FINANSAI
Naujoji Vyriausybė savo programoje nenurodo, kokių mokesčių reformų, įstatymų naujovių galima tikėtis per artimiausius ketverius metus. Aiškumo pasigendantys ekspertai įspėja, jog Vyriausybė nepastebi šalies ūkiui šiuo metu aktualiausių problemų. Pasak 2004-2008 m. veiklos programą vakar Seimui pristačiusio Premjero Algirdo Brazausko, Vyriausybės programa paremta nuostata, jog šalies ekonomika kadencijos metu augs 6-8 proc. “Viskas bus pagal tai subalansuota. Drąsių siūlymų neteikėme, nes į bet kokį mokesčių didinimą reaguojama neigiamai”, – teigė A. Brazauskas. Pasak Premjero, nesant veikiančios Vyriausybės, apie mokesčius sunku ką nors pasakyti: “Reikia viską pasverti, aptarti, pasiginčyti Vyriausybėje. Tada galėsime pateikti”, – nurodė Vyriausybės vadovas. Jis tvirtino negalįs atsakyti, ar Lietuvoje bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis. VŽ
Kalbinti ekspertai tvirtina, kad naujosios Vyriausybės programa nekonkreti ir neaiški, o pasak Rimanto Rudzkio, banko “NORD/LB Lietuva” vyriausiojo analitiko, ji maždaug 3 metais pavėlavusi. Pasak jo, programoje neminimos didžiausią grėsmę ekonomikai keliančios problemos – intensyvi žmonių migracija, žemas investicijų lygis. VŽ
Lietuva turi mažinti biudžeto deficitą, stiprinti fiskalinę discipliną ir šalinti administracines kliūtis verslui – tai vakar per susitikimus su aukščiausiais šalies vadovais akcentavo vizitą mūsų šalyje baigiantys Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. VŽ
ĮMONĖS
Kelių priežiūros konkursus bendrovės laimi pagal išankstinį kelininkų susitarimą. Apie teritorinį veiklos pasidalijimą prabilo specialistai, išnagrinėję kelerių metų statistiką apie viešuosius pirkimus pagal Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programą. “Galima daryti prielaidą, kad yra susidaręs tam tikras privilegijuotų generalinių rangovų ratas”, – tikina Paulius Girčys, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos skyriaus patarėjas. Jo teigimu, dažniausiai minimi šie generaliniai rangovai: “Kauno tiltai”, “Alkesta”, Šiaulių plentas” (pastarajai dar priklauso “Žemaitijos keliai”) bei “Panevėžio keliai” (su jai priklausančiais “Ukmergės keliais”). Taip pat, jo teigimu, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja, jog generaliniai rangovai turi pasirinkti tiekėjus ir subrangovus, galima daryti prielaidą, kad yra susidaręs ir šių privilegijuotųjų ratas. VŽ
Iš valstybės biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti 2005 m. bus skirta mažiau nei per kelerius pastaruosius metus, bet maždaug 100 mln. litų kelininkams teks iš ES fondų. Pasak Virgaudo Puodžiuko, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinio direktoriaus, kelių tinklo plėtrai ir remonto darbams atlikti reikia bemaž dukart daugiau lėšų. Tačiau specialistai abejoja, ar kelininkų pinigai naudojami efektyviai. Įsigilinęs į viešųjų pirkimų problemas Gytis Kaminskas, advokatų profesinės bendrijos “Jurevičius, Balčiūnas & Bartkus” partneris, pastebi, jog tarp kelininkų nekyla teisinių ginčų, o tai, specialisto teigimu, kelia įtarimą, jog šioje srityje nevyksta tikrų konkursų. VŽ
