Ūkio naujienų apžvalga lapkričio 4 d. dienraščiuose

EKONOMIKA

Kauno miesto valdininkams sunkiai sekasi įtikinti grąžintinuose namuose gyvenančius nuomininkus pasirašyti valstybės garantijų turėtojų raštus. Kauno savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus duomenimis, Valstybės garantijų turėtojų raštų dar nėra pasirašę apie 800 kauniečių. Žmonės baiminasi, jog pasirašę garantinius raštus vis vien neįstengs už gautą Vyriausybės kompensaciją nusipirkti jiems tinkamų būstų. – “Respublika”

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas tikina, jog kitąmet nebus atlikta jokių esminių mokesčių sistemos korekcijų. Tačiau vakar vykusiame Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) išplėstiniame posėdyje V. Navickas kartu teigė, jog jau kitąmet gali būti pradėtos rengti įstatymo pataisos, garantuosiančios mokestines lengvatas verslininkams, investuojantiems į mokslą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. V. Navickas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu šalies verslas į inovacijas investuoja maždaug 5 kartus mažiau nei bendrovės senosiose Europos Sąjungos šalyse. – “Vakarų ekspresas”

Šiauliuose lapkričio 1 dieną nedarbas sudarė 2,2 procento. Iš didžiųjų šalies miestų Šiauliuose jau prieš mėnesį fiksuotas pats mažiausias nedarbo lygis. Per spalį jis sumažėjo dar viena dešimtąja procento. Darbo biržos duomenimis, Šiauliuose bedarbių yra 1900, tarp jų vyrų tik 500. Šiaulių rajone nedarbas – 3,5 procento, bedarbių rajone yra 1100. – “Šiaulių kraštas”

Opozicijai galimybės pralaužti valdančiųjų tvirtinamą užtvarą, saugančią premjero žmonos verslo paslaptis, vis labiau senka. Praktiškai nebeliko vilties, kad Seime būtų sudaryta laikinoji komisija premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo interesų skaidrumui tirti. Tačiau netikėtą iniciatyvą šioje istorijoje parodė Vyriausybės vadovo žmona Kristina Brazauskienė. Ji pareiškė užsakysianti atlikti nepriklausomą auditą, kuris ištirtų visas jos viešbučio privatizavimo aplinkybes. – “Lietuvos žinios”

Europos investicijų bankas per artimiausius penkerius metus planuoja paskolinti apie 23 mlrd. EUR toms ES valstybėms, kurios supranta inovacijų svarbą didinant konkurencingumą ir yra pasiruošusios į tai investuoti. Tai buvo pabrėžta praėjusią savaitę Helsinkyje vykusiame metiniame Europos investicijų banko, kurio akcininkė yra ir Lietuva, forume. Šiemet šis forumas buvo skirtas vienai opiausių ES problemų – mokslo ir tyrimų plėtrai. Renginyje dalyvavusi Ūkio ministerijos sekretorė Lina Domarkienė taip atkreipia dėmesį, kad mokslui ir tyrimams dabar labai reikia finansinės paramos. Lietuviškoje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje įrašytas ne vienas siūlymas, kaip šalyje stiprinti tyrimus, juos daugiau pritaikyti versle. – “Verslo žinios”

ENERGETIKA

Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė “Kauno energija” dvejus metus iš eilės deklaravo itin gerus finansinius rodiklius ir skelbėsi uždirbusi 7-9 mln. litų pelną. Tačiau šiemet popierinį pelną jau pakeitė realūs nuostoliai. Šiemet “Kauno energija” gana nedrąsiai prognozuoja uždirbsianti apie 1 milijoną pelno. Bendrovė klimpsta į nuostolius, ir tai verčia suabejoti, ar įmonė nėra sąmoningai stumiama į bankrotą. – “Kauno diena”

Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino 0,5 proc. nei pernai didesnę viršutinę elektros gamybos kainą, tačiau 2006-iesiems nustatytos viršutinės pardavimo vartotojams kainos sumažėjo 0,3-1,6 proc. Perdavimo ir skirstymo bei visuomeninio tiekėjo paslaugas teikiančioms bendrovėms “Rytų skirstomieji tinklai” (RST) ir VST viršutinės kainų ribos iš esmės sumažėjo dėl elektros energijos vartojimo augimo. Pasak Komisijos pirmininko Vidmanto Jankausko, skirstomieji tinklai vėliau dar turi peržiūrėti ir pateikti konkrečius savo siūlomus tarifus įvairioms vartotojų grupėms. – “Vakarų ekspresas”

FINANSAI

Kauno miesto savivaldybė per du mėnesius tikisi įveikti daugiau nei 10-ties milijonų litų deficitą. Iki spalio pradžios nesurinkta net 21 milijonas litų planuotų įplaukų, tačiau per mėnesį deficitas sumažėjo apie 9 milijonus litų. Po šio šuolio Savivaldybės finansininkai šiek tiek nusiramino. – “Kauno diena”

