ENERGETIKA
UAB “Litesko” filiale “Alytaus energija” pradedama 9 MWe turbogeneratoriaus statyba, kurią užbaigus Alytaus šilumos bei karšto vandens tiekėjas gamins ir elektros energiją Turbogeneratoriaus statybas UAB “Litesko” planuoja užbaigti iki 2006 metų pabaigos. Į jas “Litesko” investuos apie 11 mln. litų. Pasak UAB “Litesko” generalinio direktoriaus Žano Sakresto (Jean Sacreste), užbaigus turbogeneratoriaus statybą, “Alytaus energijoje” bus racionaliau išnaudojami šilumos ūkio pajėgumai – panaudodamas iš garo katilų išeinantį garą, generatorius gamins elektros energiją, kurią ketinama tiekti Rytų skirstomiesiems tinklams. Tai bus ypač aktualu uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Kogeneraciniu ciklu dirbančio – tiek šilumą, tiek elektrą gaminančio – šilumos ūkio plėtrą teigiamai vertina ir Europos Sąjunga. R
Nuo “Litesko” darbo pradžios Alytaus mieste šilumos energijos tarifas buvo mažinamas jau tris kartus ir pasiekė 1998 metų lygį. Šilumos energijos kaina per šį laikotarpį Alytuje iš viso mažėjo 6 procentais. R
FINANSAI
Paaiškėjo Seimo valdininkų nuo visuomenės ilgai slėpta suma, kurią ketinama skirti naujai plenarinių posėdžių salei įrengti. Seimo kanceliarijos paraiškoje Finansų ministerijai teigiama, jog šiam tikslui per 4 metus reikėtų skirti 39 mln. 720 tūkst. litų. Parlamentas prašo jau kitų metų biudžete salės statybai numatyti 15 mln. litų. Tik nuogąstaujama, kad Vyriausybė, jau nekart apmalšinusi parlamento apetitą, gali neskirti pinigų ir šiam projektui. Tuo tarpu remontas jau prasidėjo pirmuosiuose Seimo rūmuose esančioje Konstitucijos salėje, trečiuosiuose rūmuose įsikūrusiose Liberalų ir centro bei konservatorių frakcijų patalpose, Seimo restorane. Pasak Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus Antano Dimaičio, šie darbai parlamento biudžetui atsieis apie 2,3 mln. litų. LR
Akcijų rinkos dalyviai pripažįsta, kad mažesnį domėjimąsi įmonių vertybiniais popieriais lemia ir smunkantys ūkio rodikliai. Tačiau lėtesnė ekonomikos plėtra atsilieps ne visiems sektoriams, o investuoti patariama į bankų, naftos perdirbimo ar trąšų verslą. Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos akcijų rinka vis labiau traukė investuotojus – per šį laikotarpį Vilniaus vertybinių popierių biržoje akcijų apyvarta buvo daugiau nei milijardas litų, arba 89 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Didysis akcijų rinkos šuolis buvo fiksuojamas tik metų pradžioje, o antrąjį ketvirtį prekybos apimtis, lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, krito beveik dvigubai ir buvo 420 mln. litų. Rinkos dalyvių teigimu, tai nėra vien sezoninis veiksnys – investuotojai dabar linkę apdairiau pirkti Lietuvos bendrovių akcijas ir išskaidyti investavimo riziką. LŽ
ĮMONĖS
Aukščiausi šalies vadovai susirūpino, kad valstybė privatizuoja įmones neįvertindama joms priklausančio turto kainos. Kaip jau anksčiau pranešta, privatizuotų įmonių vertė keleriopai išauga, kai jos virsta statybų aikštelėmis – mat valstybė, privatizuodama objektus, iš esmės rūpinasi tik teisės naudotis žeme perleidimu naujiesiems savininkams. Koją kiša ir tai, kad Valstybės turto fondas (VTF) patikėjimo teise nevaldo žemės, o ją valdo apskritis, taigi privatizavimo politika nėra vienose rankose. Dėl susiklosčiusios padėties Artūrui Paulauskui, Seimo Pirmininkui, penktadienį turėjo pasiaiškinti Povilas Milašauskas, VTF generalinis direktorius. VŽ
Po šio susitikimo P. Milašauskas pažadėjo, jog VTF peržiūrės Mažeikių elektrinės privatizavimo kainą. Pradinė objekto kaina buvo 12 mln. litų. Naujos sudėties Privatizavimo komisija ketvirtadienį nepritarė šio objekto privatizavimo sutarties projektui. 85,72 proc. Mažeikių elektrinės akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties projektą VTF ir AB “Mažeikių nafta” parafavo liepos 1-ąją. VŽ
