ENERGETIKA
Nors didmeninė benzino kaina smuko, degalų prekeiviai į tai nekreipia dėmesio. Sekmadienį “Mažeikių nafta” sumažino 95 markės benzino didmeninę kainą 2 centais – iki 2,62 lito, šiandien jos taip pat nenumatyta keisti. Tačiau degalinėse benzinas vakar pabrango 2-3 centais. “LUKoil” tinkle vakar 95 markės benzinas kainavo 2,96-2,97 lito, o nuo savaitgalio pabrango 2 centais. Tinklą valdančios bendrovės “Lukoil Baltija” Mažmeninės prekybos departamento vadovo Romo Turlinsko teigimu, parduodamų degalų kaina dar nepakilo iki reikiamos ribos. Pasak jo, “Lukoil Baltija” šiuo metu atsilieka nuo savo planų, todėl esą tenka kilstelėti degalų kainas, neatsižvelgiant į situaciją “Mažeikių naftoje”, o dabar ruošiamasi peržengti 3 litų ribą skelbiant naujas populiariausio benzino kainas. Bendrovės “Lukoil Baltija” konkurentė “Statoil Lietuva” šią kartelę pasiekė dar praėjusią savaitę. LR
Vakar ryte Klaipėda buvo likusi be elektros. Energija nebuvo tiekiama apie pusvalandį. Pasak “Lietuvos energijos” bendrovės Išorės ryšių ir informacijos departamento direktoriaus pavaduotojos Aurelijos Trakšelienės, avarija įvyko pastotėje Klaipėdos rajone, Kiškėnuose. Avarijos priežastį nustatys komisija. K
Biokuro gamybos ir tiekimo UAB “Medvija” pradėjo gaminti šiaudų briketus, kuriais namus galės šildyti individualių namų gyventojai. Šiaudų briketus “Medvija” platins per mažmenines ir didmenines kietojo kuro tiekimo bendroves. Šiaudų briketai kainuoja 220-240 litų už toną. Tokiu kiekiu šio kuro pagaminama 3,8 MWh šilumos energijos. Gyventojai šiaudų briketus galės pirkti supakuotus po 50 kg. Planuojama, jog šiemet “Medvijos” apyvarta sudarys 8,4 mln. litų, o pelnas viršys 1 mln. litų ribą. VŽ, R
ĮMONĖS
Šiaulietišku alumi nuo šiol bus prekiaujama ir Afrikos žemyne – AB “Gubernija” birželį išsiuntė pirmąją savo produkcijos partiją į Ugandą – bendrovė šios šalies importuotojus surado gegužės mėnesį JAV vykusioje parodoje. “Gubernija” birželio pradžioje į Ugandą išlydėjo pirmąją savo produkcijos siuntą – apie 2.000 dekalitrų (dal) į skardines išpilstyto “Ekstra” ir “Grand” alaus. Liepos pradžioje į Afriką bus išsiųsta dar viena panašaus dydžio alaus partija. Šiaulių bendrovė, pagal preliminarų planą, naujajam užsakovui per mėnesį parduos maždaug po 4.000 dal alaus. Pasak Violetos Dunauskienės, “Gubernijos” komunikacijų direktorės, šiemet buvo planuojama eksportuoti 10 proc. visos produkcijos, tačiau jau birželį ji siekė 19 proc. Praėjusį mėnesį bendrovės alaus, giros bei alaus kokteilių pardavimai buvo rekordiniai per visą įmonės veiklos istoriją – parduota 425.000 dal produkcijos, 28,8 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį. VŽ
Mažeikių bendrovė “Ingman ledai” pirmoji iš šalies valgomųjų ledų gamintojų pagamino becukrius ledus. Pasak įmonės marketingo vadovės Vidos Šukienės, ledai “Credo light” turėtų patikti ne tik cukriniu diabetu sergantiems vartotojams. Praėjusią savaitę pagaminta pirmoji 30 tūkst. porcijų siunta iškeliavo į Latviją ir Estiją, o kitą savaitę tokį produktą ketinama pasiūlyti Lietuvos vartotojams. LR
Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybos sudaryta viešojo AB “Kauno keliai” privatizavimo aukciono komisija pagaliau priėmė sprendimą, kuriuo aukciono nugalėtoju pripažinta Klaipėdos UAB “Vandens pramogų centras” (VPC). Šis sprendimas tapo svarbiu posūkiu skandalingoje “Kauno kelių” privatizavimo istorijoje, klaipėdiečiai galės tęsti privatizavimo sandorį. Mat vasario mėnesį toji pati aukciono komisija nepripažino Klaipėdos įmonės aukciono laimėtoja, nors jos pasiūlymas buvo geriausias. Pasak Nerijaus Katiliaus, advokato, atstovavusio VPC teisme, aukciono komisijai paskelbus sprendimą, Kauno apygardos teismas panaikino apsaugos priemones ir sudarė sąlygas toliau vykdyti privatizavimą. VPC už 100 proc. Kauno miesto savivaldybei priklausiusių “Kauno kelių” akcijų pasiūlė 22,556 mln. litų. Pradinė akcijų paketo kaina buvo 10,5 mln. litų, dalyvauti aukcione įsiregistravo 15 Lietuvos įmonių. VŽ
“Invaldai” didinant savo dalį farmacijos bendrovėje “Sanitas”, šios įmonės akcijos vis labiau vilioja ir smulkiuosius investuotojus. Pasak Sauliaus Babičiaus, SEB Vilniaus banko finansų maklerio, vakarykščiais sandoriais lyg ir nubrėžta riba (52,5 lito), žemiau kurios “Sanito” kursas neturėtų kristi. Vėliau prekybos metu šios bendrovės VP kaina laipsniškai didėjo iki 54 litų. Vakar “Sanito” VP apyvarta biržoje buvo rekordiškai didelė, viršijo 11 mln. litų. Antroje vietoje pagal apyvartą pirmadienį buvo “Apranga”, šios bendrovės akcijų pirkta ir parduota už daugiau nei 463.000 litų, jų kaina nekito – 21,21 lito. VŽ
Papuošalų iš sidabro gamintoja Druskininkų UAB “Sidabrinė kamėja” (SK) šiemet planuoja augti dvigubai. Elvyro Cikanavičiaus, įmonės savininko, teigimu, įmonė konkuruoja gausindama asortimentą ir plėsdama mažmeninę bei didmeninę prekybą. Pasak įmonės vadovo, Lietuvoje juvelyrinių dirbinių srityje yra nežmoniška konkurencija, nes į šalį iš Turkijos, Lenkijos, Italijos ar Tailando plūsta pigesni masiniai produktai. Tai veikia gaminių kainas – SK sidabro papuošalai per metus atpigo iki 20 proc. Druskininkų bendrovė pirkėjams gali pasiūlyti vienetinių ir serijinių papuošalų. Per 5 mėn. šiemet SK pardavė gaminių už 1,09 mln. litų, pernai per tą patį laikotarpį – už 0,6 mln. litų. SK apyvarta 2004 m. buvo 2,2 mln. litų. Šiemet planuojami 50 proc. didesni pardavimai – iki 3,3 mln. litų. VŽ
PASLAUGOS
Didžiuosiuose miestuose nuomojamų būstų savininkams šiuo metu ilgai laukti klientų netenka – butai išnuomojami vos per kelias valandas. Dauguma nekilnojamojo turto agentūrų specialistų tvirtina tą patį – rinkoje kilo bumas. Nuomojamų būstų paklausa rinkoje didėja itin sparčiai. Plūstelėjus studentų ir sezoninių darbuotojų bangai butai graibstomi Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje. Nors kai kurie specialistai tikina, kad nuomojamo gyvenamojo ploto pasiūla pakankamai didelė, o pats nuomojimas vyksta vangiai, praktika rodo ką kita. Šiuo metu ieškantieji būsto skundžiasi, jog butai išgraibstomi žaibiškai – vos tik pasirodžius skelbimui. LŽ
PREKYBA
Valstybės institucijos Registrų centro informaciją pirks tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti vartotojai – tam pritarė šalies Vyriausybė. Iki šiol valstybės bei teisėsaugos institucijos, apskričių viršininkų administracijos bei savivaldybės Registrų centrui mokėdavo tik abonentinį mokestį ir galėdavo neribotai naudotis nekilnojamojo turto registre sukaupta informacija. Tuo tarpu privatūs asmenys moka už kiekvieną kreipimąsi į Registrų centrą. Valdžios institucijos yra pagrindinės nekilnojamojo turto registro vartotojos: 2004 metais jos užsisakė 72 proc. visų registro išrašų. Planuojama, kad kitais metais Lietuvos valdžios institucijos už duomenis mokės penkis kartus didesnę sumą. Šiemet valstybės bei teisėsaugos institucijos bei apskričių administracijos sumokės 279,6 tūkst. litų abonentinio mokesčio, o kitąmet už tokį duomenų kiekį teks sumokėti 1,447 mln. litų. LR
STATYBA
Viena ilgiausiai Kauno Laisvės alėjoje dirbusi maisto prekių parduotuvė “Skalsa” baigia savo veiklą, mat daugiau nei tris dešimtmečius prekybininkams patalpas nuomojęs Kauno miesto apylinkės teismas nutarė savo reikmėms išnaudoti visą pastatą ir atkurti jo ankstesnį veidą. Po rekonstrukcijos vietoj “Skalsos” turėtų būti įrengtos kelios teismo salės, raštinė, bus pertvarkytas ir antrasis pastato aukštas. Kauno teismo rūmų istorija siekia XIX amžių, kai 1877 metais į Kauno gubernatorių kreipėsi turtingi miesto pirkliai Frumkinai, siūlydami pastatyti teismo rūmus tuometiniame Nikolajaus prospekte. KD
