EKONOMIKA
Vienas šalis Europos Sąjunga verčia uždaryti branduolines elektrines, o kitos stato naujus reaktorius. Kaip žinoma, Lietuva savo atominę elektrinę turėtų uždaryti iki 2010 metų. Lietuvai gali būti leista iki 2015 metų pratęsti IAE veiklą, kad ji iki to laiko galėtų suspėti pastatyti naują reaktorių. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas tapo Švedijos, Danijos ir Suomijos politikų nesutarimų objektu. LR
Pastaruoju metu aukšti valdininkai vis garsiau kalba apie būtinybę įvesti naujus mokesčius ir surinkti papildomų lėšų į nacionalinį biudžetą. Tačiau siekdami kuo daugiau nulupti nuo paprastų piliečių valdininkai tuo pat metu patys neūkiškai valdo jiems patikėtą turtą. Valdininkams nerūpi valstybės dividendai. R
Finansų ministro Algirdo Butkevičius pusės lūpų užuomina apie ketinimus Lietuvoje įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių naudotojų mokesčius ekspertus privertė laužyti ietis ginčijantis, kaip šios naujovės paveiktų šalies ūkį apskritai ir kiekvieną žmogų konkrečiai. Kol kas šios diskusijos perdėm abstrakčios. Ekspertai tvirtina, kad nekilnojamojo turto mokesčio ydų sąrašas yra rekordiškai ilgas ir dėl to turto mokesčio projektą reikėtų laidoti dar negimusį. Straipsnis “Turto mokesčio spąstai”. KD
Daugybė klaipėdiečių nelinkę pasitikėti bankų kortelėmis. Klaipėdos” eksperimentas įrodė, kad miesto parduotuvėse galima lengvai atsiskaityti svetima kortele. Tai padaryti ypač lengva dabar, kai prieš šventes klaipėdiečiai užgulė prekybos centrus. Tik dviejuose prekybos centruose pardavėjai pastebėjo, kad kortelėje – vyriška pavardė. Nors pardavėjai tokiu atveju turi kviesti policiją, jie sutikdavo, kad čekį pasirašytų netoliese buvęs tariamas savininkas. K
Klaipėdos uosto vadovai ir verslininkai teigia, kad Rusijos vyriausybės sprendimas 2005 metais aštuntadaliu didinti geležinkelio tarifus šalies vidaus pervežimams Lietuvos tranzito situacijos nepaveiks ir Klaipėdos uosto apyvartos nepadidins. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus Sigito Dobilinsko, “toks menkas pakėlimas negali turėti įtakos, nes nesumažina įkainių, kurie skiriasi ne procentais, o kartais”. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Eduardas Plauška: “Tai tas pats, kas nulis. Jeigu Rusija tarifus kasmet didins tokiais tempais, tai prireiks 14 metų, kad įkainiai susilygintų”. LŽ
ENERGETIKA
Lankydamasis pas Klaipėdos miesto merą Prancūzijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Gi Jelda sakė, kad Lietuva ir ateityje turėtų būti atominės energetikos valstybe. Oficialaus susitikimo metu meras Rimantas Taraškevičius ir G.Jelda pasikeitė nuomonėmis apie pokyčius Klaipėdoje Lietuvai tapus ES nare, kalbėjo apie uosto plėtrą, krovos darbų apimtis, atominę energetiką. K
FINANSAI
Vertybinių popierių komisijai neregistruojant “NSEL 30 indekso”, atvirojo investicinio fondo “NSEL 30 indekso fondo” atstovai neatmeta galimybės kreiptis ir į teismą. Tačiau komisijos atstovai tikina, kad patys fondo steigėjai neišnaudoja visų galimybių, kad indeksas būtų patvirtintas. VŽ
ĮMONĖS
