EKONOMIKA
Belaukiant gyvybiškai svarbių įstatymo pataisų, Seime vėl pasklido abejonių dėl prie Kauno kuriamos laisvosios ekonominės zonos tikslingumo. Šiandien Kauno apygardos administracinis teismas turėtų nagrinėti bendrą 14-os gyventojų skundą, kuriuo šie prieštarauja valstybės planams paimti jų žemę Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) kūrimui. Beveik dešimtmetį įstrigusios Kauno LEZ perspektyva abejojama ir Seime, kur vėl pasigirdo kalbų, jog šios teritorijos statusą reikia keisti. Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis įsitikinęs, kad LEZ plėtrą stabdo valdžia, delsianti priimti palankius sprendimus. “Kauno LEZ ateitį lems politikų simpatijos”. KD
ENERGETIKA
Dujų vartotojams nuo liepos 1-osios greičiausiai teks plačiau atverti piniginę. Mat didžiausia šalies dujų pardavėja “Lietuvos dujos” vakar paskelbė perkainojusi turtą, kuris dabar siekia beveik 2 mlrd. litų. Dėl perkainojimo didės amortizaciniai atskaitymai, todėl įmonei svarbu padengti būsimas išlaidas, kurios susidarys išlaikant naujai įvertintą turtą. Pasak valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Vidmanto Jankausko, pabrangs ne pačios dujos, bet jų transportavimas, o gyventojams šis brangimas atsiliepia labiau nei dujas perkančioms įmonėms. Neoficialiomis žiniomis, teoriškai gamtinių dujų gabenimo kaina gali padidėti net 1,5 karto. Be to, “Lietuvos dujos” iki balandžio 1-osios komisijai turi pateikti naujas kainų didinimo ribas. Neabejojama, kad jos bus kilstelėtos. LR
FINANSAI
Milijonai litų išmokų žemdirbiams miestelių ir kaimų smulkių prekybininkų nepasiekia – išmokos pervedamos į gavėjų banko sąskaitas, bankomatų kaimuose nėra, o mokėjimo kortelėmis galima atsiskaityti tik didesniuose miestuose besikuriančiuose prekybos centruose. Jeigu valstybė nutartų pasidalyti su bankais išlaidomis, būtinomis mokėjimo kortelių skaitytuvams kaimų parduotuvėse įrengti – tai smulkiajam verslui taptų realia parama, kurią taip skambiai savo programose skelbia Vyriausybė. Nacionalinė mokėjimų agentūra skelbia jau išmokėjusi 340 mln. litų tiesioginių išmokų. Tačiau miestelių bei kaimų prekybininkams lieka tik stebėti, kaip galimos jų pajamos iškeliauja konkurentams didesniuose miestuose. Mat bankai atidžiai skaičiuoja, ar apsimoka investuoti 70.000-80.000 litų į vieno bankomato įrengimą. Ekonominiai argumentai lemia ir mokamųjų kortelių skaitytuvų įrengimą arba neįrengimą. VŽ
Vis dėlto Vitalijus Rancevas, “Hansabanko” Mokėjimo kortelių departamento direktorius, ragina verslininkus kreiptis į bankus ir aiškintis, ar įmanoma ir ar verta įsirengti kortelių skaitytuvą konkrečioje parduotuvėje. VŽ
128 objektai, kurių vertė – mažiausiai 600 mln. litų. Tiek, nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, sostinėje siekia susigrąžinti žydai. Tokie milžiniški skaičiai susidarytų net neįvertinus pastatų būklės, į juos sudėtų investicijų ir žemės kainos. Verslininkai, į kurių valdomus pastatus pretenduoja žydai – šokiruoti, jie neslepia savo nuosavybę ginsiantys visais įmanomais būdais. “Respublika” toliau viešina sąrašą objektų, į kuriuos pretenduoja žydai. R
ĮMONĖS
