EKONOMIKA
Didžioji Britanija nekeičia užmojų naujoms Europos Sąjungos (ES) šalims dešimtadaliu mažinti išmokas iš bendrijos biudžeto. Jei toks iždas būtų patvirtintas, Lietuva netektų apie 700 mln. eurų per 2007-2013 metus. Nors vakar visą dieną Europos žiniasklaida ūžė, kad britų premjeras Tonis Bleras (Tony Blair) įstumtas į kampą ir ruošia nemenkas aukas vardan kompromisinio biudžeto, vakare paaiškėjo prognozės, kad T. Blero komanda išmokas ES naujokėms, tarp jų – ir Lietuvai, siūlys sumažinti ne 10 proc., o 5 proc., buvo iš piršto laužtos. Vakare Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Džekas Stro (Jack Straw) paskelbė tik vieną svarią savo šalies nuolaidą – britai yra nusiteikę gauti menkesnę kompensaciją iš ES biudžeto arba mokėti didesnes įmokas. RESPUBLIKA
ES naujokėms pasiūlyta sumokėti dešimtadaliu mažiau iš Sanglaudos ir struktūrinių fondų. Vienas argumentų – ilgametė praktika parodė, jog bendrijos narės nesugeba įsisavinti visų išmokų. Kaip paguoda vietoje neduodamos sumos pinigų pasiūlytas ilgesnis – nuo 2 iki 3 metų – laikotarpis atsiskaitymui už gautas lėšas. Šis fondų panaudojimo taisyklių sušvelninimas truktų iki 2010 m., vėliau taisykles ketinama net labiau sugriežtinti nei dabar. RESPUBLIKA
Jau vakar buvo akivaizdu, kad T. Blero siūlymai neturės stipraus užnugario. EK prezidentas Žozė Manuelis Barozas (J. M. Barroso) britų siūlymus pavadino “nepriimtinais ir nerealiais”. Jis gynė naujųjų narių interesus, pastebėdamas, kad taip sumažintas biudžetas gali būti skirtas “mini Europai, o ne išsiplėtusiai bendrijai”. Britų pasiūlymus sukritikavo ir ES naujokės. Lietuvos Premjeras Algirdas Brazauskas vakar nenorėjo komentuoti gandų dėl britų ketinimų. Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Jono Liongino teigimu, jei britai būtų pasiūlę 5 proc. apkarpymus, dar būtų galima svarstyti: “Tai jau būtų kompromisas. Pirmas pasiūlymas – 10 proc. – žiaurus”. RESPUBLIKA
Šiandien Seime šaukiamas neeilinis Europos reikalų komiteto posėdis, kuriame bus diskutuojama dėl britų pasiūlymų. Šiame posėdyje tikimasi suformuoti Lietuvos poziciją dėl ES biudžeto. “Mūsų netenkina ne tik 10 proc., bet net ir 5 proc. paramos mažinimas”, – teigė Jadvyga Zinkevičiūtė, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja. Jos nuomone, britų siūlymus komitetas turėtų įvertinti kritiškai, nes visos politinės jėgos Seime “galvoja apie Lietuvos interesus”. Seimo opozicija Vyriausybę vakar taip pat paragino laikytis tvirtos pozicijos dėl Lietuvai nepriimtinų britų siūlymų. VERSLO ŽINIOS
ES valstybės dabar turi tik 10 dienų, kad bendrai sutartų dėl artimiausių septynerių metų biudžeto arba jį galutinai sužlugdytų. Gruodžio 15-16 dienomis numatyta ES viršūnių taryba, kurioje, kaip tikimasi, ir turėtų būti galutinai pritarta biudžeto projektui. KAUNO DIENA
ENERGETIKA
Vakar UAB “Mažeikių naftos” prekybos namai” paskelbtos orientacinės didmeninės bazinio 95 oktaninio skaičiaus benzino ir dyzelino kainos, kuriomis bus prekiaujama lapkričio 6 d., atitinkamai 1 ir 2 centais už litrą aukštesnės nei išvakarėse. Benzinas pabrango iki 2,51, o dyzelinas – iki 2,59 lito už litrą. Į didmenininkų pranešimą netruko sureaguoti mažmenininkai. Vakar po pietų UAB “Lukoil Baltija” benzino A95 kainas degalinėse didmiesčiuose padidino po 3-4 centus, iki 2,90-2,91 lito už litrą, o dyzelino – 2-3 centais, iki 2,99-3 litų už litrą. UAB “Lietuva Statoil” degalai paprastai yra 2-4 centais brangesni, o automatizuotose degalinėse – vidutiniškai 3 centais pigesni. VERSLO ŽINIOS