Pastačiusi naują gamyklą Kaliningrado srityje bei pradėjusi veiklą Ukrainos rinkoje, šaldytuvų gamybos bendrovė “Snaigė” jau kitąmet ketina pradėti naują modernizavimo etapą. Pasak “Snaigės” vadovo, elektrinių ir dujinių viryklių gamykla tikriausiai bus statoma Rusijoje, Kaliningrado srityje. Didelė produkcijos dalis bus skirta Rytų šalių rinkai. Be minčių pastatyti viryklių gamyklą, “Snaigė” ketina iš esmės atnaujinti dabar gaminamus komercinius ir buitinius šaldytuvus. LR
Šaldytuvų gamintoja “Snaigė” žada aktyviai veržtis į Ukrainos ir Rusijos rinką, tačiau prognozė, kad įmonės pelnas kitais metais mažės nepaisant planuojamo apyvartos šuolio privertė suklusti investuotojus. Dabar “Snaigė” Ukrainoje nespėja patenkinti milžiniškos šaldytuvų ir šaldiklių paklausos, nors produkcija gaminama ir savaitgaliais. Ukrainiečiai, išsigandę, kad jų pinigai gali nuvertėti, puolė pirkti prekes, o neįprastai didelė paklausa lėmė vartojimo prekių kainų šuolį. LŽ
“Snaigė”planuoja imtis viryklių. Šaldytuvų gamintoja AB “Snaigė” planuoja atnaujinti buitinių ir komercinių šaldytuvų gamybą, o modernizacijai ketina pritraukti ir ES struktūrinių fondų paramą. VŽ
Tirpstant paskutinėms viltims, kad Rusijos naftos koncernui “Jukos” pavyks apginti savo turtą, “Mažeikių nafta” bando raminti investuotojus, kad rusiška nafta į įmonę tekės kaip tekėjus. Bent kol kas. Tačiau “Mažeikių naftos” optimizmas yra menka paguoda Lietuvos aukščiausiems pareigūnams, nes Vyriausybė yra suteikusi garantijas apie milijardą litų siekiančioms “Mažeikių naftos” skoloms. LŽ
Šią savaitę Vyriausybės pareigūnai atvirai prakalbo, kad Lietuva galėtų atgauti “Mažeikių naftos” kontrolę. “Kontrolės reikia, kad nelaimės atveju būtų galima važiuoti derėtis dėl naftos. “Mažeikių naftoje” neturime jokio statuso ir, prireikus, negalėsime Maskvoje derėtis dėl naftos tiekimo”, – vakar sakė naujasis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas. LŽ
Ekspertai teigia, kad valstybės kontrolės “Mažeikių naftoje” grąžinimas būtų pateisinimas tik vieninteliu atveju – jei ji greitu laiku vėl paskelbtų koncerno privatizaciją. Kitu atveju Mažeikių įmonei prognozuojamas krachas. “Jei akcijos, pasinaudojant sunkia “Jukos” situacija, būtų perpirktos siekiant vėliau jas sėkmingai parduoti – tai būtų sveikintinas žingsnis”, – mano R. Rudzkis, banko “Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas. VE
“Kontrolinį akcijų paketą reikėtų padalinti tarp naftos tiekėjo, kad ir to paties “Lukoil”, kurio kažkodėl labai bijomasi, ir Vakarų kompanijos, turinčios produkcijos realizavimo rinkas”, – teigė R. Rudzkis. Anot jo, dabartinė situacija tikrai yra palanki ištaisyti tragiško sandorio su “Williams” pasekmės. “Akivaizdu, kad 1999 metų “Mažeikių naftos” privatizacija buvo politinis, o ne ekonominis sandoris”, – “Vakarų ekspresui” sakė R. Rudzkis. VE
Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas vakar “Vakarų ekspresui” teigė manąs, kad “Jukos” prašymas pradėti bankroto procedūras suteikia papildomų argumentų jo iniciatyvai sugrąžinti Vyriausybei kontrolinį “Mažeikių naftos” akcijų paketą. Paklaustas, kada vyriausybiniu lygiu gali būti pradėta svarstyti jo iniciatyva, ministras teigė, jog dar reikia kalbėti su akcininkais, “o tada viskas ir bus aišku”. VE
Didžiausia Lietuvos vaistų gamybos bendrovės “Sanitas” per vienuolika šių metų mėnesių uždirbo 5,139 mln. litų grynojo pelno, arba 4,4 karto daugiau nei tuo pačiu 2003-ųjų laikotarpiu, kai grynasis pelnas buvo 1,156 mln. litų. VŽ
RŪPYBA
