ENERGETIKA
Tarptautiniai analitikai neatmeta galimybės, kad dėl spekuliuojančių investuotojų veiksmų rinkoje naftos kainos priartės prie 70-80 JAV dolerių už bar., tačiau jie pabrėžia, jog ekonominio pagrindo, kuris šią prognozę patvirtintų, nėra. “Mes šią naujieną pastebėjome, bet kol kas esame ramūs. Gyvenimas rodo, kad naftos kainos yra neprognozuojamas dalykas, o tokių gąsdinimų, kad nafta gali brangti iki 80 JAV dolerių už bar., mes jau girdėjome prieš dvejus metus. Kol kas tai nepasitvirtino”, – paaiškino Giedrius Karsokas, AB “Mažeikių nafta” atstovas. Jo teigimu, matyti priešinga tendencija – OPEC narės linksta didinti naftos eksporto kvotą, ir tai gali paskatinti naftą pigti. Tuo tarpu Vidmantas Šaferis, “Hansabanko” analitikas, sakė nenorįs gąsdinti, tačiau kai kurių prielaidų naftos kainoms didėti jis įžvelgiąs. “Nafta brangsta be panikos”. VŽ
Brangstant naftai prognozuojama, kad įmonės negalės ilgiau taikstytis su didėsiančiomis sąnaudomis, todėl bus priverstos branginti gaminius vartotojams. Kai kurios bendrovės jau užsiminė svarstančios kainų didinimą. Nors praėjusių metų pabaigoje nafta kiek pigo, analitikai prognozuoja naują juodojo aukso kainos šuolį. Ekonomistai pastebi, kad nemažai įmonių ištvėrė pernykštį degalų brangimą ir dėl didelės konkurencijos nekėlė kainų vartotojams, tačiau šiemet verslininkai vis dėlto gali ryžtis didinti kainas. Pasak Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, “gali būti, kad nebetekę kantrybės ir pamatę, kad naftos kainos pakilę ilgam, gamintojai ryšis branginti produkciją”. LŽ
Lietuvai gresia jau antras Europos Komisijos (EK) įspėjimas, kad ji delsia priimti su ES direktyvomis suderintą Gamtinių dujų įstatymą. Jei Lietuvos pareigūnai nesuras įtikinamų paaiškinimų, EK artimiausiu laiku gali pradėti teisines procedūras Europos Teisingumo Teisme. Apie tai praėjusią savaitę Europos energetikos reguliuotojų susitikime informavo energetikos komisaras Andris Piebalgas. “Komisaras sakė siūlysiąs Europos Komisijai nusiųsti savo nuomonę ES direktyvų neperkėlusioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, kuri neįgyvendino Dujų direktyvos, ir neatidėliojant pradėti teisines procedūras, apie tai pranešant Teisingumo Teismui. ES elektros ir dujų direktyvos turėjo būti įgyvendintos iki praėjusių metų liepos”, – teigė forume dalyvavęs Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas. LŽ
Pernai liepą turėjęs įsigalioti su ES direktyvomis suderintas Gamtinių dujų įstatymas suteiktų visoms šalies įmonėms bent formalią galimybę pasirinkti, iš kur pirkti gamtines dujas. Gyventojams tokia galimybė turėtų būti suteikta dar po poros metų. Tačiau susikirtus dujininkų ir pramonės bei šilumos tiekėjų interesams įstatymo projektas kelis kartus buvo grąžinamas Vyriausybei, o šį vasarį po audringų debatų Seime jo priėmimas buvo atidėtas iki rudens. LŽ
FINANSAI
Per du mėnesius paaiškės, ar Klaipėdos laisvoji ekonominė zona sulauks 50 mln. JAV dolerių investicijų. Tokią sumą čia gali investuoti viena Amerikos korporacija, esanti tarp didžiausių automobilių dalių gamintojų. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas neatskleidžia, kokia konkrečiai JAV korporacija susidomėjo galimybėmis investuoti uostamiestyje. Iki šiol LEZ nėra pritraukusi amerikiečių kapitalo. Pernai į Klaipėdos LEZ investuota 28 mln. litų. Pagal jau pasirašytas sutartis, šiemet tikimasi daug didesnio investicijų srauto – 398 mln. litų. VE
Didieji Lietuvos miestai, Kanuose (Prancūzija) užmezgę ryšių su užsienio investuotojais, tikisi susitarti ir dėl konkretaus bendradarbiavimo vystant didelius nekilnojamojo turto projektus, prie kurių galėtų prisidėti ir vietos verslas. Praėjusią savaitę Kanuose vykusioje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM’05 dalyvavę Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Elektrėnų miestų ir nekilnojamojo turto bendrovių atstovai tvirtina esą ja itin patenkinti. Jau grįžus į Lietuvą vis dar sulaukiama prašymų atsiųsti daugiau informacijos apie vieną ar kitą projektą. Iš viso potencialiems investuotojams buvo pateiktas 41 projektas. Vilnius investuotojus supažindino su 8, Kaunas – 15, Klaipėda – 7, Šiauliai – 3, Panevėžys – 6, Elektrėnai – 2 investiciniais projektais. VŽ
ĮMONĖS
