FINANSAI
Vakar Valstybės kontrolė paskelbė ataskaitą apie praėjusių metų Valstybės institucijų finansinę veiklą. Iš viso buvo patikrinta, kaip valdininkai panaudojo 12 mlrd. litų valstybės lėšų ir padarė 10,5 mlrd. litų kasinių išlaidų. Taigi valstybinis auditas įvertino daugiau nei 80 proc. visų biudžeto asignavimų. Audito metu nustatyti 506 atvejai, kai biudžetinės įstaigos skirtas lėšas ir turtą naudojo bei apskaitė pažeidžiant nustatytą tvarką, o 288 pažeidimai audito metu pašalinti. LŽ, KD, VŽ
Kalbėdama apie SAPARD pernykščių išlaidų auditą valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė prisiminė ir pagarsėjusius atvejus su “Kauno grūdais” bei “Krekenavos agrofirma”, kai buvo nustatyta, kad vienas projektas buvo suskaidytas siekiant gauti didesnę paramą. Dabar ši Valstybės kontrolės (VK) išvada svarstoma EK – pastarosios sprendimo laukiama pasirodysiant iki rugsėjo pabaigos. VŽ
VK taip pat pabrėžia, kad Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) neefektyviai buvo pritaikomi ES teisės aktai, nekontroliuota, kaip kitos institucijos vykdo joms perduotas funkcijas. Pasak Valstybės kontrolierės R. Budbergytės, “auditoriai atkreipė dėmesį į nuolat egzistuojančią riziką atsiskaitant grynaisiais pinigais”. Be to, “NMA nesiėmė pakankamų veiksmų, kad įvertintų galimą interesų konfliktą ir kainų pagrįstumą, kai prekes tiekia ir darbus atlieka su paramos gavėju susijusi šalis.” Tačiau, R. Budbergytės teigimu, nors ir yra galimybių interesų konfliktams ir kitoms rizikoms, “iš esmės ES paramos valdymas ir kontrolė atitinka keliamus reikalavimus”. VŽ
Tarptautinė reitingų agentūra “Fitch Ratings” prognozuoja tolesnį itin spartų būsto paskolų augimą Lietuvoje. Tačiau kartu perspėja, kad, jei paskolų bus išdalyta daug daugiau nei sukaupta indėlių, bankams gali kilti likvidumo problemų. Lietuvos banko (LB) duomenimis, 10 komercinių bankų ir 2 Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai pirmąjį metų pusmetį 15,3 proc. paaugino turtą, 15,9 proc. – indėlius ir akredityvus, paskolos gyventojams išaugo 36,8 proc., o vien tik būsto paskolos – 32,8 proc. Metiniai rodikliai – nuo praėjusių metų liepos iki šių metų liepos – dar įspūdingesni: turtas išaugo 33,9 proc., indėliai – 35 proc., o paskolos gyventojams – 82,5 proc., tarp jų esančios būsto paskolos augo 78,2 proc. VŽ, LŽ
Apie pavojus būsto paskolų sektoriuje užsimena ir Lietuvos bankas. Tačiau pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino, dabar bankai atidžiai stebi galimas grėsmes: “Padėtis labai normali, ir aš išvis nematau, kur galėtų kilti problemų dėl bankų likvidumo”. R. Šarkino teigimu, bankų konkurencija dėl klientų išliks didelė, tačiau laukti tolesnio palūkanų mažėjimo nevertėtų. LŽ, VŽ
ĮMONĖS
Liepą Klaipėdos uosto įmonės dėl pritrauktų Rusijos krovinių tikisi rekordinių pajamų. Pasak Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, per pirmąjį pusmetį uostas perkrovė 10,59 mln. tonų krovinių ir vos procentu pagerino praėjusių metų šešių mėnesių rezultatą, tačiau atskiroms bendrovėms, išskyrus “Klaipėdos naftą”, šiemet sekasi daug geriau. Pamatai jų perspektyvai jau pakloti, uostas technologiškai subrendęs. A. Kuzmarskis prognozuoja, kad liepą bus perkrauta 5 proc. daugiau krovinių nei per tą patį mėnesį pernai dėl sparčiai didėjančios konteinerių, trąšų ir kai kurių kitų krovinių apyvartos. LŽ
Ilgai buvęs Panevėžio pasididžiavimas – “Ekrano” gamykla išgyvena sunkius laikus. Įmonė, pasak jos vadovų, įklimpusi į 200 mln. litų skolą ir nežino, ar pavyks išsikapstyti. Iki šiol nesuremontuotos naujojo televizorių kineskopus gaminančio “Ekrano” cecho pagalbinės patalpos, kurias nusiaubė atleisti šios gamyklos darbuotojai. Informacija apie šiuos įvykius buvo nuslėpta, tačiau “Ekrano” generalinis direktorius Eimutis Žvybas patvirtino buvus tokių išpuolių. “Miglotos ateities akivaizdoje – protestai”. LR