Lietuvai skolinantis 3 milijardus litų “Mažeikių naftos” akcijoms išpirkti bei papildant euroobligacijų emisiją, investuotojų palankumą padėtų pelnyti aukštesni reitingai. To tikimasi ir iš dabar šalyje viešinčios “Fitch Ratings” agentūros. “Mes visąlaik tikimės vis geresnio įvertinimo, nes tokiems lūkesčiams yra prielaidų”,- sakė Lukas Tursa, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas. – “Verslo žinios”

Lapkričio 3 d. po ilgokos pertraukos daugumos bendrovių akcijų kursai Vilniaus biržoje pasuko aukštyn. Specialistai sutinka, kad rinkoje padvelkė optimizmu, tačiau neskuba skelbti rinkos kritimo pabaigos. Reikia pažymėti, kad ketvirtadienį labiausia brango spekuliatyviomis laikomos akcijos – “Lifosos” (14,57 proc.), banko “Snoras” (11,70 proc.) ir Ūkio banko (11,74 proc.). Vakar šie vertybiniai popieriai atgavo nemažą dalį per pastarąjį mėnesį prarastos vertės. – “Verslo žinios”

ĮMONĖS

Praėjusį savaitgalį paplūdimyje ties Būtinge vaikštinėjusiems žmonėms poilsis virto priverstine pajūrio švarinimo akcija. Klaipėdietis architektas Vytautas Šliogeris “Vakarų ekspresui” pasakojo pririnkęs pilną šiukšlių maišą, kaip jis įtarė, naftos gabalų. Tačiau Būtingės naftos terminalą valdančio koncerno “Mažeikių nafta” Komunikacijos skyriaus vadovas Giedrius Karsokas tikino, kad Būtingės terminale pastaruoju metu jokių avarijų, kurių metu būtų buvusi užteršta jūra, neužfiksuota. – “Vakarų ekspresas”

Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas taip pat patikino, kad pastaruoju metu nebuvo užfiksuota jokių jūros teršimo atvejų ir spėjo, kad praėjusią savaitę buvusi audringa jūra galėjo išmesti į krantą gal net keletą dešimtmečių dugne gulėjusius teršalus. “Kol kas neturime jokių duomenų apie tai, kad paplūdimys ties Būtingės naftos terminalu būtų nusėtas naftos ar mazuto gabalais. Niekas apie tai mums nepranešė”, – vakar sakė R. Šatkauskas. – “Vakarų ekspresas”

Koncernui SBA priklausančios Lietuvos trikotažo gamybos lyderės bendrovės “Utenos trikotažas” didžiausia užsakove šiemet tapo didžiausio pasaulyje drabužių parduotuvių tinklo savininkė Švedijos bendrovė “Hennes and Mauritz” (“H & M”). Šiemet per devynis mėnesius “Utenos trikotažas” pardavė produkcijos “H & M” už 21 mln. litų (16 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). – “Lietuvos rytas”

3,7 mln. Lt nuostolių per tris š.m. ketvirčius patyrusi AB “Vilniaus Vingis” bando sėkmę su ES struktūriniais fondais. Iš mokslo ir inovacijų programos jai skirta 323.823 Lt, tačiau ankstesni du 3 mln. Lt vertės projektai atmesti. – “Verslo žinios”

PASLAUGOS

Remiantis “Lietuvos žinių” užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atliktos gyventojų apklausos duomenimis, kone trečdalis šalies gyventojų dėl mažų atlyginimų kaltina valdžią, daugiau nei penktadalis – bendrą ekonominę situaciją. Daugiau nei dešimtadalis žmonių įsitikinę, kad keliant atlyginimus trūksta darbdavių geranoriškumo. Personalo specialistai: norintieji uždirbti daugiau turėtų ne keikti valdžią ar bendrą ekonominę situaciją, bet patys pasukti galvą ir rodyti iniciatyvą. – “Lietuvos žinios”

Vakar Lietuvos nacionalinis akreditavimo biuras AB “Mažeikių nafta” kokybės tyrimų centrui įteikė Europos Sąjungoje pripažįstamo akreditavimo pažymėjimą.Giedrius Karsokas, “Mažeikių naftos” atstovas, pabrėžia, jog akredituoto tyrimų centro paslaugomis aktyviau galės naudotis ir kiti rinkos dalyviai, norintys patikrinti naftos produktų kokybę.Tokia paslauga būtų privalumas, nes nesiliauja diskusijos dėl Mažeikiuose gaminamų naftos produktų kokybės, nors pati naftos bendrovė teigia gaminanti tik ES standartus atitinkančius naftos produktus. – “Verslo žinios”

RŪPYBA

Vakar vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimatė Šalaševičiūtė lankėsi Ventos pensione (Akmenės r.) ir aiškinosi, ar ten gyvenantys psichikos negalią turintys globotiniai nėra skriaudžiami. Tirti situaciją Ventos pensione vaiko teisių apsaugos kontrolierę paskatino neseniai gautas vieno buvusio pensiono auklėtinio skundas. “Apsilankę šiame pensione pajutome, kad jo gyventojai ypač įbauginti”,- vakar “Respublikai” sakė R.Šalaševičiūtė. – “Respublika”

