingai plaukė į uostą, prie antrosios krantinės buvo kraunamas tanklaivis, taip pat ro-ro laivai. Išoriniame reide iki pietų laukė trys laivai – į uostą jie negalėjo įplaukti dėl to, kad dėl audros negalėjo plaukioti locmanų kateris. VE
Iš “Palangos AVIA” liko tik iškaba. Vakar KD AVIA kompanijos bilietų pardavimą mūsų šalyje administruojančios bendrovė “Palangos AVIA” darbuotojų Klaipėdoje neliko. Lietuvos civilinės aviacijos administracija tikina, kad “Palangos AVIA” planuojamų itin pigių skrydžių nebus, nes jiems nebus duoti leidimai, ir įspėja apie galimą apgaulę. R
Prieš savaitę pasirodė gundantys pranešimai, kuriuose reklamuotos “Palangos AVIA” paslaugos. Teigta, jog naudojantis šios bendrovės paslaugomis skrydis į Tel Avivą ir atgal kainuos tik 800 litų. Tačiau netrukus buvo paskelbtas Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) įspėjimas apie bendrovės apgaulę – esą minėta kompanija neturi ir negaus leidimo skraidinti kraštiečius jau išreklamuotais reisais. VE
Lietuvos nacionalinei civilinės aviacijos administracijai pranešus, jog bendrovės “Palangos AVIA” planuojami ypatingai pigūs skrydžiai neįvyks, firmos biuro durys buvo uždarytos, o telefono ragelio niekas nekelia. Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas tvirtino, jog jam teko kalbėti su “Palangos AVIA” atstovais. “Aš juos užtikrinau, kad kalba apie sutarčių pasirašymus gali prasidėti tik gavus Civilinės aviacijos administracijos leidimus. Aš negaliu jiems uždrausti reklamuotis”, – tvirtino direktorius. VE
VERSLAS
Lietuviams ir kitų šalių eksportuotojams didėja galimybės įsitvirtinti alkanoje Ukrainos rinkoje, mat čia netrukus mažės kai kurių maisto produktų importo muitai. Bet mūsų verslininkams kliudyti gali žaliavos trūkumas. VŽ
ŽEMĖ
Nuostoliai, kuriuos dėl krušos patyrė Panevėžio apskrities ūkininkai ir bendrovės, siekia beveik 4 milijonus litų. Suniokota 1,5 milijono litų vertės nekilnojamojo turto, dar daugiau žalos padaryta pasėliams. LR
Beveik 40 hektarų rapsų laukas atrodo pamėkliškai. Stagarai su tuščiomis, krušos iškultomis ankštimis tinka nebent sausoms puokštėms. Vieną tokią puokštę šiuo metu atostogaujanti žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė vakar suskynė premjerui Algirdui Brazauskui: “Puokštė bus pretekstas pradėti skausmingą pokalbį su premjeru”. LR
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, vakar aplankiusi nuo stichijos nukentėjusius žmones, pareiškė, kad Vyriausybė, savivaldybės ir net Europos Komisija turėtų prisidėti atlyginant padarytą žalą. Tačiau premjeras Algirdas Brazauskas anksčiau yra sakęs, kad panevėžiečiai neturėtų tikėtis kokių nors kompensacijų, jiems esą reikėjo turtą apsidrausti. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
