EKONOMIKA
Artėjantys 2005-ieji šalies gydymo įstaigoms gali tapti didžiulių problemų metais. Seimas šiemet priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai lyginimo įstatymą, pagal jį ligoninėms ir poliklinikoms teks apdrausti savo civilinę atsakomybę. Bet svarstant kitų metų biudžetą sveikatos priežiūros įstaigoms nebuvo numatyta nė cento draudimo įmokoms. Ligoninės pagrasino taupyti ligonių sąskaita. LR
Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas tikino, kad ekonominiu požiūriu šis draudimas ligoninėms yra pelningas: “Apsidrausdamos ligoninės ne praranda pinigus, o jų sutaupo. Juk nereikia atlyginti jokių pretenzijų, kurių pacientai pareiškia vis daugiau”. LR
Kaune esantis Aerogeodezijos institutas pristatė unikalų Lietuvos teritorijos topografinį žemėlapį, kuris, padedant JAV Nacionalinei geoerdvės žvalgybos agentūrai, buvo rengiamas aštuonerius metus. Vieno žemėlapio lapo sudarymas, įskaitant visas išlaidas, kainavo apie 100 tūkst. litų. Bendra projekto “TOP50LT” vertė – apie 14,6 mln. litų. Didžiulis žemėlapis knygynuose turėtų kainuoti apie 2500 Lt. KD
Miesto taryba šiemet greičiausiai nepatvirtins Kauno strateginio plano. Vakar šio plano projektas tik pradėtas svarstyti su visuomene. Tačiau kai kurie įtakingi miesto politikai viešai užsiminė, kad projektas parengtas neprofesionaliai, todėl jį teks tobulinti. Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos pirmininkas profesorius Algirdas Avižienis praėjusią savaitę sakė, jog šis planas labiau našus į studentišką darbą. Vakar panašių epitetų profesorius vengė. KD
Premjerą Algirdą Brazauską iš Briuselio pasiekė Laisvųjų profsąjungų konfederacijos (tai 141 pasaulio valstybės profsąjungas vienijanti pasaulinė organizacija) generalinio sekretoriaus Guy Ryderio laiškas. 148 milijonus pasaulio dirbančiųjų vienijanti organizacija pranešė gruodžio 2-osios gaisrą vertinanti, kaip pasikėsinimą į profsąjungas ir visą regioną. LŽ
Seimo narė, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” prezidentė Aldona Balsienė tik iš spaudos sužinojo, kad jau parduota Profsąjungų rūmų dalis, kurią nuniokojo gaisras. Balsienės nuomone, šis sandoris yra neteisėtas. Ar Balsienei neatrodo įtartina, kad tas pats žmogus – Vilčinskas – nebe pirmus metus sukasi apie profsąjungų turtą ir jį vis pigiai įsigyja? Parlamentarė sakė nežinanti, ar kažkas surado “kvailą klientą” ir įpiršo apdegusias patalpas, ar būta kitų priežasčių. LŽ
Dalį Profsąjungų rūmų valdanti Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” paduos į teismą Lietuvis darbo federaciją, kuri jai priklausiusią neseniai paslaptingai sudegusią rūmų dalį pardavė. Naujasis savininkas, prisidengdamas komercine paslaptimi, atsisakė įvardyti, kiek teko pakloti už gaisro nuniokotas patalpas. Teigiama, kad bendra Profsąjungų rūmų pastato vertė – apie 20 mln. litų, o LDF dalis prieš gaisrą buvo įkainota 6,5 mln. litų.Degėsių pardavimas sukiršino profsąjungas. R
Nors prieš rinkimus minties nustatyti taršos mokestį elektros ir elektroninei įrangai (EEĮ) buvo atsisakyta, šiandien kai kurie naujojo Seimo nariai ir rinkos dalyviai sako, kad toks mokestis turi būti. Ekspertų nuomone, tai būtų geriausias būdas išjudinti EEĮ atliekų tvarkymo ledus. VŽ
ENERGETIKA
Lietuviams pavyko įtikinti lenkus drauge kreiptis į Europos komisiją (EK) dėl elektros linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos, finansavimo. “Gerokai pasistūmėjome į priekį. Atrodo, dabar lenkai nebėra priešiškai nusiteikę. Jie nebesako, kad linijos jiems nereikia, ir ketina bendradarbiauti. Abi pusės pritarė jau seniai parengtam dokumentui ir sutarėme kuo greičiau kreiptis į EK”, – “Lietuvos žinioms” sakė Lietuvos darbo grupės vadovas, Ūkio ministerijos pareigūnas Jonas Kazlauskas po susitikimo su atnaujintos sudėties darbo grupe iš Lenkijos. LŽ
FINANSAI
Tikėti valdžios pažadais, jog nekilnojamojo turto mokestį mokės tik turtingiausias visuomenės sluoksnis, neverta, perspėja ekspertai. ES šalių patirtis rodo, jog su šiuo mokesčiu susijusių išimčių yra nedaug. Tačiau įvesti nekilnojamojo turto mokesčio nereikalauja jokia ES direktyva ir tuo neturėtų dangstytis joks valdininkas. VŽ
ĮMONĖS
