FINANSAI
Didesnių partijų iždai rudenį pasipildys šimtais tūkstančių litų iš valstybės biudžeto, tuo tarpu mažesnės, parlamente neatstovaujamos partijos bylinėsis su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) dėl teisės gauti pinigų iš valstybės iždo. Pasak šiuo metu atostogaujančio VRK pirmininko Zenono Vaigausko, greičiausiai jau rugsėjo mėnesį VRK turėtų priimti sprendimus dėl valstybės lėšų paskirstymo politinėms partijoms ir organizacijoms. KD
Šių metų biudžete numatyta, kad partijoms turi būti paskirstyti 3 mln. litų, taigi bendra pusmečio dotacija – 1,5 mln. litų. Daugiausia lėšų iš biudžeto pagal nustatytas taisykles turėtų gauti Darbo partija, socialdemokratai, liberalcentristai ir konservatoriai. Rugsėjį partijoms taip pat turėtų būti paskirstyta dar 1,6 mln. litų – įstatymo numatytos kompensacijos partijoms už pastarųjų Seimo rinkimų kampanijos metu išleistus pinigus. Didžiausias kompensacijas gaus “darbiečiai”, Liberalų ir centro sąjunga, Socialdemokratų partija ir Naujoji sąjunga (socialliberalai). KD
Tuo tarpu Nacionalinės centro partijos, “Jaunosios Lietuvos”, Tautininkų sąjungos ir partijos “Lietuvos kelias” atstovai teismui skundžia VRK sprendimą 1-ąjį šių metų pusmetį paskirti valstybės biudžeto dotaciją devynioms daugiausiai balsų per praėjusius savivaldybių ir Seimo rinkimus surinkusioms partijoms. Gali būti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris rugpjūčio 31-ąją pradės nagrinėti keturių neparlamentinių partijų skundą, kreipsis į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti, ar Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją. KD
Pirmąjį šių metų pusmetį valstybės garantijos verslininkams padėjo iš bankų pasiskolinti pusantro karto daugiau nei pernai. Specialistų vertinimu, vien tik savas lėšas naudojantys verslininkai vargiai atsilaikytų konkurencinėje kovoje. Ūkio ministerijos valdoma garantijų bendrovė “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) pirmąjį šių metų pusmetį suteikė garantijų už 21,65 mln. litų – 83 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Šios garantijos padėjo įmonėms pasiskolinti per 36 mln. litų – daugiau kaip pusantro karto daugiau nei pernai. Audriaus Zabotkos, bendrovės INVEGA verslo plėtros skyriaus vadovo, teigimu, po truputį kinta lietuviškas mentalitetas: anksčiau lietuviai nenorėjo skolintis verslui, verčiau naudojo pačių sukauptus pinigus. Tačiau, didėjant konkurencijai, tų lėšų nepakanka. LŽ
ĮMONĖS
Tauragėje įsikūrusios bendrovės “Tauda” vadovų įsitikinimu, motorinės, irklinės valtys bei kateriai – itin paklausi prekė. Šiuo metu “Tauda” gamina 10 katerių bei valčių modelių, kurių ilgis siekia nuo 2,5 iki 11 metrų. Įmonėje dirba tik 20 žmonių, jie per šiuos metus planuoja pagaminti per 200 motorinių ir iki 50 irklinių valčių. “Taudos” irklinių valčių internetu užsisako olandai, prancūzai, švedai. LR
PASLAUGOS
Penktadienį iš Klaipėdos pajudėjusi tarptautinė regata “Nord/LB Baltic Sprint Cup” patyrė nesklandumų. Kilęs incidentas dėl drabužių valyklos darbuotojų aplaidumo, kurie supainiojo savininkų drabužius, privertė kuriam laikui Klaipėdos uoste susilaikyti regatos dalyvius. Dėl nesusipratimo valykloje 44 jachtų buriuotojams teko tarpusavyje atsirinkti savo išskalbtus drabužius, kas kuriam priklauso. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus specialistės Jolitos Kraniauskaitės, mieste atsirado tik viena skalbykla, sutikusi per vieną dieną išskalbti daugybę regatos dalyvių drabužių. Dėl to ties Kruizinių laivų terminalu stovėjusios jachtos į starto vietą pajudėjo valanda vėliau nei buvo planuota. VE
