FINANSAI
Valstybės kontrolės atliktas auditas ir avansu mesti stambūs įtarimai dviem stambioms bendrovėms suerzino ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą. Mat politiko šeima turi bendrovės “Krekenavos agrofirma”, kuri įtariama sukurpusi apsimetėlišką verslo planą ir taip gavusi 8 mln. litų per didelę Europos Sąjungos (ES) paramą žemės ūkiui SAPARD, akcijų. Kita įmonė – garsaus Kauno politiko ir milijonieriaus Tautvydo Barščio valdoma “Kauno grūdai” įtariama per specialiai įkurtą bendrovę neteisėtai susižėrusi beveik 2 mln. litų. Politikai įsitikinę, kad Valstybės kontrolė paskubėjo skleisti nerimą, o su jais esą dar kartą bandoma politiškai susidoroti. “Turtuoliai moka imti pinigus”. R
ĮMONĖS
Išgirdus žinią apie artėjantį 400 darbuotojų atleidimą didžiausioje Dzūkijos sostinės įmonėje “Alytaus tekstilė” maždaug 2000 tekstilininkų kankina nežinia dėl ateities. Lietuvos Vyriausybės viltys atgaivinti krizės ištiktą “Alytaus tekstilę”, 1998-ųjų rudenį parduodant ją Honkongo kompanijai, pasirodė tuščios. Valstybė susigrąžino iš užsieniečių kontrolinį akcijų paketą, buvo parengtas gelbėjimo planas, tačiau šios priemonės nepadėjo bendrovei išbristi iš sunkios padėties. Pernai pagal etatų mažinimą buvo atleisti 267 darbuotojai. Dar 129 žmonės, nesulaukdami vėluojančių atlyginimų, patys paliko įmonę. Per šių metų pirmuosius mėnesius su ja atsisveikino dar 100 darbuotojų. Jaunų žmonių “Alytaus tekstilėje” jau beveik nėra. LŽ
Nors apie bendrovės bankrotą garsiai nekalbama, tekstilininkai neatmeta ir tokios baigties. Šią savaitę “Alytaus tekstilės” vadovai kartu su apskrities viršininku Robertu Graudiniu ir miesto meru Vytautu Kirkliausku Ūkio ministerijoje pristatė bendrovės būsimos veiklos planus. Jiems tobulinti skirtos dvi savaitės. Tema: “Virš Alytaus tekstilės” – nevilties debesis”. LŽ
Iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų lentynų ėmė nykti UAB “Kėdainių konservų fabrikas” konservuoti agurkai ir pomidorai. Priežastis netradicinė: agurkų sostinėje įsikūrusi bendrovė pritrūko produkcijos. Ar kėdainiškiams grėstų sankcijos, jei jie nutrauktų tiekimą, prekybininkai neatskleidžia, o tuštėjančias lentynas pildo kitų Lietuvos gamintojų ir importuotų gaminiais. Jau mėnuo “Kėdainių konservų fabrikas” neturi kai kurių savo gaminių, o parduotuvėse jų yra tiek, kiek yra atsargų. Vygantas Vanagas, “Kėdainių konservų fabriko” direktorius, nesiima prognozuoti, kiek per tą laiką bendrovė dar galėjo parduoti agurkų ir pomidorų. Konservuotų agurkų pritrūko ir eksportuoti. Pasak V. Vanago, taip atsitiko dėl to, kad pernai buvo prasčiausias derlius per pastaruosius 6 ar 7 metus. VŽ
Prekybos tinklas “Iki” pranešė, kad “verčiasi iš likučių”, o “VP Market” prekybos centruose nebeliko kai kurių konservų rūšių. Pasak Roberto Šuliausko, “Iki” komunikacijos direktoriaus, jie vietoj kėdainiškių produkcijos prekiaus 4 rūšių agurkais, importuojamais iš Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos. VŽ