FINANSAI
Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė didinąs palūkanų normą 25 baziniais punktais – iki 2,25 proc. Ekspertų teigimu, tai ne paskutinis palūkanų normos augimas. Dėl lūkesčių, kad ECB didins palūkanų normą, jau porą mėnesių augo LIBOR litais. Nuo spalio pradžios jis pakilo nuo 2,51 iki 2,82 proc. Tikimasi, kad per artimiausius metus jis ūgtelės dar 0,5-1 proc. Prognozuojama, kad panašus bus ir LIBOR eurais augimas. Dėl palūkanų normos augimo anksčiau ar vėliau turėtų ūgtelėti ir banko marža. Tačiau dėl stiprios konkurencijos šalies komerciniai bankai tam ryžtųsi tik jei ECB kitąmet dar labiau padidintų palūkanų normą. Taigi, jei tikėtume prognozėmis, norintys pasiimti paskolą būstui palankiomis sąlygomis turėtų suskubti. RESPUBLIKA
Šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės prognozėmis, kitąmet palūkanos Lietuvos komerciniuose bankuose padidės puse procento. Tai reiškia, kad pasiėmusiems vidutinę būsto paskolą, siekiančią 160 tūkst. litų, mėnesinė įmoka išaugs 60-70 litų. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
AB “Ekranas” rugsėjo-lapkričio pardavimai ūgtelėjo beveik 65 proc., palyginti su vasaros mėnesiais. Vasarą bendrovė pardavė 751.602 kineskopus, o per tris rudens mėnesius – 1.239.674, pranešama per Vilniaus vertybinių popierių biržos informacinę sistemą. “Ekrano” gaminamų 20 ir 21 colių įstrižainės kineskopų paklausa dabar viršija pasiūlą. Bendrovės vadovybė, vertindama kineskopų paklausos ir kainų augimo tendencijas, svarsto galimybę kuo greičiau paleisti antrajame surinkimo ceche sumontuotą ketvirtąją technologinę liniją, kurioje ir būtų surenkami 20 ir 21 colio kineskopai. VERSLO ŽINIOS
Panevėžyje įsikūrusiai “Semai” šį ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas turėtų paskelbti galutinį verdiktą – bankrotą ir paskirti administratorių. Valstybinė mokesčių inspekcija baigė tyrimą, kuriuo nustatė, kad UAB “Bennet Distributors” sandoris, per kurį bendrovė kontrolinį AB “Sema” akcijų paketą pardavė tik šiek tiek už daugiau nei 6.000 litų, yra teisėtas. “Semos” pirkimo-pardavimo sandoriu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) susidomėjo, kai “Bennet Distributors” paskelbė, kad už 50,1 proc. “Semos” akcijų gavo 6.080 litų. Šį kontrolinį akcijų paketą įsigijo UAB “VIPC LKS” kartu su Švedijos bendrove “Arpberg Forvaltning”. Joms atitinkamai teko 11,68 proc. ir 38,58 proc. akcijų. Pasak VMI atstovų, mokestine prasme šie sandoriai yra teisėti, tačiau galutinai bus dar vertinami, kai “Sema” pateiks finansinę atskaitomybę. Ją bendrovė turi pateikti iki 2006 m. spalio 1-osios. VERSLO ŽINIOS
