EKONOMIKA
Šešėlinis verslas išstumia iš vidaus rinkos legaliai dirbančias įmones, už mokesčių nemokėjimą galima atsipirkti menka bauda, o Vyriausybė kaip besikartojančiame kadre vis renka ir guldo į stalčius pasiūlymus, kaip sugaudyti “šešėlyje” besisukančius beveik 10 mlrd. litų. Vakar Vyriausybėje surengtoje konferencijoje “Šešėlinis verslas – iššūkis ir realybė” statistikai konstatavo, kad nefinansinės įmonės nuslepia per 14 proc. uždirbtų pajamų. Verslininkai pripažįsta nuleidę rankas, ekspertai mano, kad padėtį gali pakeisti tik mokesčių mažinimas. Rimantas Rudzkis, AB banko “NORD/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas, teigia, kad šešėlinis verslas nebus išgyvendintas, jei įstatymų leidėjai ir toliau leis tokius painius įstatymus, o nemokėjusieji mokesčių atsipirks menka bauda. VŽ, R
“Kas antra cigaretė, kas ketvirtas degtinės butelis, kas penktas benzino litras yra neteisėtai įvežti į šalį ir realizuojami ne tik turguose, bet ir per didmeninę prekybą. Dėl visokių mokestinių gudrybių šimtai milijonų litų nepatenka į valstybės biudžetą. Ką tokiu atveju turime daryti?”, – vakar verslininkų klausė Premjeras Algirdas Brazauskas. Tačiau Vyriausybėje susirinkę įmonių ir verslo asociacijų vadovai valdžios norą sunaikinti šešėlinę ekonomiką prilygino kovai su vėjo malūnais, dažnai atsigręžiančią prieš sąžiningą verslą. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie penktadalį bendrojo vidaus produkto (BVP) arba maždaug 9,5 mlrd. litų. Statistikos departamento skaičiavimais, per metus vien prekyboje įvairiais būdais nuslepiama 2,3 mlrd. litų, pramonėje – 2 mlrd. litų, statybose – 1,5 mlrd. litų. pajamų. LŽ, R
FINANSAI
Lietuvos bankas išleido į apyvartą proginę 50 litų monetą, skirtą Kernavei. Moneta, kurią žinovai vadina “Numizmatika numizmatikoje”, išskirtinė tuo, kad ant naujojo pinigo pavaizduotas senasis – viena pirmųjų lietuviškų XIV a. pabaigos monetų, kurią rado Kernavę tyrinėjantys archeologai. Vieno jų, Aleksejaus Luchtano, teigimu, viduramžiais už 107 gramus svėrusį sidabrinį lietuviškąjį ilgąjį pinigą buvo galima nusipirkti 14 avių. Kernavei skirta 50 litų nominalo moneta Lietuvos banko kasose parduodama už 75 litus, su specialia dėžute ji kainuoja 90 litų. VŽ
Brangstant būstui ir smunkant būsto nuomos kainoms pasigirsta prognozių, kad būtent ją vietoj bankų kreditų vis dažniau rinksis gyventojai. Pasak Finansų analitikų asociacijos (FAA) eksperto Kęstučio Vanago, lietuvių norą turėti savo būstą vis dar lemia tradicijos, tačiau žmonės sutaupytų vidutiniškai apie penktadalį už būstą sumokamų lėšų, jeigu jį nuomotųsi, o ne pirktų iš bankų. FAA eksperto manymu, įvertinus bankams sumokamas palūkanas, turto nusidėvėjimą ir tai, kad turtas ilgiems metams įkeičiamas bankui, būsto nuoma iš turto savininkų daugeliui žmonių leistų ženkliai sutaupyti ir šias lėšas investuoti, pavyzdžiui, į išsilavinimą. LŽ
ĮMONĖS
AB “Ekranas” antrinė įmonė “Ekmecha”, prieš 2 m. gaudavusi projektavimo paslaugų, įrengimų gamybos užsakymų tik iš pagrindinės savo įmonės, dabar dirba ne tik su kitais Lietuvos užsakovais, bet ir su skandinavais, latviais, olandais. Kęstutis Černeckis, “Ekmechos” direktorius, paaiškino, kad štampavimo segmente ir toliau didžiausias užsakovas išlieka “Ekranas, tačiau įrengimų gamybos segmente apie 80 proc. užsakymų jau gaunama ne iš savo savininkų. Įmonės rinkos peržengė Lietuvos ribas ir driekiasi Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Latvijoje. Šiemet vienas iš pagrindinių “Ekmechos” uždavinių – įsisavinti tarpoperacinių transportavimo sistemų serijinę gamybą. Iš viso šiemet “Ekmecha” į įrengimus ir įrenginius planuoja investuoti 4,2 mln. litų. Pernai šis rodiklis buvo 3,8 mln. litų. VŽ
