EKONOMIKA
“Jukos” žlugdo Vyriausybę. Bankrutuojantis Rusijos koncernas “Jukos”, pasak neoficialių šaltinių, eliminavęs iš “Mažeikių naftos” pirkėjų Lietuvos Vyriausybei priimtiniausius kandidatus, griauna šalies valdžios planus pelningai perparduoti naftos perdirbimo įmonės akcijas. Premjeras Algirdas Brazauskas yra ne kartą sakęs, kad jeigu pavyktų pelningai perparduoti “Mažeikių naftos” akcijas, valstybė galėtų uždirbti iki milijardo litų ir įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus gyventojams. RESPUBLIKA
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys tikisi, kad neoficialūs pranešimai apie TNK-BP, su kuria Vyriausybė rengėsi pradėti derybas, ir “LUKoil” eliminavimą iš derybų gali nepasitvirtinti. “Tai yra neoficialus pranešimas, todėl dar nereiškia, kad taip bus. Jeigu taip bus, mes, kaip derybų dalyviai, esame nustebę, kadangi kalbos buvo kitokios. Oficialaus rašto, kad liko tik du pretendentai, neturime”, – sakė Ūkio ministerijos vadovas. RESPUBLIKA
Gęstant vilčiai iki šių metų pabaigos įgyvendinti “Mažeikių naftos” akcijų išpirkimo iš žlungančio koncerno “Jukos” planą, šią savaitę Vyriausybė žada svarstyti, ar kitų metų biudžeto įstatyme nereikėtų numatyti didesnio skolinimosi limito, nes Seimo duotas leidimas skolintis 3 mlrd. litų naftos perdirbimo įmonės akcijoms išpirkti galioja tik iki šių metų pabaigos. 3 mlrd. litų gali nebeužtekti, nes pranešama, esą kazachų koncernas už “Mažeikių naftą” “Jukos” pasiūlė 3,5 mlrd. litų. RESPUBLIKA
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas “Respublikai” sakė, kad biudžete pusės milijono litų, kurių papildomai gali prireikti naftos perdirbimo įmonės akcijoms iš “Jukos” išpirkti, nėra. Tačiau komiteto vadovas tvirtino, kad papildomų lėšų šiam tikslui Vyriausybė galėtų prasimanyti išleidusi vertybinių popierių emisiją. Anot J.Liongino, paaiškėjus, kad “Mažeikių naftos” akcijų išpirkimo sandoris gali nusitęsti iki kitų metų, Vyriausybė turėtų koreguoti kitų metų biudžeto įstatymo projektą ir iškart numatyti lėšų akcijoms išpirkti. RESPUBLIKA
“Jukos” dėl “Mažeikių naftos” (MN) pardavimo konsultuojantis ir su pretendentais bendraujantis investicinis bankas “Lehman Brothers” praėjusią savaitę išsiuntė Vyriausybei laišką, kuriame informuojama, kad iš tolesnių pardavimo procedūrų pašalintos TNK-BP ir “LUKoil” su “ConocoPhillips”. Tai VŽ patvirtinusi JUKOS teigė, kad Kazachstano “KazMunaiGaz” (KMG), dabar sprendžianti bėdas dėl naftos tiekimo, ir lenkų “PKN Orlen”, neturinti savos naftos, bet žadanti ja aprūpinti, už parduodamą MN akcijų paketą pasiūlė daugiau nei pašalintosios bendrovės. Dabartiniai pirkimo lyderiai netrukus turėtų būti informuoti apie tolesnes pardavimo procedūras. Tačiau bet kuriuo atveju JUKOS negalės iš karto parduoti MN akcijų savo pasirinktai bendrovei – Lietuva turi pirmumo teisę įsigyti akcijas iš koncerno jo pasirinkto pirkėjo pasiūlytomis sąlygomis. VERSLO ŽINIOS
Klaipėdos politikai, praėjusią savaitę nusprendę iš kioskų išguiti alų ir sidrą bei uždrausti naktinę lombardų veiklą, uostamiesčio verslininkams ruošia dar vieną siurprizą. Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, jau pradėtas rengti sprendimo projektas, kuriame bus aiškiai įvardytos vadinamosios tyliosios zonos. “Jose, – sakė miesto vadovas, – ketinama griežtai riboti pasilinksminimo centrų ir prekybos įstaigų darbo laiką.” Tylos zonomis, pasak R. Taraškevičiaus, greičiausiai taps vadinamieji miegamieji rajonai. VAKARŲ EKSPRESAS