Šalies mėsos perdirbimo įmonės pastaruoju metu itin stokoja jautienos. Jautienos ir jos gaminių gerokai sumažėjo ne tik parduotuvėse, bet ir turgavietėse. Mat, pasak “Biovelos” grupės vadovo Virginijaus Kantausko, nors per metus supirkimo kainos padidėjo per 30 proc., ir dabar už skerdienos kilogramą mokama po 6,5-8 litus, žmonės nepuola auginti galvijų, arba labiau pasitiki užsieniečiais. Statistikos duomenimis, per 3 šių metų ketvirčius iš Lietuvos į Europos Sąjungos valstybes išvežta 50,341 tūkst. gyvų galvijų. Pernai tuo pat laikotarpiu – 13,751 tūkst. Šiemet daugiausia gyvų galvijų išvežta į Olandiją (54,1 proc.) bei Ispaniją (24,6 proc.). Į Lenkiją išvežta 8,2 proc. galvijų. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Nuo kitų metų sunkiai besiverčiančios šeimos turėtų gauti Europos Sąjungos (ES) paramą maisto produktais: makaronais, miltais, ryžiais. Visoje Lietuvoje 9 mėnesius iš eilės tokios šeimos gaus po 4 kilogramus sveriančius maisto paketus, kuriuos jiems pristatys visuomeninės organizacijos “Caritas”, Raudonojo Kryžiaus draugija ir “Maisto bankas”. Į labdarą maisto produktais teisę turi šeimos, kurių pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui yra mažesnės kaip 202 litai. Preliminariais duomenimis, tokių šeimų Lietuvoje yra apie 250 tūkst. PANEVĖŽIO RYTAS
STATYBA
Vietinės bendruomenės pasipriešinimo sulaukęs Kazokiškėse planuojamas statyti sąvartynas į žodžių karą įvėlė Prezidentą Valdą Adamkų ir Premjerą Algirdą Brazauską. Daugiau nei po metų pertraukos, sąvartyno statybų išvakarėse, šalies vadovas Premjerui Algirdui Brazauskui nusiuntė laišką, prašydamas jas atidėti. “Kadangi Kazokiškių sąvartyno poveikio visuomenės sveikatai vertinimai kelia rimtų abejonių, o su bendruomene dialogas nevyksta, prašau Jūsų užtikrinti, kad statybos darbai nebus pradėti, kol bus įvykdyti visi šiam projektui keliami reikalavimai, be to, Vilniaus apskrities administracija ir kitos valstybės institucijos neturi išduoti leidimų statybai”, – rašoma V. Adamkaus laiške. RESPUBLIKA
Prezidentas prašo Premjero sudaryti nepriklausomų ekspertų darbo grupę, kuri atliktų objektyvų planuojamos ūkinės veiklos Kazokiškėse poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai vertinimą, į kurio svarstymą būtų įtrauktos suinteresuotos bendruomenės. Pasak V. Adamkaus, šių metų spalį Valstybinis aplinkos sveikatos centras ir Respublikinis mitybos centras, išnagrinėję projektavimo dokumentus, nustatė, jog daug kas neatitinka specialių visuomenės sveikatos reikalavimų. RESPUBLIKA
Premjeras A. Brazauskas vakar teigė dar nematęs Prezidento minimų išvadų ir pažadėjo jomis pasidomėti. “Paprašysiu sveikatos apsaugos ministro, kad jis patikrintų, kokios ten buvo išvados. Nes čia kažkokios papildomos, naujos išvados”, – stebėjosi Vyriausybės vadovas. Paklaustas, ar galima sustabdyti planuojamas sąvartyno statybas, Premjeras ironizavo, kad galima, tačiau tokiu atveju šiukšlių kalnai augs Kariotiškėse. “Mes negalime leisti taip daryti”, – pridūrė jis. Ieškoti kitos vietos šiukšlėms kaupti, A. Brazausko įsitikinimu, negalima, nes tai gali užtrukti 10 metų. Į sąvartyno statybą jau investuotas ne vienas milijonas litų. RESPUBLIKA
Kaip vakar “Respublikai” paaiškino Aplinkos ministerijos sekretorius Vidas Andrikis, su sąvartyno statybos rangovu, konkursą laimėjusia UAB “Skirnuva”, sutartis bus pasirašyta dar šią savaitę. Pasak jo, šiuo metu sudarytos visos prielaidos pradėti statybas Kazokiškėse. V. Andrikis užtikrino, kad sąvartynas neturės neigiamos įtakos šalia gyvenančių žmonių sveikatai. Jis pabrėžė, jog “tokios Regiono atliekų tvarkymo centro išvados”. RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Praėjusį šeštadienį aviakompanija “flyLAL” pradėjo