PREKYBA
Vakar Jūros šventės teritorijoje jau nebebuvo galima prekiauti alkoholiniais gėrimais stiklinėje taroje. Dėl tokios tvarkos nepatenkinti prekybininkai net pakabino plakatus, esą visas pretenzijas reikia išsakyti miesto valdžiai. Šis daug prieštaringų vertinimų sulaukęs Klaipėdos miesto tarybos sprendimas vakar audringai buvo aptarinėjamas centrinėje miesto dalyje esančiose maisto ir gėrimų parduotuvėse, kur dabar vietoje stiklinių vynų, šampano, degtinės butelių puikuojasi tik plastikinė tara. Tai nustebino ne vieną pirkėją, o užsieniečiai, pasak prekybininkų, atvirai juokėsi iš tokio sprendimo. Bet, matyt, jiems sunku suvokti, kad Lietuvoje šventės vyksta audringai, o, pasak Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Vytauto Kazlausko, per Jūros šventę visuomet būna sužalotų žmonių, ir patirtis rodo, kad skaudžiausios traumos pasitaiko, kai stikliniai buteliai panaudojami muštynių metu. Pareigūnas vylėsi, kad gal šiemet pavyks to išvengti. VE
Šiemet į Jūros šventės tautodailės mugę susirinko apie 600 prekybininkų, tarp jų – daugiau nei 450 tautodailininkų iš visos Lietuvos, Jūros šventės svečiams siūlančių didžiulį prekių pasirinkimą. Klaipėdoje šiomis dienomis pilna keramikos, tekstilės, medžio, metalo, gintaro, odos, stiklo dirbinių, yra net paukščių ir įvairių gyvūnų iškamšų, kurios mugėje kainuoja nuo 50 litų. VE
Lietuvoje vos keli procentai įmonių perkėlė visą savo verslą į elektroninę erdvę. Specialistų teigimu, virtualaus verslo plėtrą stabdo ne tiek lėšų trūkumas, kiek lietuvių nepasitikėjimas elektroninėmis paslaugomis bei konservatyvumas. Tuo tarpu kai Europoje elektroninės parduotuvės jau kaunasi nuolaidomis, taiko ir ne virtualiose prekybos vietose galiojančias nuolaidas, vykdo akcijas, Lietuvoje elektroninė prekyba dar tik įsibėgėja. “Virtualiam verslui stinga postūmio”. LŽ
Net ir nepasigėrus, o tik einant pirkti alaus, žemė gali išslysti iš po kojų. Taip užvakar atsitiko Vilniaus Naujininkų gyventojai, ėjusiai pirkti alkoholio į bendrabutyje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje įsikūrusią pilstomo alaus parduotuvę, kuri turi atskirą įėjimą namo šone. Pirkėja žengė keletą žingsnių šiais laiptais, ir kartu su jais prasmego žemyn – vilnietė su visomis betono nuolaužomis nugarmėjo į apleistą rūsį, iš kurio išsikapstyti neturėjo jokios galimybės. Prisišaukus pagalbą, teko kviesti ugniagesius. Prie namo atlėkė ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, bet medikų pagalbos neprireikė – moteris nesusižalojo. Bet, matyt, gerokai išsigando – pasuko namo be alaus ir net nepasakiusi gelbėtojams savo pavardės. Vakar patekti į “Vilniaus tauro” pilstomo alaus parduotuvę buvo neįmanoma. Aludė šiame name veikė 10 metų. Manoma, kad laiptai sugriuvo nuo daug metų jais ridenamų sunkių metalinių alaus statinių. LR
Sostinėje klesti kaimiečių prekyba – kas rytą Žirmūnų, Fabijoniškių, Lazdynų ir kitų rajonų daugiabučių kiemuose pasirodo ūkininkų automobiliai, kurių bagažinėse – pieno bidonai, kibirai riebios grietinės, sviesto, varškės. Tačiau toks verslas – nelegalus. Tai patvirtino Vilniaus miesto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai: pardavinėti pieno produktus kiemuose leidimai nėra išduodami. LR