Tyrimą dėl minimalaus atlygio didinimo galimybių atlikę analitikai tikina nerandantys argumentų prieš jo kėlimą. Darbdaviai atsikerta, kad daugelis jų teiginių paremta spėlionėmis, o ne analize. VERSLO ŽINIOS
Iš didžiųjų Lietuvos miestų Kaunas yra valdomas neefektyviausiai. Tokia išvada daroma iš finansinių duomenų apie savivaldybių išlaidas valdymui, perskaičiavus jas vienam gyventojui. Pagal šiuos duomenis, Kauno miesto savivaldybė valdymui skiria trečdaliu daugiau lėšų nei Vilnius, dvigubai daugiau nei Klaipėda ir beveik trigubai daugiau nei Panevėžys. Kauno valdžia pernelyg išlaidi. KAUNO DIENA
FINANSAI
Ilgą laiką apie mažėjančias paskolų palūkanas kalbėję bankininkai pastaruoju metu ima teigti, kad tokių mažų kredito palūkanų bent artimiausiais metais tikėtis neverta. Europos centrinis bankas (ECB) neslepia planų gruodį padidinti bazinę palūkanų normą. Gruodžio 1 dieną vyksiančiame Valdančiosios tarybos posėdyje bankas yra pasirengęs “nežymiai padidinti palūkanų normas”. Jūratė Gumuliauskienė, banko “Hansabankas” Privačių asmenų finansavimo departamento direktorė, teigia, kad per pastaruosius tris mėnesius paskolų rinkoje jau įvyko pokyčių. Kreditų palūkanos pabrango 0,3-0,4 proc. Tačiau ji mano, kad po truputį brangstantis skolinimasis kol kas bankams nekelia baimės dėl klientų mokumo ir nebaugina pačių klientų. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Darbuotojų savo įmonėms ieškantys verslininkai susidūrė su dar neregėtu reiškiniu. Žmonės labiau linkę gauti bedarbio pašalpą negu kiekvieną dieną po 8 valandas dirbti už kiek didesnę pinigų sumą.Viena didžiausių ES elektronikos komponentų gamintojų bendrovė “Vilniaus Vingis” niekaip negali prisivilioti žmonių į laisvas darbo vietas. Nuo praėjusių metų gruodžio, kai staiga pradėjo blogėti padėtis Europos kineskopų rinkoje, bendrovė “Vilniaus Vingis” atleido apie 700 darbuotojų. “Dabar mūsų produkcijos paklausa vėl padidėjo. Iš pradžių išaugusį poreikį patenkinome ištuštinę savo sandėlius, o dabar jau reikia didinti gamybos apimtį. Tačiau žmonės neina dirbti. Dabar mums trūksta 100 darbuotojų”, – sakė “Vilniaus Vingio” generalinis direktorius Vaclovas Šleinota. LIETUVOS RYTAS.
Anksčiau buvusi viena iš didžiausių rinkos kapitalizacijos bendrovių biržoje vienintelė spalvoto vaizdo kineskopų televizoriams gamintoja Baltijos šalyse “Ekranas” šiuo metu išgyvena gana sunkius laikus. Tačiau bendrovė tikina, kad turi daug naujų užsakymų, o analitikai siūlo smulkiesiems investuotojams sulaukti IV ketvirčio rezultatų. VERSLO ŽINIOS
Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos savivaldybėje įsikūrusiai mėsos perdirbimo bendrovei “Čečeta” artimiausiu metu gali būti iškelta bankroto byla, tačiau jos vadovai įsitikinę, kad įmonę dar galima atgaivinti ir ji sėkmingai dirbs. “Čečeta” prieš kelias savaites nutraukė gamybą, kai energetikai už vieno mėnesio skolą – maždaug 50 tūkstančių litų – nutraukė elektros tiekimą. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto Šiaulių teritorinės ligonių kasos aptarnaujamos zonos – Šiaulių ir Telšių apskričių – gydymo įstaigoms paslaugų restruktūrizavimo programoms įgyvendinti 2005 metais skirta 4,2 mln. Lt. Panaudojusios skirtas lėšas – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tam buvo skirta 1,4 mln. Lt. – Radviliškio ir Pakruojo rajonų savivaldybės įvykdė slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų integraciją į rajonų ligonines. Joniškio rajono savivaldybėje šis procesas vykdomas – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tam skirta 0,5 mln. Lt. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Narkomanijos problemoms spręsti iš valstybės biudžeto skiriami milijonai, tačiau situacija kasmet prastėja. Specialistai teigia, jog pinigai plaukia ne ten, kur reikia. Maža to – tarp psichiatrų, gydančių priklausomybės ligas, yra manančių, jog to negana. Kaip išeitį jie siūlo narkomanus gydyti per prievartą. Prieš metus Lietuvoje įsikūrusios koalicijos “Galiu gyventi” neseniai atlikta studija tik patvirtino, kad narkomanija – opi problema. Tiesa, keista tai, kad tyrimą atlikę ekspertai faktą, jog prevencija vykdoma nepakankamai, o asmenys, priklausomi nuo narkotikų, gydomi neefektyviai arba išvis negydomi, pateikia kaip naujieną. VAKARŲ EKSPRESAS
Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiojo gydytojo Lino Slušnio manymu, atliktoji studija yra tik formalumas. Anot jo, studijos išvados tik primena esamas problemas, tačiau neatskleidžia esmės, sykiu neduoda ir sprendimo būdų. “Didžiausia problema yra ne vien tik narkomanijos prevencijos srityje, bet ir teikiant medicinines, socialines paslaugas. Kitaip sakant, didžiausia problema – jog nėra jokios sistemos”, – pabrėžė gydytojas psichiatras. VAKARŲ EKSPRESAS
Kada į Lietuvą vėl bus įvežta vakcinos nuo gripo? Šį medikų klausimą kasdien girdintys prekybininkai kol kas negali nieko pažadėti. Kritiška padėtis susidarė pasaulyje kilus panikai dėl paukščių gripo. Dabar vakcinų gamintojai didesnį kiekį savo produkcijos skiria JAV ir Vakarų Europai. Išsekus vakcinos atsargoms, gripo proveržio su nerimu laukia didžiausių Vilniaus poliklinikų medikai. Lietuvoje, skirtingai negu kai kuriose kitose ES šalyse, skiepai nuo gripo nėra kompensuojami. Skiepų dozė kainuoja apie 20-25 litus. Lietuvoje kasmet gripu serga nuo 40 iki 190 tūkstančių šalies gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį gripas užklupdavo Lietuvą dažniausiai sausį ir vasarį. Šiuo metu šalyje kol kas registruojami tik pavieniai gripo atvejai. LIETUVOS RYTAS
Šeštadienio vakarą per gaisrą Panevėžyje įvyko labai retas atvejis. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai ir iškviesti medikai iš ugnies be gyvybės ženklų ištrauktą moterį palaikė mirusia, tačiau ji po kiek laiko atsigavo. Moteriškė buvo nuvežta į Panevėžio ligoninę ir iki šiol gydoma intensyviosios terapijos skyriuje. Jai nustatyti 2-3 laipsnio kūno nudegimai. Apdegusi moters galva, rankos, kojos, krūtinė, pilvas, jos būklė labai sunki. Po kelių dienų, kai būklė stabilizuosis, apdegusioji greičiausiai bus išgabenta toliau gydyti į Kauno klinikas. PANEVĖŽIO RYTAS
Žiniasklaidos tyrimų ir reklamos monitoringo lyderė Lietuvoje “TNS Gallup” jau beveik metus skelbia, kad šalies dienraščių lyderis yra “Respublikos” leidinių grupei priklausančios “Vakaro žinios”, kurios “Lietuvos rytą” smarkiai lenkia ir pardavimu, ir prenumeratos skaičiumi. “TNS Gallup” tyrimų rezultatais niekas neabejoja, nes jie atitinka šalies žiniasklaidos rinkos realybe. “Lietuvos rytas” tiražuoja “Baltijos tyrimų” melą, kad vis dar lieka šalies dienraščių lyderiu. Kodėl meluoja “Baltijos tyrimai”? RESPUBLIKA
PREKYBA
Kalbos apie tai, kad prekybos tinklai terorizuoja tiekėjus, apkrauna juos įvairiais mokesčiais, baigėsi tuo, kad Ūkio ministerija parengė specialaus įstatymo prekybos centrų veiklai reglamentuoti koncepciją ir pateikė ją svarstyti. Tačiau prekybininkai tvirtina, kad rinkos sąlygomis geriausias įstatymas – abiem pusėms priimtinas tiekėjų ir prekybos tinklų susitarimas. RESPUBLIKA