tiesioginius skrydžius iš Palangos tarptautinio oro uosto į Londoną. Aviakompanija yra numačiusi, kad skrydžiai į Didžiosios Britanijos sostinę iš Palangos bus organizuojami kiekvieną savaitgalį. “flyLAL” vadovų teigimu, kol kas maršrutas Palanga-Londonas yra kompanijos “bandymų poligonas”. Jam pasiteisinus, iš Palangos oro uosto bus organizuojami skrydžiai ir į kitus Europos miestus. Šiuo metu iš Palangos oro uosto reguliariais reisais keleivius, be “flyLAL”, skraidina “AmberAir” bei dvi užsienio aviakompanijos – SAS ir “Avitrans”. “flyLAL” tiesiogiai iš Vilniaus reguliariaisiais reisais skraidina keleivius į 13 Europos miestų. VAKARŲ EKSPRESAS
Prieš 70 metų Kaune pradėjo veikti Aleksoto funikulierius. Jis trimis metais “jaunesnis” už veikiantį Žaliakalnyje funikulierių. Pasak specialistų, Kauno išskirtinis bruožas – jog mieste iki šiol veikia net du keltuvai. Vakar vienoje vaizdingiausių miesto panoraminių aikštelių buvo surengtos 70-mečio iškilmės. Kauno vicemero Antano Balučio nuomone, būtina išsaugoti abu laikinojoje sostinėje veikiančius funikulierius, taip “suderinant pragmatizmą, verslą ir pagarbą senovei”. KAUNO DIENA
VERSLAS
Lietuvos smulkiųjų aludarių asociacija, pasipiktinusi Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT), žlugdančia smulkiuosius verslininkus, prašo Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę diferencijuoti baudas už licencijavimo taisyklių pažeidimus. Smulkieji aludariai įsitikinę, kad 5-10 tūkst. litų baudos už PVM sąskaitose faktūrose padarytas gramatines ar neatidumo klaidas, nedarančias jokios žalos valstybės biudžetui, yra absurdiškos. VTAKT šių metų ataskaitoje informuoja per tris ketvirčius nustačiusi 648 pažeidimus įmonėse, prekiaujančiose, gaminančiose ar importuojančiose tabako gaminius ir alkoholio produktus. Verslininkams skirta 833,55 tūkst. litų baudų. RESPUBLIKA
Pernai tikrintojai užfiksavo 733 pažeidimus. Daugiau kaip ketvirtis, 27 proc., pažeidėjų buvo nubausti už licencijavimo taisyklių pažeidimus. Aludarių asociacijos narių tvirtinimu, dauguma baudų buvo skirta už gramatines ir neatidumo klaidas produkcijos gavėjams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Valstybės biudžetas dėl to neprarado nė cento. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Šiemet Lietuvai Europos Sąjungos (ES) sprendimu 2,7 tūkst. tonų (iki 100,29 tūkst. tonų) sumažinta baltojo cukraus gamybos kvota. Kadangi šiais metais Lietuvoje gerai derėjo cukriniai runkeliai, UAB “Arvi cukrus”, valdanti Marijampolės cukraus fabriką, ir UAB “Danisco sugar”, kuriai priklauso Kėdainių ir Panevėžio cukraus fabrikai, nacionalinę cukraus gamybos kvotą įvykdė lapkričio pabaigoje. Perdirbėjai tvirtina, kad Lietuvai skirta cukraus gamybos kvota šiemet bus viršyta apie 39 tūkst. tonų. Šį cukraus kiekį gamintojai turi eksportuoti iš ES be grąžinamųjų eksporto išmokų. Tai yra nuostolinga, nes cukrus eksportuojamas gerokai pigiau negu parduodamas vidaus rinkoje. RESPUBLIKA
Negalutiniais muitinės departamento duomenimis, nuo šių metų lapkričio 1 iki 20 dienos Lietuvos įmonės eksportavo apie 8,9 tūkst. tonų baltojo cukraus (vidutinė kaina – 0,8 lito už kilogramą). Kaip pranešė Žemės ūkio ministerija, palyginti su 2004 m. liepos-gruodžio mėnesiais, baltojo cukraus vidutinė eksporto kaina 2005 metais padidėjo apie 14 proc. ir buvo 0,68 lito už kilogramą. RESPUBLIKA
