ENERGETIKA
Ūkio ministerija jau abejoja, ar
“Jukos” vis dar yra strateginis AB “Mažeikių nafta” investuotojas, ir ieško
būdų, kaip Rusijos koncernui neleisti papildomai įsigyti 10 proc. Mažeikių
bendrovės akcijų. “Jukos” nebemiela”. VŽ, “Jukos” įgeidžiai pradėjo kelti nerimą
Lietuvos valdžiai”. LR, “Jukos” neatsisako įmonės Mažeikiuose”. KD, “V.
Uspaskichas stoja piestu prieš “Jukos” planus”. R, “Mažeikių nafta” virsta
Kremliaus įkaite”. LŽ
FINANSAI
Nors ekspertai vienu balsu
tvirtina, jog nauji mokesčiai nei duos naudos Lietuvos ekonomikai, nei padės
sušvelninti socialinius nelygumus, Premjeras Algirdas Brazauskas nedviprasmiškai
leido suprasti – mokesčių našta didės. “Mokesčiai maži ir jų mažai, todėl mažas
ir mūsų biudžetas”, – vakar pareiškė Premjeras. “Nauji mokesčiai – ne kaprizas.
Žmonėms reikia. Spręsti socialines problemas: apmokėti mokslą, gydymą, skirti
pašalpas. Jeigu visuomenė bus nuteikiama prieš naujus mokesčius, jiems
nepritars, ką padarysi, gyvensime su mažiausiais mokesčiais”, – sakė A.
Brazauskas. VŽ
Kaip jau ne kartą pranešta, Finansų ministerija
Vyriausybei ketina siūlyti nuo 2006-ųjų pradžios įvesti ne tik nekilnojamojo
turto, bet ir automobilių naudotojų mokestį, taip pat gali būti peržiūrėti
teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto mokestį juridiniams
asmenims. Kartu žadėta gyventojų pajamų mokestį sumažinti nuo 33 iki 30 proc.
VŽ
Pasak Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro, norėdama laikytis
finansinių įsipareigojimų ir 2007 metais įsivesti eurą, Lietuva privalės
reformuoti mokesčių sistemą. Antraip esą reikėtų gerokai sumažinti biudžeto
išlaidas. Neįvedus naujų mokesčių, A. Butkevičiaus teigimu, bus neįmanoma
subalansuoti biudžeto pajamų ir išlaidų. VŽ
Anot A. Brazausko, per
biudžetą perskirstomą BVP dalį Lietuvoje padidinus nuo 30 iki 35 proc., biudžeto
pajamos padidėtų 3 mlrd. litų. “Būtų išspręstos visos socialinės problemos, visi
pinigai nueitų visuomenei, – tvirtina Premjeras. – Nesąmonė, kad tai nueitų
valdininkams. Lietuvoje valdymo išlaidos 1,5 karto mažesnės nei Skandinavijos
šalyse. Valdymo išlaidos sudaro apie 7,5 proc. šalies biudžeto išlaidų ir šis
skaičius nepadidėtų. Šimtai milijonų atitektų žmogui”. Apie ketinimus peržiūrėti
mokesčių sistemą A. Brazauskas pirmąsyk užsiminė lapkričio pabaigoje,
prisistatydamas Seimui. Tačiau naujosios Vyriausybės programoje neužsimenama
apie galimus mokesčių pakeitimus. VŽ
Tuo tarpu analitikai ir verslininkai
skeptiškai vertina planus įvesti naujus mokesčius ar didinti dabartinius.
Atkreipiamas dėmesys, jog, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams
administravimo išlaidos gali būti pernelyg didelės, todėl neskatintų investuoti.
Dauguma ekspertų finansinių rezervų Vyriausybei pataria ieškoti geriau
administruojant mokesčius. Liberalcentristo Kęstučio Glavecko, Seimo Biudžeto ir
finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, manymu, “nekilnojamojo turto mokestis
būtų smūgis viduriniam sluoksniui, jis apsunkintų žmones, paėmusius paskolų”.