Seimo vadovą nustebino P. Milašausko paaiškinimai, kad, nustatant kai kurių objektų, tarp jų ir Mažeikių elektrinės, pardavimo kainą, pirmiausia vertinimas verslas, o ne privatizuojamo objekto turtas. Pasak A. Paulausko, “tai kelia abejonių – kodėl neįvertintas ir turtas? Elektrinės turtas – 28 mln. litų, o jos privatizavimo pradinė kaina – tik 12 mln. litų. Akcijos kaina rinkoje – daugiau nei du litai, štai jau ir 50 mln. litų galima elektrinės privatizavimo kaina”. Pasak Seimo Pirmininko, likusį privatizuojamą valstybės turtą pardavus realia kaina, o ne pusvelčiui, gyventojams būtų galima grąžinti prarastus rublinius indėlius, išmokėti kompensacijas už prarastą nekilnojamąjį turtą. VŽ
PASLAUGOS
Didėjant butų vertei, Klaipėdoje pradėjo sparčiai kilti ir jų nuomos kainos. A. Brūžo individualios įmonės “Aidila” vadybininko Egidijaus teigimu, dabar butų katastrofiškai trūksta, ir be 350 litų vieno kambario buto “miegamuosiuose” rajonuose net neverta ieškoti. Senamiestyje esančių butų nuoma gali siekti net 2 tūkst. litų. Nors Klaipėdoje statoma nemažai daugiabučių, butų senuose pastatuose kainos taip pat nemažėja. Šiuo metu buto kvadratinis metras ir naujos, ir senos statybos namuose Klaipėdoje kainuoja apie 3 tūkst. litų. K
PREKYBA
Liepos 15-ąją Vilniaus vertybinių popierių biržoje rinkos dalyvių aktyvumas jiems patiems netikėtai buvo didelis – sudarytas 401 sandoris už 3 mln. 502.641 litą. Iš viso brango 12, o pigo 8 akcijos, nors visų akcijų indeksas VILSE nukrito 0,01 proc. Daugiausia penktadienį parduota “Sanito” akcijų – už 850.724 litus, jų rinkos kaina nesikeitė ir siekė 53 litus. Antroje vietoje pagal prekybos apyvartą buvo “Invaldos” akcijos, jų parduota už 546.755 litus. Šios akcijos brango 0,46 proc., iki 10,785 lito. VŽ
RŪPYBA
Savaitgalį Trakuose vyko užsieniečių, įvaikinusių vaikus iš Lietuvos, susitikimas. Jame dalyvavo JAV, Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje gyvenančios šeimos. Jas į renginį Kempingo slėnyje sukvietė Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės nuomone, tokie susitikimai itin reikalingi šioms šeimoms: tėvai kartu su įvaikintais vaikais grįžta į pastarųjų gimtinę, aplanko globos namus, gimtąsias vietas, susipažįsta su Lietuva ir paaiškina savo atžaloms, kur yra jų ištakos. LŽ, R
TRANSPORTAS
Augančios degalų kainos verčia didinti įkainius keleivius vežančias įmones. Jau artimiausiu metu kelionės pabrangs važiuojantiems autobusais, tikėtina, kiek padidės išlaidos ir skrendantiems lėktuvu, važiuojantiems taksi. Jei sostinės savivaldybės taryba pritars įmonės “Susisiekimo paslaugos” parengtam bilietų kainų padidinimo projektui, Vilniaus miesto visuomeniniu transportu besinaudojantiems asmenims teks mokėti daugiau: vienkartinio autobuso arba troleibuso kaina nuo 0,8 lito didėtų iki 1 lito (transporto priemonėje parduodamų bilietų – nuo 1 iki 1,3 lito), vardiniai mėnesiniai bilietai brangtų apie 30 proc. Maršrutinių mikroautobusų kainos turėtų pakilti nuo 2 iki 2,5 lito. Vienkartiniai bilietai brangtų nuo rugpjūčio 1-osios, o mėnesiniai – nuo rugsėjo 1 dienos. VŽ
Dėl bilietų brangimo Vilniuje dar galutinai neapsispręsta, tuo tarpu Arūno Indrašiaus, UAB “Tolimojo keleivinio transporto kompanija” generalinio direktoriaus, teigimu, per artimiausias porą savaičių jų bendrovės taikomi įkainiai padidės 5 proc., mat per š. m. I pusmetį išlaidos degalams padidėjo 700.000 litų daugiau nei planuota. Tikėtina, kad netrukus turės daugiau mokėti ir AB “Lietuvos avialinijos” klientai, nes gali padidėti bendrovės taikoma degalų priemoka, kuri šiuo metu siekia 38 litus skrydžiui į vieną pusę. Toks mokestis, anot bendrovės atstovų, yra vienas mažesnių tarp bendrovių, kurios keleivius skraidina iš Vilniaus. VŽ