AB “LISCO Baltic Service” akcininkai artimiausiame susirinkime spręs, ar išbraukti bendrovės vertybinius popierius iš Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamojo prekybos sąrašo. Paskelbus apie tai, bendrovės akcijų kaina pradėjo kristi. Manoma, kad ji dar labiau kris, nes pagrindinis akcininkas neketina supirkti akcijų iš smulkiųjų akcininkų. Apie balandžio 27 d. Danijos laivybos bendrovės “DFDS Tor Line” valdomos keltų AB “LISCO Baltic Service” (LBS) akcininkų susirinkimą per Vilniaus vertybinių popierių biržą (VVPB) paskelbta vakar, netrukus po to, kai buvo pranešta, jog bendrovės ikimokestinis pelnas išaugo 3,5 karto, palyginti su 2003 m. Akcijų kaina reagavo į abu šiuos pranešimus – užvakar 0,9 lito kainavusi akcija po pirmojo pranešimo pabrango iki 0,95 lito, o po antrojo – atpigo iki 0,83 lito. VŽ
LBS grupės įmonių pajamos pernai buvo 220,8 mln. litų – 21proc. didesnės nei 2003 m. (182,5 mln. litų). Šiandien paskelbta, kad bendrovės įmonių grupė pernai uždirbo 20,2 mln. litų ikimokestinio pelno – 3,5 karto daugiau nei užpernai (5,8 mln. litų). Grynasis bendrovės 2004 m. pelnas – 17,8 mln. litų, informuoja Vilniaus vertybinių popierių birža. VŽ
PREKYBA
Koncernui CBA priklausanti bendrovė “Klaipėdos baldų prekyba” keičia mažmeninės prekybos strategiją ir prekės ženklą: šiandien Vilniuje atidaromame baldų ir interjero salone “SBA idėjos namams” pirkėjams bus siūloma ne tik išsirinkti jiems reikalingą baldą ar namų apyvokos daiktą, bet ir vienoje vietoje pamatyti, kaip galima įrengti būstą nuo A iki Z. Baldų ir interjero salonas “SBA idėjos namams” įkurtuves švenčia Ukmergės gatvėje, šalia kitų specializuotų prekybos centrų. Jis įkurtas nuomojamose 6.000 kvadratinių metrų ploto patalpose. Tuo tarpu penkerius metus veikęs perpus mažesnis “SBA baldų” salonas sostinės Laisvės prospekte bus uždarytas. Įrengti naująją parduotuvę kainavo apie 1 mln.litų. VŽ, LR
RYŠIAI
Ką tik pasibaigusioje parodoje MIPIM’05 Kanuose (Prancūzija) Klaipėdos miesto valdžia džiaugėsi savo stendu, kuris buvęs geresnis nei Vilniaus ar Kauno, o anot miesto tarybos Strateginės plėtros komiteto pirmininko Povilo Vasiliausko, Klaipėdos maketas, kainavęs apie 200 tūkst. litų, atrodė geriau net už Paryžiaus ir Berlyno. Mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, parodos “laimikis” – apie 200 įvairiausių kontaktų. Balandį į uostamiestį atvyks Ispanijos Barselonos miesto delegacija, kuri, pasak mero, domėsis uostamiesčio plėtra. Kaip jau pranešta, Kanuose uostamiestis pristatė 7 brangius projektus, iš kurių brangiausias – 570 mln. eurų vertės “Pakrantės tramvajaus” projektas. Paroda Klaipėdai kainavo apie 300 tūkst. litų. K, VE
STATYBA
Nykstančios Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos ir nesustabdoma aukštuminė statyba vis labiau artina Lietuvą prie “juodojo” UNESCO sąrašo. Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė jau kreipėsi į Pasaulio paveldo komitetą išaiškinimo, kaip vertinti pastarųjų metų pokyčius sostinėje. Nuogąstaujama, kad žaliųjų plotų ir apsauginių zonų naikinimas tenkinant ypač aukštuminius užstatymus gali turėti lemtingų padarinių. Esą tai prieštarauja Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijai, prie kurios yra prisijungusi Lietuva. Taisyti padėtį liko mažai laiko, juoba sostinės valdžia tebesiekia kuo greičiau patvirtinti skandalingai pagarsėjusį Senamiesčio detalųjį planą. Pasak I. Marčiulionytės, jį reikia taisyti atsižvelgiant į ekspertų išvadas. “Savivalei taisyti reikės politinės valios”. LŽ
VERSLAS