Vakar Akmenės vaikų pensione šalies vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ieškojo karcerio. Medicinos darbuotojos ėmė aiškinti kontrolierei, kad keliolikos kvadratinių metrų ploto kambarys su grotomis ant lango ir dviem lovomis yra skirtas ligoniams, kurie netinkamai elgiasi ir turi apsiraminti. Akmenės vaikų pensiono direktorė Julija Leonaitienė tvirtino, kad tai esąs “elementarus kabinetas”, tačiau, kalbėdama su kontroliere, tą kambarį karceriu pavadino ir direktorė. – “Šiaulių kraštas”

STATYBA

Teigiama, jog šiuo metu Neringoje skubama pradėti visas nebaigtas statybas – esą statybininkai jose triūsia visą parą, o per marias pastarosiomis dienomis perkeliama keliolika kartų daugiau nei iki šiol sunkvežimių su statybinėmis medžiagomis. Beje, dar anksčiau Neringos miesto savivaldybė buvo pareiškusi, kad nelegalių statybų Kuršių nerijoje nėra. Todėl valdininkai ketina ir toliau rengti detaliuosius planus statyboms į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktoje teritorijoje. Savivaldybės tvirtinimu, visos statybos Neringoje vykdomos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų detaliųjų planų pagrindu parengus techninius projektus ir gavus statybos leidimus. – “Vakarų ekspresas”

Nuolat auganti biuro patalpų paklausa Panevėžyje verčia verslininkus ieškoti variantų, kaip patenkinti šį nekilnojamojo turto rinkos norą. Komercinių patalpų Panevėžio centrinėje bei kitose verslui patraukliose vietose nuomos įkainiai per kelerius pastaruosius metus šoktelėjo vidutiniškai tris kartus. Nepaisant to, ypač patrauklių nuomai patalpų trūksta. – “Panevėžio rytas”

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje KGB tarnybų Panevėžio centre užslaptintas pastatas virsta moderniai įrengtu verslo centru. Nedidelių vienbučių namų apsuptyje rekonstruojamas paslapčių savo istorijoje turintis pastatas. “Mes būsime vieninteliai mieste turintys verslo centrą su terasa ir stikline konferencijų sale ant stogo”,- teigia “Bangenės” įmonių grupės vienas iš savininkų Dainius Davydonis.Visas pastatas bus baigtas rekonstruoti iki šių metų pabaigos. – “Panevėžio rytas”

TRANSPORTAS

Mokslo metų išvakarėse Susisiekimo ministerija paskelbė, kad pradedama neregėto masto šviečiamoji saugaus eismo programa, kuriai skirta 2,9 mln. litų. Reklaminiai pranešimai pasimiršo, o tęsinio vis dar negirdėti. Kodėl turinti pagerinti blogėjančią eismo situaciją programa nevykdoma? Juk šiemet avarijų kreivė kyla katastrofiškai. Biurokratai žlugdo Saugaus eismo programą. – “Respublika”

VERSLAS

“Valstybinis reketas. Ir daug baisesnis nei banditų. Nusikaltėliai daugiau žmogiškumo nei už mūsų visų pinigus išlaikomi valstybės tarnautojai, kuriems rūpi tik jų asmeninės ambicijos”,- neslepia nuomonės apie Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos pareigūnus bankrutuojantys Šilalės verslininkai Teresė ir Vytautas Jankauskai. UAB “Hortenzija” panaikintos penkios licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Netekusi licencijų bendrovė priversta stabdyti veiklą, atleisti darbuotojus. Dėl to patirti nuostoliai jau greitai pasieks 100 tūkst. litų. Vakar Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorė Zita Lazdauskienė prisipažino, kad UAB “Hortenzija” buvo nubausta per griežtai.- “Respublika”

Mūsiškis valdininkas-kontrolierius dar sunkiai suvokia verslo priežiūros idėją. Kontrolė ir aklas baudimas skiriasi. Valdininkėlis elgiasi su verslu, kaip su Lietuvą užgriuvusia infekcija, kurią jis pašauktas išnaikinti. Ir uoliausiai persekioja mažiausią, smulkiojo verslo “infekciją”. Džiaukimės, kad bent stambesnių verslininkų privengia, – komentuoja Redakcijos skiltis. – “Respublika”

Valdančioji koalicija nepaiso ūkininkų bei žemdirbių organizacijų prašymų leisti šalyje kaimo turizmo verslu užsiimančių sodybų šeimininkams gaminti naminę degtinę. Jeigu Seimas nesiims iš esmės spręsti naminės degtinės legalizavimo, potencialūs tokios produkcijos gamintojai grasina piketais. – “Lietuvos rytas”

Skerdimo ir pardavimo Biržų UAB “Agaras”, kasmet auginanti apyvartą daugiau nei dešimtadaliu, planuoja gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus ir uždirbti daugiau pelno. Siekdami kitąmet gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, biržiečiai ketina investuoti į išpjaustymo cechą ir šaldymo ūkį. – “Verslo žinios”

ELTA

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *