ENERGETIKA
Kompanija “Jukos” svarsto galimybę Lenkijoje kurti degalinių tinklą ir prekiauti “Mažeikių naftos” produkcija, tačiau tokius planus gali sužlugdyti lėšų bei žaliavos stygius. Mažiausiai šimtui degalinių kaimyninėje šalyje naftos produktus tiektų “Mažeikių nafta”, šiuo metu Lenkijoje prekiaujanti degalais per antrinę įmonę “Mažeikių naftos” prekybos namai”. “Mažeikių naftos” Komunikacijos tarnybos vadovo Giedriaus Karsoko teigimu,”galimybė plėsti mažmeninę rinką už Lietuvos ribų svarstoma”. Jis nekonkretizavo, kada toks sprendimas galėtų būti priimtas. LŽ
Lietuvos valdininkai tvirtina, kad pirmąjį metų ketvirtį “Mažeikių nafta” užsitikrino pakankamai žaliavos, kurią gauna tiek iš “Jukos” padalinių, tiek iš kitų Rusijos naftos kompanijų. Tačiau šių metų pradžioje “Jukos” jau buvo priversta gerokai mažinti naftos eksporto į užsienį apimtį, o naftos tiekimo į Lietuvą grafikas suderintas tik iki kovo pabaigos. LŽ
FINANSAI
Už valstybės finansinę politiką atsakingi asmenys vis dažniau kartoja, kad kainos dėl euro įvedimo šalyje neturėtų didėti. Tačiau kartu akcentuojama ir tai, jog, siekdama užkirsti kelią galimam prekybininkų ar gamintojų piktnaudžiavimui, valstybė gali daryti nebent tik moralinę įtaką. Užvakar finansų viceministras Jaunius Simonavičius žurnalistams užsiminė, jog ministerijos Makroekonomikos skyrius galbūt parengs studiją, kurioje bus įvertintos euro įvedimo pasekmės ir galimas valiutų kaitos išprovokuotas kainų pakilimas. Tačiau vakar Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Balčytytė teigė, kad ministerijoje niekas negalvoja apie tokios studijos rengimą. Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio teigimu, Euro įvedimo įstatymo projektas jau paruoštas. VE
R. Kuodis neslepia, kad ruošiamame Euro įvedimo įstatymo projekte nėra jokių svertų, kurie užtikrintų, jog įsivedus bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą bus išvengta prekybininkų ir gamybininkų manipuliacijų kainomis. Analitikai akcentuoja, kad euro įvedimas savaime jokios įtakos kainoms neturės ir jis negali būti kainų kilimo priežastis. Tuo tarpu naujausi apklausų duomenys rodo, jog 54 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kainos dėl euro įvedimo išaugs. 67 proc. apklaustųjų baiminasi, jog valiutos keitimo metu bus piktnaudžiaujama ir nelygiavertiškai perskaičiuojamos kainos. VE
ĮMONĖS
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje įdiegti kokybės vadybos ISO 9001:2000 ir aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001:1996 standartai. Apie tai liudijančius sertifikatus Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Sigitui Dobilinskui vakar įteikė “Det Norske Veritas” sertifikavimo padalinio Lietuvoje vadovas Audrius Šileika. Aplinkos apsaugos vadybos standartus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įdiegė pirmoji tarp Europos uostus administruojančių institucijų. K, VE
Šiaulių alaus darykla “Gubernija” šią savaitę pradėjo nauja įranga pilstyti produkciją į plastiko (PET) butelius. Kovo 1-ąją paleidus specialiai “Gubernijai” italų įmonės “Sympak” pagamintą įrangą, šiauliškė alaus darykla užbaigė prieš penkerius metus pradėtą įmonės modernizavimą. Pasak “Gubernijos” vadovo Romualdo Dunausko, investicijos per šį laiką pasiekė 50 mln. litų. Nauja linija padės padidinti įmonės pajėgumą dvigubai – iki 1,05 – 1,2 tūkst. dekalitrų alaus per valandą. Šiemet “Gubernija” minės 340-ąjį įmonės gimtadienį. LR, R
Kurį laiką buvusi naujųjų mažmeninės prekybos lyderių nustumta į šalį, kooperatinė bendrovė “Lietuvos kooperatyvų sąjunga” užėmė lyderiams neįdomią nišą ir rado jėgų atsitiesti. Pernai rekonstravusi 110 senųjų parduotuvių ir atidariusi 8 naujas, “Lietuvos kooperatyvų sąjunga” (LKS) apyvartą padidino 6 proc. Mažmeninė prekyba yra pagrindinė LKS veiklos sritis, duodanti 84 proc. visų pajamų. Šiemet LKS, vienijanti 45 kooperatyvus ir kooperatines bendroves, planuoja 10 proc. mažmeninės apyvartos augimą. Pasak Kazimiero Klimašausko, LKS valdybos pirmininko, konkurencijos sąlygomis kooperacija įmonėms yra privalumas: sumažina logistikos, sandėliavimo ir kitas sąnaudas. VŽ
PASLAUGOS
Klaipėdoje bus aktyviau ginami vartotojų interesai – uostamiestyje darbą pradėjo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos atstovas Klaipėdos apskrityje. Mat Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba be savo atstovo Klaipėdos apskrityje nebegalėjo išsiversti – trečias pagal dydį miestas yra trečioje vietoje pagal gaunamų skundų skaičių – per paskutinius devynis 2004 metų mėnesius taryba gavo net 123 klaipėdiečių skundus. VE
PREKYBA
Seimo Audito komitetas planuoja kreiptis į teisėsaugos institucijas, prašydamas ištirti naktinio matymo kamerų, kuriomis turėjo būti stebima valstybės siena, pirkimą. Šio komiteto pirmininkas Artūras Skardžius įsitikinęs, kad būtina pareikalauti atsakomybės iš pareigūnų, kurie pasirašė konkurso sąlygų neatitinkančią sutartį. Naktinio matymo įrangai įsigyti 1996 metais buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, kurį laimėjo Prancūzijos kompanija “Thompson-CSF”, paprašiusi už įrangą 7,575 mln. JAV dolerių (30,3 mln. litų). Prietaisų įrengimas Lietuvai atsiėjo dar 2,649 mln. litų. Tačiau 1998 metais ši sumontuota įranga pradėjo gesti. Dėl nuolatinių prietaisų gedimų ir garantinio laikotarpio pabaigos kameras po poros metų pradėta išmontuoti. Paskutinės iš jų atsisakyta 2003 metais. “Skandalingas kamerų pirkimo sandoris”. LŽ
Sausio mėnesio mažmeninės prekybos statistika rodo, kad prekyba maisto produktais per metus padidėjo 2,7 proc., baldų, butinės technikos, namų apyvokos prekių parduota penktadaliu, o drabužių ir avalynės – net ketvirtadaliu daugiau. Verslo konsultacijų bendrovės “EKT grupė” rinkodaros specialistas Darius Dulskis mano, kad šiemet ir toliau pirkėjo krepšelyje mažės maisto prekių dalis, bet bus daugiau perkama brangesnių daiktų. Specialistų teigimu, tam, kad daugiau perkama drabužių ir avalynės, turėjo įtakos ne tik padidėjusi perkamoji gyventojų galia, bet ir smarki prekybos tinklų plėtra. LŽ
RYŠIAI
Pastarosiomis dienomis Lietuvos elektroninio pašto vartotojai sulaukė neva JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pasirašytų laiškų, kuriuose prašoma pasiaiškinti dėl apsilankymų nelegaliose interneto svetainėse. JAV institucija paneigė siuntusi laiškus ir perspėjo apie jų keliamą pavojų kompiuteriams. Laiško platintojų tikslas – kad laiško gavėjas atsidarytų prisegtą laikmeną – klausimų sąrašą, kuris iš tiesų yra naujasis virusas “Sober K”. Prisidengdamas visame pasaulyje žinomos institucijos vardu, kompanijos “Microsoft” pranešimu arba įspėjimu apie save patį, virusas plinta po pasaulinį tinklą daugindamasis ir naikindamas duomenis. K
RŪPYBA
Viena didžiausių Lietuvos ekonomikos judėjimo į priekį stabdžių – brangstanti darbo jėga, todėl verslininkai spaudžia valdžią vykdyti pažadus ir nustatyti didžiausią atlyginimo ribą, nuo kurios skaičiuojamos “Sodros” įmokos. 35 Lietuvoje veikiančias bendroves vienijanti asociacija “Investuotojų forumas” siūlo nustatyti 5.000 litų ribą, nuo kurią viršijančio atlyginimo nebūtų skaičiuojamos “Sodros” įmokos. Jonas Liubertas, UAB “Paroc” generalinis direktorius, mano, jog geriausias variantas būtų sumažinti “Sodros” įmokų tarifą. Tuo tarpu “Sodros” vadovai tikina, jog atėjo metas neriboti socialinių išmokų dydžio, nes “iki “lubų” mes dar nepriaugę”. VŽ