Anot jo, galimybę įvesti naujus mokesčius būtų galima svarstyti po 2-3 metų, nes
iki šiol nėra gero nekilnojamojo turto registro, neaiškūs turto vertinimo
principai. VŽ
Galimybę Lietuvoje įvesti naujus mokesčius Premjeras
Algirdas Brazauskas su specialistais žada svarstyti sausį. VŽ
Pagal
Lietuvos banko (LB) paskelbtą euro įvedimo scenarijų bendra ES valiuta mūsų
šalyje turėtų būti įvesta nuo 2007-ųjų sausio 1 dienos. Vakar įvykusiame LB
valdybos posėdyje buvo pritarta veiklos planui dėl euro įvedimo. KD, LR, R,
LŽ
PREKYBA
Šalies popieriaus pardavėjai ketina 2005-ųjų
pradžioje pabranginti popierių – galbūt iš pradžių brangs tik kai kurios
produkcijos rūšys, vėliau – kitos. Popieriaus kainos rudenį kilo kiek mažiau nei
buvo prognozuota, tačiau pardavėjų teigimu, jie jaučia nuolatinį gamintojų
spaudimą jas didinti. Egidijus Ramanauskas, UAB “MAP Lietuva” poligrafijos
produktų pardavimų vadovas, patvirtina, kad iš karto po Naujųjų metų apie 5
proc. brangs žurnalinis popierius, kurio paklausa Lietuvoje labai didelė. Be to,
pasak jo, ateinančių metų I ketvirtį 2-3 proc. brangs ir laikraščiams spausdinti
skirtas popierius. Manoma, kad popieriaus kainos gali dar išaugti, jei brangs
nafta ir didės popieriaus suvartojimas Europoje. VŽ
Vilniaus Baltupiuose
pradėjo veikti didžiausias sostinėje 5.500 kvadratinių metrų ploto prekybos
centras “Norfa XXL”. Pastatas parduotuvei pastatytas per metus. LR
Pasak
Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, Lietuvoje
drabužių, avalynės, kosmetikos apyvarta gruodžio mėnesį išauga 25 proc., maisto
– 30 proc., o būsto ir buities prekių – net 60 proc. Ekspertės teigimu, daugiau
nei 60 procentų prieš šventes nuperkamų daiktų yra nereikalingi, o viena dovana
iš dešimties – visiškai nereikalinga. Žmonės gundomi nuolaidomis, tačiau tik
nedidelė dalis prekių būna realiai nukainotos. Taigi būtų sveika pažaboti
prieššventinį norą pirkti, nes, sociologinį tyrimą atlikusios bendrovės “Spinter
tyrimai” duomenimis, po švenčių pinigų pritrūksta maždaug trečdalis šalies
gyventojų. Dažniau pinigų stygiumi sausį skundėsi aukščiausią išsimokslinimą
turintys (40 proc.), daugiausiai pajamų gaunantys (32 proc.) ir didžiuosiuose
miestuose gyvenantys apklausos dalyviai (31 proc.). Šventės kišenę daugiau
patuština vyrams (29 proc.) nei moterims (25 proc.).
VE
RŪPYBA
Nuo ateinančių metų pradžios uostamiestyje
įsigalios nauja priėmimo į ikimokyklines įstaigas tvarka. Vakar Savivaldybės
Tarybos nariai jai pritarė balsų dauguma. Tėvų prašymus dėl vaikų priėmimo į
ikimokyklines įstaigas ar grupes nuo šiol visus metus priims ne patys darželiai,
o Švietimo skyrius. Gavę Švietimo skyriaus įgalioto asmens siuntimą tėvai turės
per 10 dienų kreiptis į darželį. Per šį terminą tėvams darželyje
neužsiregistravus, vieta nebus išsaugota. Švietimo skyriuje pradėta kurti
centralizuota duomenų bazė, kurioje bus kaupiami duomenys apie švietimo
įstaigas, jas lankančių ir pageidaujančių lankyti vaikų skaičius. Šie duomenys
bus skelbiami visuomenei, todėl tikimasi, kad priėmimo į darželius procesas bus
skaidresnis, racionaliau pasiskirstys vaikų srautai tarp ikimokyklinių įstaigų.