Nesulaukdami paramos iš valstybės, Lietuvos maisto pramonės atstovai patys pasiryžo populiarinti lietuviškus gaminius Europos Sąjungos valstybėse. Pagardų gamybos įmonė “Vesiga” pakvietė per pusšimtį šalies bendrovių prisidėti prie projekto “Lietuviškas maistas Europai”. Minimaliais apskaičiavimais, bent projekto pradžiai reikės maždaug 100 tūkst. litų. LR
Šių metų pabaigoje vienai iš didžiausių pasaulyje cemento gamintojų Meksikos “Cemex” atiteko trečdalis AB “Akmenės cementas” akcijų, o Latvijos cemento gamintojos “Broceni” – beveik visos akcijos. Naujasis savininkas kol kas neatskleidžia savo planų Baltijos šalyse, o “Akmenės cemento” akcininkai tvirtina, kad jeigu naujieji savininkai turės jiems siūlymų dėl bendro darbo, tai pateiks juos tik kitų metų pradžioje. VŽ
PASLAUGOS
Dar prieš kelerius metus prezentacijas rengiantys ir dažniausiai po gydymo įstaigas vaikštantys platintojai, siūlantys maisto papildus, spėjama, jau turi savo fitoterapijos kabinetus, įsikūrusius ne bet kur, o solidžiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tokiu būdu siekiama būti arčiau gydytojų, galinčių jiems atsiųsti ligonių.VE
Tai, jog gydymo įstaigoje įsikūręs fitoterapijos kabinetas yra atsispausdinęs reklaminius lapelius, kuriuose nurodoma ne įmonės, prekiaujančios maisto papildais, o Jūrininkų ligoninės pavadinimas, šokiravo šios gydymo įstaigos vyriausiąjį gydytoją Joną Sąlygą. Apie tai, jog kai kurie Klaipėdos ligoninėje dirbantys gydytojai bendradarbiauja su maisto priedų pardavėjais, vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sužinojo iš “Vakarų ekspreso”. “Nedelsiant imsiuos priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiems dalykams”, – pažadėjo jis. VE
TRANSPORTAS
Tik prieš pusantro mėnesio keleivius iš Vilniaus į Milaną pradėjusios skraidinti “Lietuvos avialinijos” (LAL) jau susidūrė su problemomis. Sekmadienį nepakilo į šį miestą turėjęs skristi lėktuvas “Saab 2000”. Į smulkmenas nenorėjęs leistis LAL atstovas teigė, esą nebuvo “nieko rimto”, mat po apžiūros tą pačią dieną, apie pusę septynių vakaro, šis lėktuvas išskrido kitu maršrutu – į Helsinkį. R
Klaipėdoje ir uostamiesčio apylinkėse vogti iš traukinių tapo plačiai paplitusiu verslu. Geležinkelio vagys yra tikri specialistai ir veikia po vieną bei gerai organizuotomis gaujomis. Nusikaltėlių išradingumas stebina ir verčia abejoti, ar sąstatus siaubiančius vagis apskritai įmanoma pažaboti. Transporto policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Rimas Šarauskis sakė žinąs, jog iš traukinių prie Draugystės” geležinkelio stoties nuolat vagia apie 40 nusikaltėlių. Iš traukinių vagia po vieną, gaujomis, vagia ir patys geležinkelininkai. K
Krovinių gabenimas Nemunu tebėra apmiręs, tačiau turistinius maršrutus didžiausia Lietuvos upe tikimasi atgaivinti pasinaudojus ES lėšomis. Žadama tirti galimybes sutvarkyti Nemuno vagą – jei juo galėtų plaukti didesni laivai, pagerėtų ir krovinių gabenimo perspektyvos. VŽ
VERSLAS
Baltijos jūros žvejai nerimauja dėl galimų nuostolių, jei dar šiemet Žemės ūkio ministerija nepaskirstytų kompensacijų už laivų pjaustymą į metalo laužą, o ES komisija sumažintų 2005 metų menkių sugavimo kvotą. Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis prognozuoja, kad gruodžio 20-21 dienomis Briuselyje susirinkę valstybių žemės ūkio ministrai veikiausiai patvirtins mažesnę nei šiemet menkių sugavimų kvotą ir numatys griežtesnes žuvų išteklių apsaugos priemones. Specialistai pažymi, kad griežtesnes žuvų apsaugos priemones iš dalies kompensuos tai, jog mažės ir pačių žvejų. LŽ
Specialių seminarų metu verslo atstovai supažindinami su laukiamais pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimais. Šie pakeitimai palengvintų įmonių atsiskaitymą su valstybe. VŽ
Klaipėdos turgavietėse jau galima nusipirkti stintų, tačiau žvejai kalba, kad tai yra laikinas dalykas. LR
ŽEMĖ
Praėjusios savaitės pabaigoje po vandeniu atsidūrė nemažai pievų, laukų plotų bei mažesni keliai Šilutės rajone. Vietovė juk plokščia it stalas, upių vagos negilios. Maždaug tuo pat metu buvo patvinusios ir kitos Lietuvos upės, upeliai. Kai kur jų lygis net buvo viršijęs vidutinį daugiametį, tačiau pavojingo lygio nepasiekė. Iš Nemuno žemupio pievų vanduo pasitrauks vėliausiai, jei apskritai pasitrauks. Hidrologai įtaria, jog to priežastis – ne tik specifinė geografinė padėtis, bet ir šlubuojanti polderių veikla – matyt, ne visos siurblinės gerai veikia. LR Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