Ketinimai uždrausti ūkio subjektų atsiskaitymus grynaisiais sujudino verslininkus, nes jiems atrodo, kad tokia kovos su šešėline ekonomika priemonė esanti beprasmė ir tik sukels didelių nepatogumų. Verslui naujieną pranešė Antanas Klimavičius, generalinis prokuroras, jis Seime teigė, kad, uždraudus atsiskaitymus grynaisiais, PVM grobstymas sumažėtų perpus, ir Premjeras Algirdas Brazauskas, kuris pažadėjo vėl siūlyti Seimui suvaržyti operacijas grynaisiais pinigais ir griežčiau kontroliuoti jų išgryninimą. Abu pažadus įvykdžius įmonės turės pirkti šepečius pavedimu, o kaip suvaržyti pinigų išgryninimą – valdžia dar galvos. Kol kas nerandama, kokį įstatymą reikėtų keisti, nes, norint grynuosius įmonių apyvartoje uždrausti, būtina taisyti Civilinį kodeksą, o norint sugriežtinti operacijų kontrolę – keisti Pinigų plovimo prevencijos įstatymą. Greičiausias būdas, anot konsultantų, sukurti naują įstatymą. Kol kas tokių pavedimų iš Vyriausybės negauta. VŽ
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), šiemet sausį-vasarį išaiškinusi per 6,6 mln. litų nuslėptų mokesčių, atsiskaitymuose mato didelių problemų. Pasak Alvydo Packevičiaus, FNTT direktoriaus pavaduotojo, pastaruoju metu populiarėjanti sukčiavimo forma – grynųjų išėmimas iš bankomatų. FNTT užfiksuota didžiausia vieno asmens tokiu būdu išgryninta suma – 5 mln. litų per metus. Todėl manoma, kad tokios gudrybės turi būti įstatymiškai sutramdytos. PVM grobstytojų išradingumo neįveikiantys prokurorai itin didelį pavojų mato visuose įmonių atsiskaitymuose grynaisiais, todėl ir siūlo tokias operacijas uždrausti visiškai. Vakar kalbinti verslininkai teigė jau nuo ryto aptarinėjantys naujieną ir neslėpė ieškantys būdų draudimą apeiti. VŽ
ŽEMĖ
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai vakar turėjo progos daugiau sužinoti apie komiteto pirmininko, Darbo partijos nario milijonieriaus Antano Boso silpnybę. Jiems buvo pateikta informacija apie elnių veisimą Lietuvoje. Prieš tapdamas parlamentaru A. Bosas turėjo žemės ūkio bendrovės “Aglaura” pajų. Ši bendrovė Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke 200 hektarų plote yra įkūrusi elnyną. Pasak A. Boso, praėjusių metų lapkritį jis pardavė savo pajus, tačiau neslėpė, kad ir dabar aplanko elnyną. Vakar į komiteto darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas “Elninių auginimo perspektyvos nenaudojamuose žemės plotuose”. Neringos savivaldybės ekologas profesorius Petras Rusteika pristatė idėją įkurti Elninių tyrimo mokslinę stotį ir agitavo už elnynų steigimą šalyje. LŽ, VŽ, KD
Kauno rajone vienas po kito įgriuvo dviejų fermų, kuriose buvo laikomos karvės, stogai. Lietuvos veterinarijos akademijos pastate užmuštos aštuonios telyčios. Žemės ūkio universitete aukų išvengta, tačiau nuostoliai skaičiuojami šimtais tūkst. litų. Abiem atvejais spėjama, kad stogo konstrukcijos neatlaikė sniego svorio. Įvykį tiria Kauno apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija, kuri per 10 dienų pateiks išvadas, kodėl įgriuvo pastatai – dėl projektuotojų, statybininkų kaltės ar dėl susikaupusio sniego. KD
Būriais į Lietuvą sugrįžtantys varnėnai pranašauja, kad pavasariški orai turėtų prasidėti netrukus. Tūkstančius parskridusių varnėnų ornitologai pastebėjo užvakar. Vakar Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Leonas Jezerskas teigė, jog prieš dvi dienas Ornitologijos stotyje buvo sužieduoti keli šimtai varnėnų. Pasak L. Jezersko, nors Lietuvoje dar yra daug sniego, varnėnai turėtų išgyventi. Jie lesa medžių pumpurus, žolių kuokštus ir lengviau nei kiti paukščiai išgyvena šaltį. Ornitologijos stoties vedėjo įsitikinimu, varnėnų sugrįžimas reiškia, kad šilti pavasariški orai – visai čia pat. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