RŪPYBA
Lietingas penktadienis Zoknių karinėje oro bazėje viešėjusiems beveik 30 Kuršėnų vaikų globos namų auklėtinių nuotaikos nesugadino. Paklausti, kas labiausiai patiko per pusdienį, praleistą aerodrome, jie pirmiausia paminėjo ne spindinčius naikintuvus, o draugystę su NATO misiją Zokniuose atliekančiais vokiečių kariais. Tai jau antras Vokietijos junginio karių susitikimas su Kuršėnų vaikais. Didelis jų būrys Zokniuose lankėsi prieš dešimt dienų. Vokiečiai, nuo liepos pradžios iš Nyderlandų karių perėmę Baltijos šalių oro policijos misiją, tęsia olandų pradėtą draugystę su globos namų auklėtiniais. “Vaikų draugai – NATO kariai”. LŽ, R, LR
Šiaulių savivaldybė, nors žadėjusi, nusprendė neremontuoti be pastogės po gaisro likusių gyventojų būstų, o nukentėjusiesiems, jei padės Vyriausybė, skirti kompensacijas bei savivaldybės pasiūlytą prieglobstį bendrabučiuose. Kol Šiaulių valdžia skaičiavo, kiek savivaldybei kainuos balandžio mėnesio pradžioje gaisro suniokotų penkiaaukščio namo 15 butų remontas, supleškėjo dar du daugiabučiai. Per pastaruosius tris su puse mėnesio paramos prireikė jau 28 šeimoms, kurių butus daugiabučiuose namuose nusiaubė ar visai sunaikino asocialiai gyvenusių kaimynų sukelti gaisrai. “Savivaldybę prislėgė padegėlių problemos”. LŽ
STATYBA
Prie Kauno arkikatedros bazilikos triūsia statybininkai, mat per daugybę gatvės remontų, vykusių nuo tarpukario, grindinys beveik pusmetrį pakilo virš Arkikatedros pamatų ir jie ėmė drėkti, grasindami bažnyčios sienoms. Savivaldybė Katedros gelbėjimui nuo ardančio vandens poveikio ryžosi skirti 335 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo, dar 330 tūkst. litų numatyta iš miesto biudžetinių lėšų. Konkursą statybos darbams laimėjusios įmonės AB “Kauno keliai” ir UAB “Bermanta” ketina baigti remontą iki lapkričio 1-osios. KD
Statybininkai šiuo metu šeimininkauja ir Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose K. Sirvydo gatvėje Vilniuje. Čia pertvarkomi į rūsį vedantys mediniai laiptai, mat jie neatitiko standartų ir nebuvo pritaikyti žmogaus žingsniui. Kai kurie rašytojai šiuos laiptus dar vadindavo “laiptais į mirtį”. Nukritę nuo jų, mirtinas traumas patyrė prozininkas Antanas Ramonas ir poetė Elena Mezginaitė. Nuo šių laiptų yra nudardėję ir daugiau literatų. Šiomis dienomis laiptus pradėję rekonstruoti darbininkai pirmiausia jų viduryje išbetonavo aikštelę, jie darys ir naujas, platesnes pakopas. Lietuvos rašytojų sąjungos rūmai – architektūros paminklas, jie buvo baigti statyti 1868 metais. 1909 metais rūmus nupirkusi Marija Oginskienė juos valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Rašytojų sąjungos darbuotojų duomenimis, dabar pertvarkomi mediniai laiptai nėra autentiški, jie buvo padaryti jau sovietiniais metais. LR
ŽEMĖ
Pasak sinoptiko Naglio Šulijos, šiomis dienomis darganą į Lietuvą atnešė ciklonas, kurio centras sukosi ties pietine Baltijos dalimi. Ir šiandien jis maždaug ten pat, ir rytoj niekur nenutols ir bene visą kitą savaitę liks maždaug toje vietoje. Taigi trumpi lietūs, kai kada lydimi perkūnijos, mūsų laukia visą ateinančią savaitę. Žadama ir pakankamai šilumos, tačiau karštis nekankins – dienos tiks ir darbui, ir poilsiui. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”.
ELTA