RYŠIAI
Valstybės valdoma elektros skirstymo ir tiekimo AB “Rytų skirstomieji tinklai” (RST) įsidiegė nuosavą žinybinį telefoninio ryšio tinklą. Anot Valdo Bancevičiaus, įmonės Elektros tinklo direktoriaus, bendrovė investavo 1,75 mln. litų ir per pirmuosius dvejus metus sutaupys apie 3 mln. litų. Pagal projektą į vieną sistemą buvo sujungti visi 32 “Rytų skirstomųjų tinklų” (RST) padaliniai, išsidėstę beveik pusėje šalies teritorijos. Įmonės duomenimis, ryšio tinklu naudojasi apie 2.500 RST darbuotojų. Aivaro Kavaliausko, projektą įgyvendinusios UAB “Mikrovisatos servisas” (MS) generalinio direktoriaus, tikinimu, tokias sistemas naudinga diegti įmonėms, kurios turi daugiau darbuotojų ir jų padaliniai yra išsidėstę nemažoje teritorijoje. VŽ
RŪPYBA
Seimo opozicija siūlo greitinti pensijų reformą ir nustatyti, kad 2010 m. į pensijų fondus būtų pervedama 10 proc. pensijų reformos dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šiuo metu į pensijų fondus pervedama 3,5 proc. minėtų pajamų. Pagal dabar galiojančius įstatymus, 2006 m. šis skaičius didinamas iki 4,5 proc., 2007 m. – iki 5,5 proc. Tačiau Gintaras Steponavičius ir Raimundas Palaitis, opozicinei Liberalų ir centro sąjungai priklausantys parlamentarai, parengė ir netrukus ketina įregistruoti Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, pagal kurias valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalis, kaupiama reformos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje, būtų didinama sparčiau. Projekto rengėjai skaičiuoja, kad, priėmus jų siūlymus, “Sodros” biudžetą reikėtų papildyti 55 mln. litų. VŽ
Šias lėšas siūloma skirti iš Stabilizavimo fondo, kuris esą gali būti naudojamas svarbiausioms šalies reformoms vykdyti. Jonas Lionginas, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis Darbo partijos atstovas, opozicijos idėją vadina gera. VŽ
Šiais metais Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti 5 projektus, finansuojamus iš Europos Socialinio fondo, kurių bendra vertė siekia apie 49 mln. litų, iš jų daugiau nei 30 mln. sudaro ES lėšos. Projektai nukreipti sunkiausiai darbą randančių ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus asmenų, moterų, žmonių su negalia ir grįžusiųjų iš įkalinimo vietų profesiniams gebėjimams stiprinti. Pasak Lietuvos darbo biržos generalinio direktoriaus Vido Šlekaičio, tikimasi, kad, sėkmingai įgyvendinus projektus, pavyks įdarbinti apie 5 tūkst. žmonių. KD
Praėjus beveik mėnesiui po Prezidento Valdo Adamkaus išsakytos kritikos dėl prasto vaikų vasaros poilsio organizavimo švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas pasileido po stovyklas. Trakų rajone įsikūrusioje stovykloje “Jaunasis automobilininkas”, kurioje antradienio popietę lankėsi ministras, šiuo metu atostogauja beveik 180 vaikų. Daugiausia – iš globos namų bei socialiai remtinų šeimų. Būtent šią tendenciją – kad tvarkingų, bet vos didesnes nei minimalias pajamas gaunančių šeimų vaikai neišgali pailsėti vasaros stovykloje – prieš kurį laiką kritikavo šalies vadovas Valdas Adamkus. LŽ
TRANSPORTAS
Vakar Vilniaus miesto taryba patvirtino, kad visuomeninio transporto bilietai sostinėje nuo rugpjūčio 1 dienos kainuos 1 litą ir 10 centų, o perkant iš vairuotojo – 1 litą ir 50 centų. Mėnesinio autobuso arba troleibuso bilieto kaina be nuolaidų sieks 40 litų, o abiem transporto priemonėms – 60 litų, tačiau šios kainos įsigalios tik nuo rugsėjo. Taip pat nuo rugsėjo 1-osios už automobilio stovėjimą didelėje Senamiesčio dalyje reikės mokėti pusantro karto daugiau – 3 litus už valandą arba po litą už kiekvienas 20 minučių. LR