Specialistų nuomone, susidariusi padėtis mažina valstybės lėšų naudojimo efektyvumą, galimi konkurencijos pažeidimai, tačiau valstybiniu lygiu ši problema nepakankamai sprendžiama. P. Girčys siūlo keisti Asociacijų ir Konkurencijos įstatymus, specialiai reglamentuoti asociacijų, kurių dalyviai dominuoja vykdydami iš valstybės lėšų finansuojamus užsakymus, veiklą. VŽ
Tuo tarpu V. Puodžiukas, LAKD vadovas, teigia nemanąs, kad padaugėtų ar sumažėtų skaidrumo, jei būtų atskirtos LAKD funkcijos. Esą svarbu, kad konkursą rengtų kompetentingi žmonės. VŽ
Klaipėdos uosto tarnybos vis dažniau susiduria su nekvalifikuotais vidaus vandenų laivavedžiais. Jūrų kapitonų klubą, kuris yra tarsi moralinis Lietuvos laivybos veidas, pasiekė informacija, kad Valstybinei vidaus vandenų inspekcijai (VVVI), kurios vadovybė įsikūrė Kaune, vadovauja tolimi nuo laivybos reikalų žmonės: inspekcijos viršininkas Algividas Dainoras yra dirbęs aviacijos muziejuje ir turėjo privatų verslą, jo pavaduotojas Damijanas Popovas iki tol dirbo gaisrinėje. Mažųjų ir pramoginių laivų skyriaus vedėjas Algimantas Džermeika turi zootechniko išsilavinimą. Apie 15 darbuotojų neturi nieko bendra su laivyba, bet yra samdomi pagal sutartį ir turi plačias teises bei įgaliojimus. Jūrų kapitonų klubo nariai apie tai įspėjo Susisiekimo ministerijos sekretorių Arvydą Vaitkų. K
PASLAUGOS
Šiemet Klaipėdoje į kalėdinius turtingesnių bendrovių renginius kviečiami ne tik muzikantai ir Kalėdų Seneliai. Vis daugiau įmonių naudojasi profesionalių renginių organizatorių paslaugomis – Klaipėdoje jau veikia bent dešimt renginių organizavimo firmų. Klaipėdiečiai užsisako fejerverkus, kurie danguje išrašo įmonės vardą. Turtingų Klaipėdos įmonių darbuotojai gali pramogauti ir “kaip visai išprotėję”: pavyzdžiui, renginių organizavimo kompanija “Saldo grupė” per šventinį vakarėlį siūlo surengti tarakonų lenktynes. Niekur nematyta pramoga kainuoja 2,5 tūkst. litų. K
Renginių organizatoriams ne kartą teko pildyti užsakovų pageidavimus ir šventei ieškoti dresiruotų gyvūnų. Per praėjusių metų kalėdinį bendrovės “Švyturys-Utenos alus” darbuotojų vakarėlį į salę atvesta beždžionė ragavo “Utenos” ir “Švyturio” alaus ir sprendė, kuris gėrimas geresnis. Gyvūnas išraiškingais gestais braukė per savo ausį, ūbavo ir į nepatikusį alų rodė žemyn nuleistą nykštį. Pasak renginių organizatorių, “stulbinamą” efektą dar garantuoja dresuoti lokiai. Atšvęsti Kalėdas siūloma teatre, delfinariume, kaimo sodybose, vienuolyne, baseine, vilkint maudymosi kostiumėliais. Pasak kompanijos ‘”Eurofiesta” direktorės Dianos Mūraitės, geras kompanijos vakarėlis gali kainuoti 10 tūkst. litų. Kaina už maistą ir gėrimus – atskirai. K
RŪPYBA
Vyriausybės programoje numatoma, kad iki 2008-ųjų vidutinis darbo užmokestis padidės iki 1.800 litų, o minimali mėnesio alga (MMA) – iki 800 litų per mėnesį. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis šalyje yra 1.260 litų, o MMA – 500 litų. Tačiau Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, teigia programoje pasigedęs paaiškinimų, iš kur rengiamasi gauti lėšų įvairioms socialinėms išmokoms. VŽ
STATYBA