Pirmą kartą žemės ūkio produkcijos eksportas didesnis nei importas. Pernai per 9 mėn. produkcijos į Lietuvą buvo įvežta už 90 mln. Lt daugiau nei išvežta, o šiais metais išvežta už 200 mln. Lt daugiau nei įvežta. Prekyba su ES šalimis sudaro 75 proc. visos apyvartos. VERSLO ŽINIOS
RYŠIAI
Praėjus mėnesiui po VŽ publikacijos, “Omnitel” ir “Bitė Lietuva” pašalino iš savo mobiliojo interneto puslapių nuorodas į pornografinio turinio tinklalapius ir sustabdė sutartis su pornografiją platinančia Kanados bendrove. “Omnitel” savo sprendimą aiškina tuo, kad ji, “kaip atsakinga visuomenės narė, įsiklausydama į jos nuomonę, nutarė vienašališkai nutraukti sutartį su turinio tiekėju ir pašalinti iš savo mobiliojo interneto tinklalapio nuorodą”. “Mes darome viską, ką galime, kad maksimaliai apsaugotume nepilnamečius nuo priėjimo prie tik suaugusiems skirto turinio, – savo sprendimą aiškina “Bitė Lietuva” (BL). BL taip pat dalyvauja projekte “Saugesnis internetas”, turinčiame padėti kovoti su neleistino turinio platinimu internete. VERSLO ŽINIOS
RŪPYBA
2005 metais iki lapkričio 8 dienos lietuviai įvaikino 122 vaikus, užsieniečiai – 93 (daugiausiai – 32 – Italijos piliečiai). Apie įvaikinimo nesklandumus, susijusius su klaidingomis įvaikintojų nuostatomis, “Respublika” kalbėjosi su Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos direktore Odeta Tarvydiene ir jos pavaduotoja Simona Bronušiene. Pokalbis “Įvaikinimas: vaikščiojimas skustuvo ašmenimis”. Lietuviai vis aktyviau įsivaikina vaikus, bet dažnai nesupranta, kad vaikas turi teisę šeimą, o žmogaus teisės įsivaikinti nėra. RESPUBLIKA
Tarptautiniam našlaičių globos judėjimui “SOS-Kinderdorf International” pasiūlius steigti uostamiestyje SOS vaikų kaimą, Klaipėdos savivaldybės administracija jau ėmė ieškoti žemės ploto jam įkurdinti. Penktadienį pas merą Rimantą Taraškevičių susirinkę Savivaldybės administracijos ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai neabejojo tokio SOS kaimo reikalingumu Klaipėdos mieste. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Buinevičius prabangią vilą įsigijo iš bendrovės “Rodena”, Panemunės šile privačių namų kvartalą stačiusios nuolaidžiaujant valdininkams. “Kauno diena” ne kartą rašė apie prabangių namų statybos aferą vaizdingoje Panemunės vietoje, Kiškių gatvėje. Tuo metu, kai verslininkai pradėjo įgyvendinti savo skandalingą projektą, G.Buinevičius vadovavo Kauno apskričiai. KAUNO DIENA
Bendrovė “Panevėžio keliai” baigė remontuoti Lyduvėnų tiltą per Dubysos slėnį Radviliškio-Pagėgių geležinkelio ruože. Tai didžiausias ir aukščiausias šalyje geležinkelio tiltas ir vienas didžiausių tiltų Europoje. Tilto ilgis 599 metrai, aukštis 42,5 metro, plotis 4,5 metro. Viso remonto metu tiltu vyko traukinių eismas. Judėjimas buvo apribotas tik trumpam, vykdant specifinius darbus. PANEVĖŽIO RYTAS
TRANSPORTAS
Per metus įvyksta kelios dešimtys viešųjų konkursų, per kuriuose, “Respublikos” duomenimis, valstybės vardu nuperkama naujų ir naudotų automobilių daugiau kaip už pusę milijardo litų.Konkursų užkulisius išmanantys žinovai teigia, kad didžioji dalis tokių sandorių yra neskaidrūs – viešųjų konkursų sąlygos pritaikomos neparankiems konkurentams šalinti. Pavyzdžiui, šio mėnesio pradžioje baigėsi KAM skelbtas konkursas, kurio vertė galėjo siekti 5 ar 6 mln. litų, o nugalėtojas KAM įsipareigojo parduoti 153 komercinės paskirties automobilius. Dar iki paskelbiant nugalėtoją kai kurioms naujais automobiliais prekiaujančioms firmoms kilo įtarimų, kad konkurso sąlygos galėjo būti iš anksto derinamos su “Volkswagen” pardavėjais. RESPUBLIKA
