ENERGETIKA
Sparčiai kylant pasaulinėms naftos žaliavos ir naftos produktų kainoms Europoje, palengva didėja ir didmeninės degalų kainos Lietuvoje. Degalinių atstovų teigimu, jau šią savaitę ir vartotojams jie gali brangti 2-5 centais. Vienintelė šalies naftos produktų didmenininkė “Mažeikių nafta” degalinių tinklams pirmadienį dyzeliną parduos po 2,37 lito už litrą, o populiariausią A 95 markės benziną – po 2,27 lito už litrą. Prieš penkiolika dienų didmeninė litro dyzelino kaina buvo apie 15 centų mažesnė. Dyzelinas brangsta nuo vasario 10 dienos, kai litras kainavo 2,15 lito. “Uno-X” degalinių tinklą valdančios bendrovės Logistikos skyriaus vadovė Asta Grabažienė prognozuoja, jog mažmeninėje rinkoje laukiama, kas pirmas neišlaikys ir pirmasis padidins kainas. LŽ
Nors praėjusiais metais buvo sučiupti penki Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) darbuotojai kauniečiai, padėję gyventojams ir įstaigoms neteisėtai naudoti energiją, dabar, pasak VST vidaus kontrolės tarnybos direktoriaus Lino Petronio, Lietuvoje pradėjo darbuotis nauja gauja, kuriai vadovauja vilniečiai. Energijos vagysčių mastas yra sunkiai kontroliuojamas ir jų kasmet daugėja. Taip pat vagiami elektros laidai – vien pernai pavogta 739 kilometrai VST priklausančių elektros laidų. Visi jie vežami į supirktuves. Todėl, pasak L. Petronio, politikai turėtų priimti įstatymą, draudžiantį supirkimą iš fizinių asmenų – analogiškas įstatymas Estijoje padėjo elektros tiekėjams išvengti milijoninių nuostolių. Tačiau lobistų veikiami Lietuvos politikai nesiryžta… Pasaulyje pavagiama 8 proc. visos parduotos elektros energijos, Lietuvoje šis vidurkis siekia 20 proc., o Kaune – net 30 proc. LR
Iš miesto nuotekų dumblo Kauno verslininkai gamina šilumą ir elektros energiją. Biodujų jėgainė Noreikiškių katilinėje sumontuota per tris mėnesius. Investavusi į ją 2,2 mln. litų, “Kauno energijos” bendrovė tikisi pigiau gaminti šilumą ir elektros energiją, tačiau peržiūrėti paslaugų įkainių gyventojams neketina. Šilumos ir elektros per metus čia tikimasi pagaminti maždaug už 2 mln. litų. Pasak “Kauno energijos” generalinio direktoriaus Sigito Matelionio, jėgainė atsipirks per 3,5-4 metus, iš esmės veikti ji pradės balandžio viduryje. Šiuo metu šalyje yra 7 biodujų jėgainės, bet, pasak specialistų, reiktų turėti ne mažiau kaip 60. KD
FINANSAI
KTU mokslininkų sukurta hologramų gamybos technologija leis užtikrinti patikimesnę dokumentų ir eurų apsaugą. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė specialų įrenginį, kuriuo pagamintos dokumentų ir pinigų saugos priemonės taps sunkiai įveikiamos nusikaltėliams. Iki šiol ant daugelio mūsų šalyje spausdinamų dokumentų tvirtinti užsienyje gaminami optiškai kintantys ženklai – hologramos. KTU Fizikinės elektronikos instituto Technologijų plėtros skyriaus vedėjo Prano Narmonto teigimu, KTU mokslininkų įdiegtos modernios technologijos leis optiškai kintančius ženklus pagaminti taip, kad padirbti bus itin sunku. Tai tapo ypač aktualu dabar, kai šią savaitę, kaip jau pranešta, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai Šiauliuose demaskavo jau ketvirtą per pastarąjį pusmetį dokumentų padirbinėtojų fabrikėlį. KD