“Akropolio” prekybos bei pramogų centras jau du kartus didesnis – šiandien atidaromas su senuoju pastatu sujungtas dviaukštis šio centro priestatas. Jame po vienu stogu įkurta 80 parduotuvių ir kavinių. Trečdalį viso priestato ploto užims statybinių medžiagų ir namų apyvokos reikmenų parduotuvė “Ermitažas”. Į naująjį pastatą investuota apie 150 mln. litų. LR, R
TRANSPORTAS
Laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Zigmantas Balčytis vakar naujajam Seimui pristatė pagrindinių Lietuvos jūrinių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus. LR saugios laivybos ir LR prekybinės laivybos įstatymai buvo priimti dar gerokai prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, todėl dabar būtina juos suderinti, kad atitiktų ES direktyvinius dokumentus. K
Kitais metais per Jūros šventę į svečius atplaukę burlaiviai gali būti apmokestinti. Vakar savivaldybėje aptarti 2005-ųjų liepos 20-22 dienomis vyksiančios jachtų regatos “Baltic Sprint Cup-2005” Klaipėdos etapo renginiai. Sykiu kalbėta ir apie pasirengimą liepos 21-25 dienomis pirmą kartą uostamiestyje vyksiančiai senovinių burlaivių regatai “Baltic Seil”.Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad jei burlaiviai atplauks komerciniais tikslais, Uosto rinkliavų taisyklės įpareigoja imti locmano, laivybos kanalo ir krantinės rinkliavas. Priklausomai nuo burlaivio dydžio susidarytų nuo 600 iki 1000 litų už kiekvieną laivą. K
Valstybės uosto ir miesto interesai susikerta. Burlaivių apmokestinimas užtrauktų Klaipėdai didelę negarbę. Tai būtų pirmas kartas šių laivų regatų istorijoje, kai iš į šventę pakviestų burlaivių būtų imama rinkliava. Valstybinės bendrovės Smiltynės perkėla direktorius Algimantas Žukauskas net pasisiūlė sumokėti rinkliavas už du burlaivius. Gal atsiras ir dar miesto patriotų, kurie “išpirktų” rinkliavas už kitus burlaivius. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Eduardas Plauška pasiūlė grupei klaipėdiečių vykti į Susisiekimo ministeriją ir ieškoti kompromiso tarp Rinkliavų taisyklių ir gyvenimo realybės. K
Tarp Klaipėdos ir Minsko pradėjo kursuoti konteinerių traukinys “Vikingas 2”. Juo gabenami baltarusiški traktoriai, kurie kraunami į laivus bendrovėje “Klaipėdos terminalo grupė”. “Draugystės” geležinkelio stoties viršininko Donato Valentino teigimu, konteinerių traukinys tarp Minsko ir Klaipėdos kursuos kiekvieną savaitę. K
ŽEMĖ
Spalio pabaigoje hidrometeorologų pranašautas potvynis pavėlavo ir Šilutės rajono kelius užtvindė gruodžio pradžioje. Vakar kai kuriose Nemuno vietose šiame regione vanduo beveik siekė kritinį lygį. Ištirpus sniegui ir palijus, staigesnis upių vandens kilimas Šilutės rajone užfiksuotas trečiadienį: kai kurie nedideli upeliai išsiliejo iš krantų, o Nemuno lygis ties Panemune buvo pakilęs 36 centimetrais, ties Rusne – 13 centimetrų. Iki kritinio lygio buvo likę vos 12 centimetrų. Vakar ryte, Šilutės hidrometeorologijos stoties duomenimis, Nemuno vanduo ties Panemune buvo pakilęs dar 32 centimetrais, ties Rusne – tik 2 centimetrus. Vakar Šilutės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas pranešė, kad pamario regione “gyventojų saugos situacija kontroliuojama”. Pasak vedėjo, pakilęs vanduo grėsmės nekelia, apsemtų gyventojų dar nėra, tačiau dėl galimų kylančio vandens padarinių perspėtos visos specialiosios tarnybos. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