Maži atlyginimai, alinantis darbas ir nepasitenkinimas profesinėmis sąjungomis Kauno viešojo transporto bendrovės “Kauno autobusai” vairuotojus verčia imtis įspėjamojo streiko. Net 164 darbuotojai pasirašė po pareiškimu įmonės vadovui. Keturios poilsio dienos per mėnesį, maždaug 200 gryno darbo valandų, milžiniška atsakomybė. Visa tai turi prisiimti eilinis “Kauno autobusų” vairuotojas, kad per mėnesį šiaip ne taip uždirbtų 1100 Lt. KAUNO DIENA
Savivaldybės taryba patvirtino apklausą laimėjusią audito bendrovę “Šiaulių pagautė” UAB “Busturas” 2005-2008 metų finansinei atskaitomybei bei veiklos atskaitoms patikrinti. Be to, audito metu bus atliekama “Busturo” mokumo ir pelningumo analizė, pateikiamos išvados padėčiai gerinti, bus tikrinamas bendrovės valdymo efektyvumas. “Busturas” nuolat turi finansinių sunkumų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
VERSLAS
Mažesnės nei tikėtasi gyvulių supirkimo kainos, įvedus atsiskaitymą pagal skerdenos svorį ir kokybę, supykdė žemdirbius. Nusivylę ūkininkai gyvulius parduoda tarpininkams, kurie, kaip ir anksčiau, moka už gyvąjį svorį. “Dalis mėsos perdirbėjų diskreditavo atsiskaitymą pagal skerdenos masę ir kokybę. Apgauti žemdirbiai atsisako parduoti gyvulius ir, didžiai apgailestaudami, turime pripažinti, kad reikia taisyti padarytas klaidas”, – neslepia Rimantas Krasuckis, ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius.VERSLO ŽINIOS
Kad žemdirbys nebūtų nuskriaustas ir tikėtų naująja sistema, reikia, kad jis būtų nuolat informuojamas, tvirtina Žemės ūkio ministerijos specialistai.Vytauto Grušausko, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretoriaus nuomone, reikia raginti Žemės ūkio rūmus, kad šie siųstų savo žmones į skerdyklas stebėti, ar procesai vyksta skaidriai ir sąžiningai. “Kelio atgal nėra. Dėl ateities reikia tai daryti labai tiksliai”, – įsitikinęs p. Grušauskas.VERSLO ŽINIOS
ŽEMĖ
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ūkininkams avansu jau pradėjo mokėti tiesiogines išmokas už šiemet deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. O kompensacijas už ūkininkavimą mažiau derlingose žemėse NMA pradės mokėti nuo gruodžio 1 d. “Tiesioginės išmokos ir kompensacijos už ūkininkavimą nederlingose žemėse ūkininkams išmokamos atskirai, kadangi tai – skirtingos paramos kryptys, reglamentuojamos skirtingų teisės aktų”, – sako NMA direktorius Saulius Silickas. NMA vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiesioginės išmokos už šiais metais deklaruotus pasėlius pradėtos mokėti anksčiau, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją dėl nepalankių oro sąlygų. Šiemet NMA gavo daugiau kaip 226 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti – joms iš ES ir Lietuvos nacionalinio biudžeto skirta apie 590 mln. litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiemet patikrino visus 16 tūkst. pieno ūkių, kuriuose laikoma po 5 ir daugiau karvių, ir surado pažeidimų. Sankcijos netvarkingų pieno ūkių savininkams bus rimtos: perdirbimo įmonės gali visiškai atsisakyti pieno supirkimo iš neatitinkančių reikalavimų ūkių, ir žemdirbiai, negalėdami parduoti pieno, prarastų jo kvotas. Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojo Egidijaus Simonio, šiemet veterinarinės tvarkos neatitikimų nustatyta perpus mažiau negu pernai. RESPUBLIKA
ELTA
