EKONOMIKA
Arši konkurencija privertė šalies bankus ieškoti naujų kelių į klientų širdis. Bankininkai finansines paslaugas ėmė reklamuoti šūkiais, kuriuos anksčiau gyventojai dažniausiai matydavo ne bankų, o parduotuvių vitrinose. LR
Ūkio ministerija
ir konsultantai iš Olandijos atrinko sklypus trijose savivaldybėse, kur jau po
kelerių metų galės kurtis užsienio pramonės įmonės, o dėl likusio ketvirto
sklypo konkuruos 7 savivaldybės. Pramoninių parkų infrastruktūrai parengti Ūkio
ministerija ketina pasitelkti ir ES paramos lėšas. “Ar bus pritarta skirti
struktūrinių fondų lėšų pramoniniams parkams kurti, greičiausiai bus aišku 2007
metais, o pinigai parkus pasieks tik 2008-aisiais”, – sakė Ūkio ministerijos
Investicijų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Kalinauskienė.
LŽ
Šiuo metu tiesioginės užsienio investicijos dažniausiai aplenkia Lietuvą, o daugelis užsienio kompanijų apsisprendžia verslą plėtoti kitose regiono šalyse. LŽ
Pirmadienį Klaipėdos miesto Trišalės tarybos posėdyje diskutuota apie neįgaliųjų užimtumo ir socialinės reabilitacijos problemas, kurių Klaipėdoje netrūksta. Trišalės tarybos nariai bei posėdyje dalyvavę neįgaliųjų atstovai svarstė, kad viena iš efektyviausių priemonių, kuri padėtų neįgaliesiems sugrįžti į darbo rinką, būtų neįgaliųjų socialinių įmonių, dotuojamų valstybės, kūrimasis. Socialinių įmonių rėmimui šiais metais numatyta iš valstybės biudžeto skirti 7,4 mln. litų, tačiau iki gegužės mėnesio šioms įmonėms paramos buvo suteikta tik 0,3 mln. litų. Administruoti šias lėšas, taip pat svarstyti prašymus suteikti įmonėms socialinių statusą yra pavesta Lietuvos darbo biržai. VE
Prieš kelerius metus suvilioti tiesioginėmis išmokomis Lietuvoje it grybai po lietaus ėmė steigtis ekologiniai ūkiai. Tačiau pasirodė, jog jų produkcija sunkiai skinasi kelią į pardavėjų lentynas, todėl dažniau sušeriama kiaulėms. Prekybos tinklų atstovai atkerta, kad ūkininkai patys kalti, nes ne visuomet gali užtikrinti pakankamus produkcijos kiekius. VŽ
Lietuvoje investiciniai fondai pradėjo veikti vėliausiai iš Baltijos šalių – jie investuoja šiek tiek ilgiau nei metus, tačiau plečiasi sparčiai – fondų daugėja, didėja jų valdomas turtas, gausėja ir asmenų, patikinčių lėšas fondams. Be to, visi fondai investuoja sėkmingai. VŽ
ENERGETIKA
Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacija “Autoekologija” siekia Lietuvoje įsteigti 5 degalines, kurios piltų suspaustas gamtines dujas. Dujininkai teigia, kad tam įgyvendinti stinga galimybių. VŽ
Dyzelinu varomų automobilių savininkai gali atsidusti – šie degalai pinga jau trečia savaitė. Nuo liepos 10 dienos didmeninė dyzelino kaina sumažėjo nuo 2,70 iki 2,57 lito už litrą. LR
FINANSAI
Po Valstybės kontrolės atlikto Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) finansinės veiklos audito paaiškėjo, kad ŠMM nesudariusi sąmatų skirdavo lėšų įvairioms institucijoms. Todėl milijoninės lėšos pernai naudotos ne pagal paskirtį. ŠMM priklausančios mokymo įstaigos prastai tvarko savo turtą ir nesilaiko pajamų tvarkymo sistemos. LŽ
Lietuvos komercinis bankas “Snoras”, iki šiol veikęs vietos rinkoje, atliko visas reikiamas teisines procedūras ir gavo teisę teikti finansines paslaugas Belgijoje, Estijoje ir Latvijoje, nesteigdamas ten filialo. VŽ
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pastaruoju metu nustato vis daugiau atvejų, kai dėl neteisingai išrašytų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų negali tinkamai išnagrinėti užsienio apmokestinamųjų asmenų prašymų grąžinti sumokėtą PVM. Dėl šios priežasties prašymų nagrinėjimas užtrunka. VŽ
ĮMONĖS
Didžiausia Lietuvos įmonė “Mažeikių nafta” gali sėkmingai dirbti tik gaudama pakankamai naftos. Tačiau šalies verslininkai itin nepalankiai vertina Rusijos kompanijas, siekiančias iš bankrutuojančios “Jukos” perpirkti Lietuvos įmonės akcijas ir galinčias aprūpinti ją nafta. Apklausa parodė, kad kone pusė verslininkų nepalankiai vertina vieną realiausių Lietuvos įmonės pirkėją – Rusijos valstybinę dujų monopolininkę “Gazprom”. Lietuvos verslininkų pasitikėjimo nenusipelnė ir didžiausia Rusijos naftos kompanija “LUKoil” – net trečdalis apklaustųjų ją įvertino nepalankiai. LŽ
PASLAUGOS
Dvi vilniečių šeimos, liepos viduryje sumaniusios pasilepinti Ispanijos saule, per turizmo agentūrą “West express” įsigijo kelionių organizatoriaus “Novaturas” kelionę į Palma ne Maljorką.Už didelius pinigus lietuviai nusipirko … stresą. R
Bedarbiai netrukus gali pasijusti labiausiai privilegijuotais šalies gyventojais – kiekvienas jų darbo biržoje turės savo konsultantą. Šalyje ir kartu uostamiestyje sparčiai mažėjant nedarbui, darbo biržos darbuotojų skaičius jau kelerius metus nekinta. Specialistams tenka aptarnauti vis mažiau šioje įstaigoje užsiregistravusių bedarbių. Tačiau, pačių darbo biržos darbuotojų teigimu, išlikęs kontingentas pasižymi žalingais įpročiais. Šiuos bedarbius itin sunku įtikinti, jog reikia dirbti. K
PREKYBA
Antrasis pagal apyvartą Lietuvoje ir trečiasis Baltijos šalyse prekybos tinklas “Iki” kartu su “Nordea” banku išleis bendras banko mokėjimo korteles “IKI PREMIJA”. Kortelės turėtojai savo sąskaitas galės tvarkyti ir internetu. R
Latvijos bendrovė “Cido” vakar paskelbė gavusi Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvadas, kurios paneigė ankstesnius pranešimus, kad “Cido” gaminamose rausvosiose greipfrutų sultyse aptikta pavojingos sveikatai medžiagos. LR
RŪPYBA
Nors Konstitucijos 21 straipsnyje deklaruojama, kad žmogaus orumą gina įstatymas, teisės į šį orumą Lietuvoje neturi slaugos reikalingi sunkiai susirgę asmenys ir seneliai – visą gyvenimą dirbę ir mokėję mokesčius, gyvenimo saulėlydyje jie pasijunta esą našta – vaikams ir valstybei. Susirgus sunkia nepagydoma liga valstybė jiems finansuoja gulėjimą slaugos ligoninėje daugiausia tik keturis mėnesius. Po to vienišieji gali tikėtis Savivaldybės malonės, o turintieji artimųjų – tik pasikliauti gera jų valia. Paradoksas, bet daug mažiau problemų gaunant medicininės slaugos priežiūrą turi pensijos neužsidirbę vadinamieji “bomžai” – jie be konkurencijos pretenduoja į socialinę globą. VE
STATYBA
Beveik dvigubai numatytą finansavimą viršijančios pasiūlytos darbų kainos gali sužlugdyti Šiaulių kultūros ir sporto komplekso statybos rangovo konkursą. Konkursą gali tekti atšaukti”, – vakar atplėšęs vokus konstatavo Aukštabalio daugiafunkcio komplekso statybos darbų pirkimo konkurso komisijos pirmininkas, Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys. Pasak jo, visų penkių konkurso dalyvių pasiūlyta kaina yra daug didesnė už numatytą finansavimą. LŽ
Šiandien 13 Laisvės alėjoje ties Miesto sodu pastatytoje palapinėje pradės veikti Laisvės alėjos atnaujinimo idėjų paroda. Miestiečiai galės ne tik pamatyti, kokį utopinį rūbą laisvės alėjai siūlo specialistai, bet ir patys dalyvauti svarbiausios miesto viešosios erdvės kūrime. Svarbiausios Kauno viešosios erdvės vystymo vizijose – požeminės aikštelės po pagrindinėmis Centro gatvėmis, dangoraižiai, nauji parkai, prekybos pasažai ir dviaukštės sankryžos. KD
Kauno oro uoste vakar posėdžiavusi Dvimiesčio strateginio planavimo komisija dar kartą patvirtino, kad nacionalinis oro uostas turėtų būti kuriamas Karmėlavoje. Preliminariais skaičiavimais, į šį objektą reikėtų investuoti apie 500 mln. litų. Numatoma, kad iš Kauno ir Vilniaus į Karmėlavoje esantį oro uostą kursuos visuomeninis transportas. KD
Kauno oro uostas gali priimti bet kokio dydžio orlaivius. Jo lėktuvų kilimo takas net ilgesnis negu Vilniaus oro uosto. Tačiau didėjant skrydžių intensyvumui reikės investicijų oro uosto plėtrai ir infrastruktūrai. LR
TRANSPORTAS
Traukinio Vilnius-Klaipėda keleiviai patyrė stresą – naktį iš liepos 25-osios į 26-ąją važiavo kretančiame, cypiančiame, degėsiais tvoskiančiame vagone. Kai traukinys sustojo Kauno stotyje, po vagoną ėmė lakstyti palydovės, mechanikas ir policininkas. Žmonės klausė, kas atsitiko, bet palydovė atsakė, kad nieko neįvyko. Sunerimę žmonės žvalgėsi ir ėmė įtarinėti, gal bomba padėta. Tik po ilgos nežinios ir nerimo palydovė liepė keleiviams pereiti į kitą vagoną.Traukinys į Klaipėdą atvyko pavėlavęs dvi valandas. K
ŽEMĖ
“Išgavau iš žemėtvarkininkų pažadą, kad iki 2007-ųjų pabaigos likusios žemės grąžinimo problemos bus išspręstos”, – tikino vakar po Varėnos rajoną važinėjęs prezidentas Valdas Adamkus. Šalies vadovui teko išklausyti daugybės turėtos žemės neatgaunančių žmonių skundų. Girdint prezidentui dzūkai ginčijosi su jų prašymus dažnai ignoruojančiais matininkais. Tai, ką V.Adamkui pasakojo žemės neatgaunantys jos savininkai, ir matininkų teiginiai skyrėsi kaip diena ir naktis. LR
Šiandien žemdirbiams svarbu ne tik užauginti gerą derlių, bet ir sugebėti pasinaudoti įvairiomis Europos Sąjungos (ES) rėmimo programomis, kad ūkis klestėtų dar ne vienerius metus. Apie žemdirbiams aktualius reikalus “Vakarų ekspreso” pokalbis su Žemės ūkio rūmų pirmininku Broniumi Markausku: “Žemdirbiams svarbi Briuselio politika”. VE
“Itin didėja ES parama kaimo plėtrai – finansine išraiška ji bus didesnė negu tiesioginės išmokos už auginamą produkciją. Kasmet parama iš šalies biudžeto kaimui mažėja, o didėja iš ES. Žemės ūkio rūmai taip pat aktyviai bendradarbiauja su žemdirbių savivaldos organizacijomis iš kitų ES šalių”,- sakė “Vakarų ekspresui” B.Markauskas. Tačiau jam “keista, kad Lietuvoje pagrindinė parama skiriama grūdininkystei, perkami nauji kombainai, traktoriai, nors aišku, kad šis sektorius ES neturės didelių perspektyvų. Perspektyviausi verslai – pienininkystė ir mėsinė gyvulininkystė”. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