Parlamento rūmų fojė ketvirtadienį šeimininkavo Seimo pirmininko žmona Jolanta Paulauskienė. Ji fizinę negalią turintiems vaikams surengė šventę “Uždekime advento vainiką kartu”. Vakarykštėje šventėje dalyvavo labdaringa veikla garsėjanti prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė. LR
“Adventinis gerumas padovanojo šviesos ir gerumo šventę. Šiandien čia kaip niekur kitur šilta ir šviesu. Šv.Kalėdos gimsta kiekvieno mūsų širdyse, o Viešpats myli mus visus tokius, kokie esame”, – sakė šventėje apsilankęs Vilniaus arkikatedros klebonas kunigas Ričardas Doveika. LŽ
Uostamiesčio senoliai meile ir šiluma dalijasi ne tik su savo anūkais. Senelių meilės ir šilumos nepatyrusius Smiltelės” vaikų globos namų auklėtinius vakar aplankė daugiau nei dvidešimt senolių iš pagyvenusių žmonių bendrijos Sidabro gija”. Jie vaikams negailėjo siurprizų. K
STATYBA
Projektavimo įmonės prognozuoja, kad kitąmet rinkoje vyraus stambesni objektai – taip bus dėl ES pinigų įtakos. Įmonės, kurios iki tol daugiausia dirbo projektuodamos viešuosius pastatus, gręžiasi į komercinių pastatų rinką. VŽ
TRANSPORTAS
Kauno miesto savivaldybė viešajai policijai nupirko 20 naujutėlaičių “VW Golf Trendline”. Į kiekvieną jų merija kasmet įpils kuro, kuriuo bus galima nuvažiuoti 40 tūkst. kilometrų. Į pristatymą atvežtuose automobiliuose buvo įjungti perspėjamieji šviesos ir garso signalai, tačiau vieno automobilio ši įranga jau spėjo sugesti. Tai pamatęs Kauno įgulos karo kapelionas Tomas Karklys automobilį su sugedusiu plafonu pašventino kelis kartus – anot dvasininko, kad daugiau nedarytų gėdos. LŽ
VERSLAS
Mokestį už tuščias laikmenas mokantys verslininkai tikina, kad dėl to daugiau moka vartotojai. Anot skaidrumo pasigendančių verslininkų, laikmenos apmokestinamos netikslingai – permoka verslo ir valstybinės institucijos, įsigyjančios įrangą, kuri nenaudojama garso bei vaizdo kūriniams kopijuoti. VŽ
ŽEMĖ
Skandalas dėl Elektrėnų marių pakrančių, įsižiebęs dar praėjusiais metais, nė nesiruošia užgesti. Keletas sodų bendrijos “Klevas” narių “okupavo” rytinę pakrantę. Veltui aplinkos apsaugos inspektorius rašė aktą apie neteisėtas tvoras ir pirteles. “Lietuvos žinios” apžiūrėjo Elektrėnų skaudulį ir įsitikino, kad daugeliui palikta vienintelė galimybė pažvelgti į marias – per kaimyno tvorą. LŽ
Gamtosaugininkai ketina įgyvendinti drastišką projektą, kuris po kelerių metų privers žagtelėti prie kasdienio Kuršių nerijos vaizdo pripratusius gamtos mylėtojus. “Vakarų ekspresas” išsiaiškino, kad atitinkamos Europos Sąjungos direktyvos Neringos gamtosaugininkus įpareigoja iškirsti apie 200 ha miško želdinių ir tokiu būdu atidengti medžių užgožtas saugomas kopas bei atkurti natūralias gamtines buveines. Pajūrio regininiame parke planuojama iškirsti apie 300 ha menkaverčio miško bei krūmynų. VE
Daugiau nei 70 procentų šulinių Klaipėdoje yra užteršti, o jų vanduo gali pakenkti žmogaus sveikatai ir gyvybei.Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai ištyrė 150 šulinių. Paaiškėjo, kad elementarių higienos reikalavimų neatitinka 77 proc., o dėl rastų chemikalų netinkamas naudoti esąs 70 proc. tirtų šulinių vanduo. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD
– “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos
žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