Kauno apygardos teismas “Klaipėdos” viešbutį ir “Palangos statybą” valdančių verslininkų prašymu vakar sustabdė skandalingą bendrovės “Kauno keliai” privatizavimą. Privatizavimo procedūrų nebus galima vykdyti iki bus išnagrinėtas pirmajame įmonės privatizavimo aukcione dalyvavusios šių verslininkų įkurtos bendrovės Vandens pramogų centro (VPC) ieškinys. Kaip jau pranešta, VPC pateikė geriausią pasiūlymą “Kauno kelių” privatizavimo konkurse. Tačiau įtartina Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno skyriaus pažyma lėmė, kad 22,55 mln. litų už 100 proc. “Kauno kelių” akcijų pasiūlęs VPC buvo pripažintas nepatikima bendrove ir pašalintas iš konkurso. VPC Kauno apygardos teismo prašo pripažinti Savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo įmonė nebuvo pripažinta “Kauno kelių” privatizavimo aukciono laimėtoja, negaliojančiu, uždrausti rengti antrąjį “Kauno kelių” aukcioną bei įpareigoti tęsti su juo derybas. VE, VŽ, KD, LR
Metus virš Lietuvos ratus sukęs Didžiosios Britanijos minkštųjų baldų gamintojas pasirinko Alytų. UAB “Christie Tyler” kursis buvusiame Alytaus namų statybos kombinate. Sutartį dėl 20.000 kvadratinių metrų ploto patalpų, priklausančių baldų gamyba ir prekyba užsiimančiai UAB “Svenheim”, nuomos planuojama pasirašyti šią savaitę. Iš pradžių įmonėje bus įdarbinta 400 žmonių, vėliau jų gali pagausėti iki 1.000. Visus mūsų šalyje pagamintus minkštuosius baldus “Christie Tyler” eksportuos. VŽ
PREKYBA
Buitinės technikos pirkėjai Lietuvoje artimiausiu metu gali tikėtis dar palankesnių kainų ar akcijų – manoma, kad būtent tai paskatins latvių buitinės technikos tinklo “Tehnoland” veiklos pradžia Lietuvoje. “Tehnoland” neseniai atidarė pirmąjį prekybos centrą Vilniuje, o plėsdamas prekybos tinklą žada per 2-3 metus įsiveržti į pirmaujančiųjų buitinės technikos prekybininkų trejetą. Į “Tehnoland” 1.200 kvadratinių metrų ploto centrą sostinėje investuota daugiau kaip 2 mln. litų. VŽ
RŪPYBA
Kovo 19-ąją Lietuvoje įsigalioja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija, skelbianti, kad privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali reikalauti, kad darbuotojai visiškai arba iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar kompensuotų bet kokias išlaidas. Ministerija paskelbė, kad įdarbinimo agentūros, kurios tarpininkauja įdarbinti Lietuvoje, nebegalės imti mokesčio už tarpininkavimą. Tačiau ši nuostata nebus taikoma įmonėms, kurios tarpininkauja įdarbinti asmenis užsienyje. Agentūros, įžvelgiančios, kad toks sprendimas yra diskriminacinis, nutarė jungtis į asociaciją ir ginti savo poziciją. Įdarbinimo agentūrų vadovai stebisi, jog priimdama sprendimą ministerija neatsižvelgė į ekspertų prognozes, kad kvalifikuotų darbuotojų stygius gali pristabdyti šalies ekonomikos augimą. VŽ
STATYBA
Europos Komisija pritarė Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos projektui ir jam įgyvendinti skyrė 55,2 mln. litų. 1862 metais pastatyto tunelio kapitalinio remonto darbus ketinama pradėti jau šį rudenį. Tunelis bus remontuojamas apie 2,5 metų. KD
VERSLAS
Baltijos šalių verslininkai sako, kad pernykščiai metai buvo sėkmingi, ir laukia dar geresnių 2005-ųjų. Žydrūno Gaudiešiaus, “TNS Gallup” direktoriaus, teigimu, iš 587 Baltijos šalių įmonių vadovų, dalyvavusių apklausoje internete, daugelis šiemet planuoja sukaupti didesnes apyvartas, dirbti pelningiau, lengviau ir sėkmingiau negu 2004 m. Teiginiui, kad 2005-ieji jų įmonėms bus geresni nei praėjusieji metai, pritaria 87 proc. vadovų Lietuvoje, (77 proc. – Estijoje ir 70 proc. – Latvijoje). Lietuviai šiemet planuoja ir dar didesnius rinkodaros biudžetus. Iš viso pernai Lietuvoje reklamai skirta 334,8 mln. litų, įskaičiuojant žiniasklaidos kanalų apimties ir kitas nuolaidas. VŽ
ŽEMĖ
Vakar rytą Klaipėda buvo užklota rekordiniu sniego sluoksniu – tiek jo pajūryje nebuvo mažiausiai dešimtmetį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys prognozuoja, kad panašūs orai turėtų išsilaikyti iki pat kovo pabaigos. Kovo pirmąjį dešimtadienį, pasak sinoptiko, vidutinė temperatūra buvo 9,5 laipsnio šalčio, o žemiausia – net apie 21 laipsnį žemiau nulio. Paskutinįsyk toks šaltas kovas buvęs 1987 metais. Šis kovas ypatingas ir sniego gausa. Vakar rytą sniego buvo: Klaipėdoje – 19, Palangoje – 18, Šilutėje – 24, Nidoje – 32, Telšiuose – 35 centimetrai. Ledo storis Kuršių mariose šiuo metu yra apie 20-30 centimetrų, bet jis klastingas: kai kur tėra 10-14 centimetrų storio, tačiau per sniegą plonesnių vietų nematyti. Mėgstantiems žvejoti patariama būti atsargiems. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