Kitą savaitę Kanuose vyksiančioje tarptautinėje investicijų ir nekilnojamojo turto parodoje “MIPIM-2005” kartu su kitais Lietuvos miestais dalyvaus ir Klaipėda. Uostamiestis pristatys pagrindinį projektą “Marių pilis” ir dar 6 investicijų projektus, tarp kurių – “Pakrantės tramvajaus”, “Miško parko” ir Klaipėdos LEZ projektai. Brangiausias iš jų – tramvajaus projektas, vertinamas apie 570 mln. eurų. Specialiai šiai parodai sukurtas vaizdo filmas apie Lietuvą ir kiekvieną parodoje dalyvaujantį miestą. Ūkio ministerija Lietuvos miestų dalyvavimui Kanų parodoje skyrė pusę milijono litų, kitą dalį – 817 tūkst. litų skyrė miestai-dalyviai. Parodos, į kurią susirenka pasaulio turtuoliai, bilietas kainuoja apie 5 tūkst. litų. K, VE
Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijoje vakar vyko Atvirų durų diena. Mokesčių inspektoriai klaipėdiečius supažindino su valstybės mokesčių politikos subtilybėmis, mokė teisingai pildyti turto ir pajamų deklaracijas. Iki gegužės 1 dienos daugumai Lietuvos gyventojų teks užpildyti mokesčių deklaracijas. Manoma, kad uostamiestyje dauguma deklaracijas atsiųs elektroniniu būdu. K
PASLAUGOS
Klaipėdą vakar aplankęs Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Europos regiono vadovas Luidžis Kabrinis (Luigi Cabrini) susidomėjo uostamiesčio pastangomis plėtoti įvairias turizmo paslaugas. L. Kabrinį lydėjo Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius Alvitis Lukoševičius. PTO atstovas Vilniuje apžiūrėjo tarptautinę parodą “Vivattur-2005” ir pareiškė norą trumpai susipažinti su Lietuvos uostamiesčiu. Jį domino Klaipėdos turizmo galimybės, viešbučiai, pramogų sektorius. K
Lietuvos telekomo paslauga papiktino kai kuriuos vaistininkus. Jie įsitikinę, kad ne specialistai negali teikti informacijos apie vaistus. Mat informaciją apie medikamentus dabar galima gauti ne tik vaistinėje ar pas gydytoją, bet ir paskambinus trumpuoju informacinės tarnybos numeriu 118. Farmacininkų manymu, nors ši paslauga yra visiškai legali, tačiau neteisinga, nes į skambutį atsiliepęs operatorius klientui aiškina tai, “apie ką neturi žalio supratimo”. LŽ
RŪPYBA
Vakar Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) valdybos direktorius Mindaugas Mikaila ir Vilniaus skyriaus vadovas Valdemaras Vitkus su 100 metų jubiliejumi pasveikino vilnietį Stanislovą Sviderskį. Pasak M. Mikailos, “Sodra” bei jos teritoriniai skyriai toliau puoselės šią tradiciją sveikinti savo klientus pensininkus, sulaukusius 100 metų. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 400 šimto metų sulaukusių žmonių, kasmet maždaug apie 200 Lietuvos gyventojų švenčia tokį garbingą jubiliejų. R
STATYBA
Paskutinį šių metų ketvirtį Klaipėdoje ketinama pradėti įgyvendinti 50 mln. litų vertės projektą – buvusio bendrovės “Kretingos grūdai” malūno teritorijoje žadama pastatyti du net iki 30 aukštų gyvenamosios paskirties daugiabučius ir dviaukštį komercinės paskirties pastatą. Minėtąjį projektą ruošiasi įgyvendinti viena Palangoje įregistruota bendrovė kartu su uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūra “Aidila”. Rekonstruojamo prekybos centro “Saturnas” ir Tilžės gatvės ribojamoje 1,25 hektaro ploto teritorijoje planuojamas įgyvendinti projektas ketvirtadienį buvo pristatytas Klaipėdos miesto Užstatymo tarybai. Nekilnojamojo turto agentūros “Aidila” vadovo Algimanto Bružo teigimu, prognozuojama, kad butų dangoraižiuose paklausa bus didelė, mat jau iš septinto-aštunto aukšto atsivers nuostabūs vaizdai į senamiesčio stogus, marias, Kuršių neriją ir jūrą. VE
TRANSPORTAS
Praėjusią savaitę dėl Vilniuje įvykusių smulkių avarijų vairuotojai kaltino į akis plieskiančią saulę. Sostinėje nuo praėjusio penktadienio įvyko 675 avarijos, kuriose nukentėjo 20 žmonių. Viena moteris žuvo partrenkta automobilio. Policininkai mano, jog dėl avarijų kalta ne vien pavasarėjanti saulė, bet per didelis greitis ir tai, kad vairuotojai šaltomis dienomis tingi nusivalyti langus. Pasak patrulių, jie “prasikrapšto tik skylutę, ir sėdi kaip tanke”. LR