Aktyviau ėmusi reklamuoti skandinaviškus degalus “Lietuva Statoil” (LS) pradeda prekiauti ir besieriu 98 skandinavišku benzinu. Tikinama, kad jis dar labiau gerina variklio darbą ir mažiau teršia gamtą. Pasak Daivos Jokšienės, LS rinkodaros departamento vadovės, naujai pristatomo benzino kaina nesiskirs nuo 98 ultima benzino kainos, vakar ji Vilniuje siekė 3,16 lito už litrą. Degalų su įvairiais priedais, turinčiais gerinti variklio darbą, mažiau teršti gamtą, siūlo ir kiti degalinių tinklų operatoriai.VŽ
Dvi dienas trukęs antialkoholinis ralis šeštadienį finišavo Palangoje. Susisiekimo ministerija kartu su automobilių klubu “Tai realu” antrą kartą organizavo ralį “Per Lietuvą – pagal Kelių eismo taisykles”. Šiųmečio ralio šūkiu “Saugiai ir blaiviai” siekta paraginti vairuotojus nesėsti už vairo išgėrus. Susisiekimo ministerijos duomenimis, dėl nedrausmingų vairuotojų kaltės kasmet įvyksta apie 65 proc. visų avarijų. Pagrindinės avarijų priežastys – saugaus greičio viršijimas bei vairavimas išgėrus. Dėl autoavarijose žuvusių, neįgaliais tapusių žmonių, sugadintų automobilių valstybė kasmet patiria 1,3 mlrd. litų nuostolių. Ralyje “Per Lietuvą – pagal Kelių eismo taisykles” dalyvavę įspūdingi modeliai, pasak organizatorių, turėjo atkreipti visuomenės dėmesį, sudominti jaunimą. Iš visos ralio mėgėjai, startavę Vilniuje, nuvažiavo beveik 700 kilometrų. K, LR
VERSLAS
Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, jog nemažai Lietuvos gyventojų norėtų, kad restoranuose, kavinėse ir baruose nebūtų rūkoma. Per tyrimą paaiškėjo, kad iš visų 1.071 apklausto Lietuvos gyventojo 85,5 proc. nerūkančių respondentų pasisakė esantys už tai, kad restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose būtų iš viso nerūkoma. Kaip rodo tyrimas, daugiausia rūko 25-34 metų, mažiausiai – 65-74 metų gyventojai. Tam, kad minėtose vietose būtų iš viso nerūkoma, daugiausia pritarė vyriausi (55-74 metų) Lietuvos gyventojai. Mažiausia tam pritaria jaunimas. Lietuvoje dėl rūkymo miršta apie 7 tūkst. žmonių per metus. Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo projektą Seimui planuojama pateikti iki rudens. K, R
Šeštadienį Kėdainių parke devintą kartą surengtoje Agurkų šventėje garbingiausias agurkų augintojų titulas atiteko agronomei Daivai Pranckevičienei. Ji kartu su vyru ir dviem sūnumis žaliavaisius augina Pelėdnagiuose. Konkurse D. Pranckevičienė įveikė dešimt varžovų. LR
ŽEMĖ
Palangoje paplūdimį tvarko 33 žmonės, kurie darbą pradeda apie 5 valandą. Savaitgaliais paplūdimys valomas du kartus per dieną, o valytojų suneštus šiukšlių maišus surenka dvi mašinos su priekabomis. Pasak UAB “Komunalinis ūkis” meistrės Stasės Ilgaudienės, sutvarkyti 1 hektarą paplūdimio kainuoja 12,92 lito (be PVM), o 1 hektarą miškelio – 8,09 lito. Nuo praeitų metų paplūdimys valomas ir mechanizuotai, purenamas smėlis, kad tik poilsiautojams būtų maloniau leisti laiką pajūryje. Tačiau ryte atėję į paplūdimį ir radę jį švarų, poilsiautojai toliau dergia, dauguma jų nesugeba po savęs palikti tvarkingos vietos, “neranda” kelio iki šiukšlių dėžės, o kartais – iki tualeto. Ir vėl piktinasi, kad prie jūros nėra tvarkos…VE
Vienuolių abitus į darbo drabužius iškeitę ir į pagalbą pasikvietę bendraminčių, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos mažesnieji broliai kartu su vilniečiais šeštadienio popietę darbavosi Vilnelės upėje – jau šeštą kartą nuo šiukšlių bandė išvaduoti miesto upę. “Švarinti Vilnelę – tarsi išvalyti sielą”. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