PREKYBA
Viešųjų pirkimų erdvėje neišsitenkantys statybininkai siekia išstumti iš jos sukčiaujančius kolegas. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nuomone, ne visos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios statybos bendrovės dirba sąžiningai. Adakras Šeštakauskas, LSA prezidentas, pripažįsta, kad kai kurių įmonių veikloje galima aptikti šešėlinio verslo apraiškų, tačiau Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriuo vadovaujantis vykdomi pirkimai, nesudaro galimybių to patikrinti. Pasak A. Šeštakausko, pusiau legaliai algas mokančios bendrovės, turėdamos slaptų išteklių, viešųjų pirkimų konkursuose gali pasiūlyti 6-8 proc. mažesnes kainas. O tai jau nesąžininga konkurencija, ir tam turėtų būti pastatyta užkarda. Statistikos departamento tyrimas rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis statybų sektoriuje siekia 47,8 proc., o nuslėptos, t.y. neapmokestintos produkcijos, vertė sudaro 1,5 mlrd. litų. Ūkio ministerija (ŪM) šiuo metu rengia Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. VŽ
RYŠIAI
Kitų metų antrąjį ketvirtį pradės veikti Mokesčių informacijos centras, visos Lietuvos įmonėms ir gyventojams telefonu teiksiantis išsamias konsultacijas mokesčių klausimais. Virginijos Ginevičienės, VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktoriaus pavaduotojos, teigimu, dabar dažnai skundžiamasi, kad neįmanoma prisiskambinti VMI telefonais. Todėl ir bus steigiamas centralizuotas Mokesčių informacijos centras, į kurį vienu telefono numeriu paskambinę visos Lietuvos mokesčių mokėtojai galės gauti išsamias konsultacijas apie mokesčius. 5,7 mln. litų vertės Mokesčių informacijos centro projektas finansuojamas PHARE programos lėšomis, dalį pinigų skyrė Vyriausybė. Jau šį mėnesį Centrinė projektų valdymo agentūra turėtų paskelbti konkursą pirkti skambučių centro programinę ir telekomunikacinę įrangą. VŽ
RŪPYBA
Uostamiestyje dairomasi vietos blaivyklai. Ir medikai, ir policininkai pritaria, kad ji mieste turėtų pradėti veikti kuo greičiau, tačiau nei vieni, nei kiti nenori būti jos steigėjai. Blaivykla turėtų tarnauti tik humaniškiems tikslams – čia patekę žmonės būtų apsaugoti ir gatvėje netaptų šalčio ar nusikaltėlių aukomis. Vakar mero Rimanto Taraškevičiaus inicijuotame pasitarime nei valdininkai, nei medikai, nei policijos atstovai nenutarė, prie kokios įstaigos labiausiai tiktų įsteigti blaivyklą. Uostamiestyje blaivykla buvo panaikinta 1997 metais. Klaipėda buvo pirmasis miestas šalyje, atsisakęs šios įstaigos. Dabar jis vienas pirmųjų prabilo apie jos poreikį. Vilniuje blaivykla veikia jau porą metų. K, VE
Klaipėdoje pagausėjo čečėnų bendruomenė. Vakar iš Ruklos pabėgėlių centro į uostamiestį atsiųsta jauna šeima. Aslanas ir Sacita Magomadovai su dukrele Razita apgyvendinti vieno kambario bute. Šiandien Socialinės paramos centre pabėgėlius ketinama supažindinti su socialinės integracijos sutartimi, pagal kurią jiems metus bus teikiama valstybės parama. Per tą laiką šeimai įvairioms reikmėms bus išmokėta 24 tūkst. 360 litų. Klaipėda pabėgėlius pradėjo priiminėti prieš trejus metus. Per tą laiką Klaipėdoje buvo apgyvendinti 59 asmenys. K