VERSLAS
Smulkaus verslo atstovai teiks pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei, kad būtų priimti teisės aktai, apribojantys stambiųjų mažmenininkų parduotuvių darbo laiką, ribojantys stambiųjų tinklų plėtrą miestų centruose. Trečiadienį įvykusiame Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) susitikime su smulkiaisiais verslininkais buvo teigiama, jog stambių mažmeninės prekybos tinklų ekspansija ir plėtra darosi vis grėsmingesnė smulkiesiems prekybininkams bei gamintojams: šalyje nyksta mažos parduotuvės ir prekybos taškai, mažėja verslumo lygis. Susirinkusieji teigė, jog daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių prieš kelis dešimtmečius vykusio analogiško proceso negatyvios pasekmės buvo sėkmingai išspręstos, pritaikius kai kuriuos apribojimus didiesiems prekybos tinklams. Tačiau didžiųjų prekybos tinklų vadovai kategoriškai nepritaria tokiai iniciatyvai ir teigia, kad įvedus tokius apribojimus visų pirma nukentėtų vartotojai. VE
ŽEMĖ
Toliau nerimastingai kalbama apie naftos verslovę D6, esančią Baltijos jūroje už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos krantų ir penkių – nuo jūros sienos su Lietuva. Šis naftos telkinys bus intensyviai eksploatuojamas: jau šiemet žadama išgręžti keturis gręžinius, o iš viso per ketverius metus – 27. Planuojama išgauti 600 tūkst. tonų naftos per metus. D6 veiks iki gręžinio eksploatavimo pabaigos, 30 metų. K
Nors UNESCO pasaulio paveldo komitetas buvo priėmęs rimtai perspėjantį sprendimą, kad Kuršių nerija bus įtraukta į Pasaulio paveldo pavojaus sąrašą, jeigu iki šių metų vasario 1-osios nebus pasirašytas Rusijos ir Lietuvos susitarimas dėl D6 ekologinės rizikos bendro įvertinimo ir žalos atlyginimo – iki šiol toks susitarimas nėra pasirašytas. Tačiau, pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojo gamtos ir kultūros paveldui Alberto Kvietkaus, ne viskas žlugę: Pietų Afrikos mieste Durbane šių metų liepą vyks UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesija, kurioje Rusija ir Lietuva turės atsiskaityti, kas padaryta, kaip sutarta spręsti galimos ekologinės žalos atlyginimo klausimus. K
Nors įstatymai draudžia Lietuvoje parduoti žemę užsieniečiams, derlingiausi plotai jau atsidūrė Airijos, Anglijos, Danijos ir Švedijos verslininkų rankose. Pasak Pasvalio mero Gintauto Gegužinsko, žemę užsieniečiai perka įsteigę užsienio kapitalo įmones ir per samdytus tarpininkus, 25 metams sudaro žemės nuomos sutartis. Taip patyliukais supirkę žemes, užsienio verslininkai pasiima ir Lietuvos ūkininkams skirtus Europos Sąjungos milijonus. Dienos tema: “Derlingiausia žemė – užsieniečių rankose”. R
Vakar Lietuvos jūrų muziejaus pilkųjų Baltijos jūros ruonių banda pagausėjo vienu nuostabiu mažyliu: baseine palikuonio susilaukė ruonių patelė Zunda. Nors motina akylai saugo ruoniuką, kuris, beje, sveria apie 15 kilogramų, pasak Lietuvos jūrų muziejaus ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės, lankytojai mažylį gali pamatyti. Artimiausiu metu palikuonių turėtų susilaukti dar dvi ruonės – Pilkė ir Baltukė. Klaipėdos jūrų muziejuje ruoniai gyvena nuo 1978-ųjų. Per tą laiką Kopgalyje pasaulį išvydo 31 ruonių jauniklis. Gegužę naujagimiams – dviem pingvinams bei ruoniams vardus rinks visos Lietuvos vaikai. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”.
ELTA