TRANSPORTAS
Pirmadienį Palangos oro uoste atidaryta nauja aviakompanijos “Amber air” reguliariųjų reisų linija Palanga-Kopenhaga. Skrydis į Danijos sostinę, kurią nuo Palangos skiria 630 kilometrų oro keliu, trunka apie 1 val. 20 min. Pirmieji keleiviai į Kopenhagą išskrido laineriu “SAAB 340B”, kuris Palangos oro uoste buvo pašventintas ir pavadintas Dvynių žvaigždyno – Gemini – vardu. Vienu iš saugiausių pasaulyje lėktuvų laikomame “SAAB 340B” yra 32 vietos keleiviams. Laineris įrengtas moderniai ir modifikuotas pagal visus europinius reikalavimus. Penktoji aviakompanija Palangos oro uoste – “Amber air” – nuo rugpjūčio mėnesio ketina pasiūlyti dar vieną reisą – Palanga-Oslas. Ateityje svarstoma atidaryti ir kitų maršrutų. Keleivius kompanija skraidins ištisus metus, ne tik vasaros sezono metu. VE
ŽEMĖ
Alytaus rajonas liko be skerdyklos – penktadienį darbą nutraukė UAB “Alytaus mėsinė”, vienintelė rajone teikusi tokio pobūdžio paslaugas. Bendrovė savo veiklą sustabdė dėl apyvartinių lėšų stygiaus. Algirdas Makavecko, bendrovės direktoriaus, teigimu, įmonė per mėnesį paskersdavo nuo 800 iki 1.500 raguočių ir kiaulių, ir šį kiekį galima patrigubinti, tačiau tam reikia lėšų. Įmonėje dirbo 50 žmonių, dalį jų teko atleisti. Ūkininkai, norintys legaliai skersti savo gyvulius, vertina tai kaip didelį smūgį. “Alytaus mėsa”, teikusi jiems šias paslaugas, karves ir kitus gyvulius iš kaimų pasiimdavo bendrovės transportu. Nuo šiol ši paslauga ūkininkams gerokai pabrangs, nes reikės kviesti kituose rajonuose dirbančių įmonių atstovus. Alytaus apskrityje veikia keturios skerdyklos – Varėnos ir Lazdijų rajonuose bei Verbiejų kaime (Alytaus r.) VŽ
Šią savaitę iš pesticidų sandėlio, esančio Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdos miškuose, utilizuoti į Vokietiją turėtų būti išvežtos paskutinės chemikalų tonos. Tai buvo planuota padaryti iki liepos 1-osios, tačiau dar liko išvežti apie 10 tonų nuodingų medžiagų. Šiame sandėlyje, kuris buvo didžiausias šalyje, buvo saugoma apie 400 tonų įvairių cheminių medžiagų. Per artimiausius mėnesius buvusių sandėlių teritorijoje numatyta atlikti per 20 įvairių poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai tyrimų. Bus stebimi vietos gyventojų sergamumo pokyčiai, maisto užterštumas, atliekami vandens, pieno, uogų, grybų bei įvairūs kiti tyrimai. LR
Vilniaus miesto tarybos nariai netrukus galės įrodyti, kaip jiems rūpi vilniečių bei sava sveikata: bus sprendžiama, ar uždrausti sostinės gyvenamųjų rajonų tankinimą. Infarktai, astma, kvėpavimo sistemos ligos ir vėžys – tokia daugelio Vilniaus gyventojų ateitis. Žurnalistinis tyrimas atskleidė: sostinėje jau dabar yra “mirusių” kvartalų. Kitame didmiestyje – Kaune – grupės Kauno medicinos universiteto darbuotojų atliktas tyrimas įrodė štai ką. Buvo atrinktos ir ištirtos 16 tūkst. mirusiųjų mirties liudijimuose nurodytos gyvybės netekimo priežastys. Paaiškėjo, kad labiau užterštuose Petrašiūnuose bei Senamiestyje žmonės mirdavo dažniau nei švariuose Šilainiuose. LŽ
Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio, toks miesto plėtros modelis, koks yra Vilniuje, Vakarų Europoje būtų laikomas pasenusiu. O Šiaurės miestelio gyvenamųjų namų kvartalą žaliųjų atstovas palygino su XXI amžiaus koncentracijos lageriu. Tema: “Katastrofos nuojauta: be oro, tarp daugiaaukščių”. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