Aukštaitijos siaurasis geležinkelis gavo 120 tūkst. litų injekciją iš Vyriausybės. Pinigų šimtamečiam siaurukui šalies Vyriausybė skyrė pirmą kartą. Pasak viešosios įstaigos “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” direktoriaus Žydrūno Kvedaro, iš Vyriausybės rezervo fondo skirti pinigai leis unikaliam geležinkeliui išgyventi iki metų pabaigos. LŽ
VERSLAS
Lietuva planuoja iš Sanglaudos fondo gautus šimtus milijonų eurų investuoti į nuotekų dumblo tvarkymą. Investicinės programos rengėjai įsitikinę, jog prie programos įgyvendinimo galės prisidėti ir privataus kapitalo įmonės. Per metus Lietuvoje susidaro maždaug 0,5 mln. t dumblo, iš kurio perdirbami vos keli procentai. Aplinkos projektų valdymo agentūros konkursą laimėjusi aplinkos inžinerijos bendrovė “Sweco BKG” iki ateinančių metų kovo turi įvertinti dumblo kiekius ir kokybę, pasiūlyti kelis šių atliekų sutvarkymo scenarijus ir parinkti bei pagrįsti ekonomiškai naudingiausią tvarkymo būdą. Artūro Abromavičiaus, “Sweco BKG” prezidento, nuomone, dumblą būtina vertinti ne kaip atlieką, bet kaip antrinę žaliavą – pūdant dumblą galima gaminti biodujas, elektros energiją. VŽ
ŽEMĖ
Jau 2007 metų pabaigoje prie Klaipėdos miesto, Dumpių kaime, turėtų pradėti veikti naujas regioninis sąvartynas. Jo statyba – svarbiausia naujos regioninės atliekų tvarkymo sistemos projekto dalis, kurios sukūrimas finansuojamas iš ES paramos fondų. Šiuos projektus, pagal kuriuos šalyje bus sukurta 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų su moderniais sąvartynais, Vyriausybė šiomis dienomis paskelbė valstybinės reikšmės objektais. Tarp jų – ir Klaipėdos regiono. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) Dumpiuose surengė susitikimą su aplinkinių kaimų gyventojais, jiems išsamiai išaiškinta, kaip bus įrengtas ir veiks europinio modelio Dumpių sąvartynas, kurį numatoma pradėti statyti jau kitais metais. VE
Artimiausiomis dienomis žmonės turėtų atidėti iškylas į uostamiesčio Danės paplūdimį. Vakar paaiškėjo, jog upės vanduo šioje vietoje užterštas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro laboratorijose atlikus vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog mikrobiologinė tarša Danėje viršija leistiną normą, vandenyje rasta beveik 20 proc. daugiau nei leidžiama žarninių enterokokų. Manoma, kad vandens taršą sukėlė neseniai praūžusios liūtys. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojo Rimanto Giedraičio, specialistai šiandien dar kartą paims vandens mėginius prie Danės paplūdimio. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti penktadienį. K
Nuo vakar Klaipėdos oro tarša bus nustatoma naujovišku būdu. Ištisus metus truksiantys tyrimai ypatingi tuo, kad oro kokybė bus tikrinama ne tik keliose miesto dalyse, kur yra įsikūrusios stacionarios oro taršos matavimo stotys, o specialių prietaisų pagalba šis darbas bus atliekamas bemaž visoje Klaipėdoje. Šios programos vykdymui Klaipėdos savivaldybė iš specialiai aplinkos apsaugai skirto fondo skyrė 35 tūkst. litų. Projekto įgyvendinime dalyvauja Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos agentūra, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio tyrimo institutas ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Pagal tyrimo rezultatus specialistai ketina parengti orą gryninančias prevencijos programas. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