STATYBA
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje per penkerius metus turėtų išaugti naujas šiuolaikiškas gyvenamasis rajonas. Kvartale, įsikursiančiame tarp Klaipėdos ligoninės ir Dragūnų bataliono, ketinama statyti įvairaus aukščio – nuo trijų aukštų su mansarda iki devynių aukštų – gyvenamuosius daugiabučius. Kvartale turėtų apsigyventi apie 2 tūkst. žmonių. VE
TRANSPORTAS
Visos didžiausios šalies kelionių agentūros šiemet dalį užsakomųjų reisų į Turkiją rengiasi organizuoti iš Kauno oro uosto, iš ten turistai bus skraidinami ir į Tunisą. UAB “Novaturas” šiemet planuoja iš Kauno oro uosto 32 užsakomuosius reisus į Antaliją, UAB “Tez tour” iš Kauno į Antaliją ketina rengti 16 skrydžių, Kaunu pasinaudoti ketina ir “Omnituras”. Mat iš laikinosios sostinės patogu skristi ne tik šio miesto, bet ir visos vidurio bei vakarų Lietuvos gyventojams. Pasak Rimanto Skridailos, VĮ “Kauno oro uostas” direktoriaus, pernai per Kauno oro uostą keliavo tik 28.000 žmonių, o Vilniaus oro uoste vien užsakomaisiais reisais skrido 166.000 keleivių. Direktorius prognozuoja, kad šiemet keleivių Kaune padaugės dvigubai ar net trigubai. VŽ
ŽEMĖ
Dzūkijos savivaldybių politikai priešinasi ketinimams įrengti jų krašte branduolinio kuro kapinyną. Varėnos rajono taryba jau priėmė sprendimą, kuriuo pareiškė nepritarianti, kad savivaldybės teritorijoje būtų įrengtos panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir kapinynas. Panašų sprendimą svarsto ir žada priimti ir Druskininkų miesto taryba. Nerimauti dėl šių problemų dzūkai pradėjo prieš porą savaičių, kai branduolinių atliekų laidojimo Lietuvoje projektą pateikę Švedijos specialistai pareiškė, kad tinkamiausios vietos šio pobūdžio kapinynui esančios prie Marcinkonių bei aplink Varėną ir Alytų. LR, LŽ
Į Pasvalio rajoną grįžę gandrai įprastose vietose ras atnaujintus gandralizdžius. Rytų skirstomųjų tinklų Panevėžio regiono Pasvalio skyrius per dvi kovo savaites ant 6 stulpų pritvirtino naujus metalinius gandralizdžius, o ant jų elektrikai užkėlė ir senuosius daugiau nei po 100 kilogramų sveriančius paukščių iš šakų susuktus lizdus. Taip elektrikai siekia taupyti elektros energiją ir ilgiau išsaugoti po lizdais rūdijančius laidus. Pasvalio rajone gandrai ant elektros stulpų yra sukrovę apie 40 lizdų. LR
Šylantis oras baugina Šilutės civilinės saugos tarnybos specialistus. Vakar jau pradėjo tirpti marias padengęs ledo sluoksnis, todėl nežymiai pakilo vanduo. Kelias dienas iš eilės išsilaikius pliusinei temperatūrai, Šilutės rajonui grėstų didžiulis potvynis, nes sniego ir ledo danga čia, kaip ir visoje Lietuvoje, susidariusi ypač stora. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romo Renčeliausko teigimu, kasdien tikrinamas vandens lygis ir ledo dangos storis. Šilutiškiai tvirtina šiemetiniam potvyniui jau pasiruošę, tik, deja, šiemet Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nespės pasinaudoti aerokateriu, kurį nuspręsta įsigyti už Vyriausybės skirtas lėšas. Specialus kateris, kuris gali slysti ledo paviršiumi ir plaukti vandeniu, kainuos apie 35-36 tūkst. litų. Šilutės priešgaisrinei tarnybai jis statomas pagal užsakymą. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