Prieš penkerius metus nuo visos priskaičiuotos algos pradėtos skaičiuoti “Sodros” įmokos bei nuo tada nesumažėjęs gyventojų pajamų mokesčio tarifas turėjo nemenkos įtakos tam, kad užsieniečiai aplenkia mūsų valstybę rinkdamiesi vietą regione įmonei steigti, taip pat kad Lietuvą palieka kvalifikuota darbo jėga. VŽ
STATYBA
Klaipėdos M. Mažvydo alėjos ir Manto gatvės sankirtoje vakar pristatyta naujo modernaus namo vizija. Bendrovei “Panevėžio keliai” priklausanti nekilnojamojo turto plėtros įmonė “Realtus” po kelių mėnesių čia tikisi pradėti statyti prekybos ir laisvalaikio centrą, į kurį žadama investuoti apie 60 mln. litų. Pastatą projektavo danų kompanija “PLH Architects”. K, VE
Vakar Kaune atidaryta dvyliktoji statybos, interjero, apdailos medžiagų ir baldų paroda “Namų pasaulis” vilioja ne tik specialistus – čia galima įsigyti ir sendinto medžio sienų apdailos, ir peiliuką apelsinams lupti. Kauno futbolo ir lengvosios atletikos maniežuose iki šeštadienio veiksiančioje parodoje prisistato daugiau kaip 150 dalyvių – daugiausiai per visą šios parodos gyvavimo istoriją. KD
TRANSPORTAS
Vilniaus ir Kauno vadovai pasisako už bendrai valdomo oro uosto su terminalais abiejuose miestuose steigimą. Tam reikėtų abiejų miestų oro uostus sujungti į vieną bendrovę, pagerinti susisiekimą tarp jų bei Kaune pastatyti naują keleivių terminalą. Tokiai Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių vizijai vakar pritarė dvimiesčio strateginio planavimo komisija. Šį siūlymą žadama pristatyti Susisiekimo ministerijai. Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, “tai galėtų duoti pradžią konkretesnei analizei”. VŽ, KD
VERSLAS
Dar šiemet gali įsigalioti nauja Estijos ir Lietuvos mokesčių sutartis, kuri Lietuvai suteiks teisę apmokestinti palūkanas ir honorarus, mokamus Estijos bendrovėms. Jeigu ji įsigalios dar šiemet, tai mokesčius verslininkams gali tekti mokėti atgaline tvarka. Iki šiol šios išmokos apmokestinamos nebuvo. Nauja sutartis “Dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos” buvo pasirašyta 2004 m. spalį, tačiau jai dar reikia abiejų valstybių parlamentų palaiminimo. Neatmetama galimybė, kad ji gali būti ratifikuota ir įsigalios dar šiemet. VŽ
ŽEMĖ
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KRAAD) dėl avarijos ties Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies plūduru, kai vasario pradžioje 1,3 km ilgio ir vidutiniškai 70 m pločio teritorijoje buvo pastebėta teršalų dėmė, ketina išreikalauti dešimtis tūkstančių litų. Anot KRAAD vadovo Kęstučio Šiliausko, dėl pažeistų plūduro eksploatacijos sąlygų kaltę teks prisiimti Būtingės naftos terminalo vadovui Olegui Ukrainecui – jį siūloma bausti pinigine bauda nuo 10 iki 50 tūkst. litų. Dar viena byla – dėl padarytos žalos gamtai – teisingumo institucijas turėtų pasiekti artimiausiu laiku. VE
Meteorologų nenustebino pirmąją kalendorinę pavasario dieną visą Europą užplūdę šalčiai. Teigiama, kad pavėlavusi žiema neskubės trauktis ir dar parodys savo nagus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjo Liongino Pakščio teigimu, jis pastebėjęs keistą tendenciją, kad jau kelinti metai iš eilės šalčiausias metų periodas pasislenka arčiau pavasario. Pavyzdžiui, 2002-2003 metų žiemą šalčiausi buvo gruodžio ir sausio mėnesiai, 2003-2004 – sausio ir vasario, o šiemet – vasaris ir kovo pradžia. Patys smarkiausi speigai kovo mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuoti prieš 50 metų. Tada oro temperatūra pirmąjį pavasario mėnesį siekė net 31-38 laipsnius šalčio. Manoma, kad pavėlavusi žiema neskubės išeiti. Liaudies išminčiai taip pat nežada šilto pavasario. Mat dar prieš Vieversio dieną gamtininkai pastebėjo parskridusį vieversį, o tai esą byloja, kad pavasaris bus šaltas. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