Po tris dienas lapkričio pabaigoje trukusių sudėtingų derybų ES šalių žemės ūkio ministrai pasiekė susitarimą dėl subsidijomis paremtos cukraus sektoriaus politikos reformos. Susitarta, kad iki 2009-2010 prekybos metų cukraus kainos bus mažinamos 36 proc. vietoje anksčiau siūlytų 39 proc., o cukrinių runkelių augintojų pajamų kompensacija sudarys 64,2 proc. vietoje anksčiau siūlytų 60. Teigiamai įvertindama Lietuvos delegacijos laimėtas cukraus reformos sąlygas Lietuvai, ministrė K. Prunskienė pabrėžė, kad dar laukia didelis darbas subalansuojant cukrinių runkelių augintojų ir cukraus fabrikų interesus. Išsiderėjus geresnes, nei buvo tikėtasi, sąlygas žemdirbiams, labai svarbu garantuoti ir cukraus fabrikų galimybę dirbti bei likti rinkoje. RESPUBLIKA
Žemės ūkio produktų gamintojai Lietuvoje piktinasi 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu, kuris, palyginti su kai kuriomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, yra aukštas. Tarkime, vaisiai ir daržovės, išauginti Lenkijoje, apmokestinami 3 proc. PVM, o išaugintiems Lietuvoje taikomas minėtas 18 proc. PVM. Dėl šios priežasties Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojams tampa sudėtingiau konkuruoti su iš užsienio įvežama produkcija. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas pripažįsta, kad šiandien Lietuvoje galiojantis 18 proc. PVM tarifas mažina Lietuvos žemdirbių konkurencingumą ir jų paruoštų produktų paklausą. Anot B. Markausko, svarstoma galimybė šį mokestį sumažinti iki 10-12 proc. RESPUBLIKA
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) šiuo metu priima paraiškas pagal vienintelę Kaimo plėtros 2004-2005 m. plano paramos (KPP) priemonę “Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”. Tikimasi, kad aktyviau pasinaudoti šia parama žemdirbius paskatins paraiškų pateikimo procedūrų supaprastinimas. Pavyzdžiui, iš žemę mišku apželdinti norinčių ūkininkų, kurių parengto miško želdinimo projekto vertė neviršija 10 tūkst. eurų (beveik 35 tūkst. litų), NMA jau nebereikalauja trijų komercinių pasiūlymų iš paslaugų ir prekių tiekėjų. Pasak NMA direktoriaus Sauliaus Silicko, reikalavimų paramai gauti palengvinimas turėtų padidinti ir žemę mišku apželdinti norinčių žemdirbių skaičių. Paraiškos pagal KPP priemonę “Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” priimamos iki šio gruodžio 31-osios visuose NMA teritoriniuose skyriuose. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Sostinės Naujosios Vilnios ir Grigiškių seniūnijos gyventojai turėtų susirūpinti savo saugumu ir nesiartinti prie beglobių, gatvėmis lakstančių gyvūnų – šie rajonai vakar buvo paskelbti pasiutligės grėsmės zona. Lapkričio 28 dieną Naujosios Vilnios seniūnijoje buvo rasta negyva lapė, o Grigiškių seniūnijoje – nugaišęs mangutas. Ištyrus šiuos du gyvūnus nustatyta, kad jie sirgo pasiutlige. Pasiutligės grėsmės zonos gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti patiems bei paskiepyti naminius gyvūnus. Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai važiuos į Naujosios Vilnios bei Grigiškių rajonus ir nemokamai skiepys gyventojų augintinius. Tuo kasmet turėtų pasirūpinti ir patys gyvūnų šeimininkai. LIETUVOS RYTAS
ELTA