VE
STATYBA
Daugiau kaip 300 mln. litų kainuosiančios PET
žaliavos gamyklos “Klai-PET” statymo darbai jau įpusėjo. Baigus pirmąjį statybų
etapą, atlikta jau daugiau kaip 40 proc. visų 10,9 ha sklype numatytų statybos
darbų. Iš viso statybose dirba per 600 darbuotojų. PET žaliavos gamyklos
generalinio rangovo – bendrovės “Constructus” – projektų vadovo Gedimino
Kazlausko teigimu, “Klai-PET” turėtų pradėti veikti jau kitų metų vasarą.
VE
TRANSPORTAS
Susisiekimo ministerijoje vykusiame posėdyje
Saugaus eismo komisija pritarė sostinės savivaldybės pasiūlymui neblokuoti
mašinų važiuoklių. Nedrausmingi vairuotojai, nesumokėję už automobilio
stovėjimą, ant mašinos suras užklijuotą baudos kvitą. LR
Kitų metų
balandžio 7-10 d. Lietuvos parodų centre “Litexpo” rengiama tarptautinė
automobilizmo paroda ALT-2005 turėtų būti didžiausia Baltijos šalyse, mano jos
organizatoriai. Turimą ekspozicijos plotą jie ketina praplėsti trimis
papildomais paviljonais. ALT-2003 paroda išsiteko 25 tūkst. kvadratinių metrų,
šiemet prie to prisidės 4 tūkst. kvadratinių metrų papildomo ploto. Dalyvių
paraiškos dar priimamos iki vasario 28-osios. VŽ
Vežėjų asociacijos
“Linava” nariai – autobusų parkai ir kitos tolimojo keleivinio transporto
bendrovės – pateikė Valstybinei energetikos ir kainų komisijai (VEKK) prašymą
padidinti maksimalius kainų tarifų dydžius. Anot VEKK Transporto skyriaus vedėjo
Vidmanto Bradūno, vežėjų prašymas bus svarstomas kitą antradienį ir turėtų būti
patenkintas. Už kelionę nuo Vilniaus iki Klaipėdos pagal senąsias kainų normas
buvo galima nuvykti vidutiniškai už 37,32 lito, pakeitus maksimalius tarifus ši
kaina galėtų išaugti iki 43,54 lito. Iki šiol, V. Bradūno teigimu, VEKK
nustatytų maksimalių tarifų dydžio transporto bendrovės netaikė ir keleivius
veždavo maždaug 5 proc. pigiau. VE
VERSLAS
Didžiausias
Lietuvos Gariūnų turgus turi pretenzijų tapti moderniu paslaugų parku, tačiau
tik tuo atveju, jei Vyriausybė trijų turgų eksploatuojančių įmonių – UAB
“Jurgena”, UAB “Posūkis” ir UAB “Geruda” – parengtą projektą pripažintų
valstybinės svarbos projektu ir ne konkurso tvarka išnuomotų valstybės žemės.
Projektui įgyvendinti 99 m. prašoma išnuomoti 32,6 ha valstybės žemės sklypą.
Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, Gariūnų teritorijoje atskirų žemės
sklypų kaina gali svyruoti nuo 4.000-5.000 iki 10.000-15.000 litų už arą.
Projekto rengėjai numato, kad įgyvendinant projektą per ateinantį dešimtmetį
būtų investuota iki 50 mln. litų. Nuo 1990 metų bendrovės skelbia investavusios
į Gariūnus beveik 30 mln. litų ir sumokėjusios arti 63 mln. litų mokesčių. Jei
žemė nebus išnuomota, pasak projekto autorių, tūkstančiai žmonių praras darbą ir
pajamas, kilsianti socialinė įtampa, žmonės užplūsią darbo biržas ir reikalausią
pašalpų iš valstybės. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno
diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE –
“Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