Produkcijos trūkumo problemą “Kėdainių konservų fabrikas” sprendžia paprastai: įmonė, kuri žaliavos užsiaugina ir pati, laukia agurkų iš naujo lauko derliaus. Birželį “Kėdainių konservų fabrikas” žada pradėti perdirbti agurkus, o rudenį – ir pomidorus. Bendrovė nuo praėjusių metų rudens jau konservuoja ir naujajame fabrike šalia Kėdainių. Į naująją bendrovę buvo investuota per 30 mln. litų, dalis pinigų gauta iš SAPARD. Senosiose įmonės patalpose produkcija sandėliuojama. Kad investicija atsipirktų, “Kėdainių konservų fabrikas” šiemet užsibrėžęs apyvartą padidinti 100 proc. Bendrovė savo finansinių rezultatų neskelbia, tik praneša, kad per I šių metų ketvirtį apyvarta, palyginti su pernai tuo pačiu metu, padidėjo 73 proc. VŽ
Klaipėdos rajone, netoli Gargždų, neseniai pradėjusi veikti moderni Švedijos įmonės “Geson” spaustuvė kol kas nėra konkurentė vietos gamintojams. Mat jos produktai bendrovės “Lisco Baltic Service” (LBS) keltais per Baltiją išvežami į Švedijos rinką. Apie 5 mln. litų vertės spaustuvės kompleksą per 7 mėnesius pastatė “Gargždų statybos” specialistai. Daugiau kaip 3.000 kvadratinių metrų ploto patalpose jau spausdinami švediški žurnalai, plakatai, knygos, kita produkcija. “Geson Baltija” įmonėje dabar dirba 31 žmogus. Pagrindinių specialybių darbuotojai lietuviai stažavosi Švedijoje. Vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas – 2.500 litų. “Geson Baltija” per metus tikisi pasiekti maždaug 5 mln. litų apyvartą. LR
PREKYBA
Praėjusią savaitę prekyba akcijomis Vilniaus biržoje buvo vangi, o daugelio įmonių akcijų kainos krito, per savaitę akcijų indekso Litin-10 vertė sumažėjo 1,68 proc. – iki 3768,61 punkto. Nepertraukiamos prekybos metu investuotojai prekiavo 40 bendrovių akcijomis, iš jų net 21 pigo ir tik 12 brango. Bendra penkių prekybos sesijų apyvarta siekė vos 8,459 mln. litų, arba bent du kartus mažiau, nei buvo įprasta pirmą šių metų ketvirtį. Praėjusią savaitę aktyviausiai buvo prekiauta “Lietuvos telekomo” bei “Mažeikių naftos” akcijomis, kurių kainos atitinkamai sumenko mažiau nei 1 proc., iki 2,26 lito, ir padidėjo 0,6 proc., iki 7,8 lito, o apyvartos siekė 2,02 mln. litų bei 0,92 mln. litų. R
RŪPYBA
Klaipėdiečiai raginami globoti be tėvų globos likusius vaikus, kurių mieste yra net 350. Pasak Vaiko krizių centro darbuotojų, valstybiniuose globos namuose gyvenančių vaikų yra daug, o norinčiųjų tapti globėjais – labai mažai. Šiuo metu Vaiko krizių centras ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba savaitgaliais rengia specialius kursus tiems, kurie norėtų tapti globėjais. Uostamiestyje yra 258 globėjų šeimos, kuriose auga 317 globojamų vaikų. Didžiausia miesto globėja yra 4 vaikams (broliams ir seserims) namus suteikusi šeima. Anot Vaiko krizių centro vyresniosios socialinės darbuotojos Jurgitos Lesnickienės, su tam tikromis išimtimis šeimoje gali būti globojami ne daugiau kaip 5 vaikai. VE
STATYBA
Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė tarptautinį konkursą iš ES fondų finansuojamam Aukštabalio multifunkciniam kompleksui statyti. Projekto vertė – apie 50 mln. litų, pretendentų paraiškos priimamos iki birželio 20-osios. Konkurso dalyviams iškeltos įvairios sąlygos, pavyzdžiui, reikalaujama, kad per paskutinius 3 metus rangovo vidutinė metinė apyvarta iš bendrosios pastatų statybos būtų ne mažesnė kaip 90 mln. litų. Šiaulių miesto savivaldybė per 1,5 metų planuoja pastatyti 5.000 vietų sporto areną, kuri bus naudojama ir koncertams, parodoms, kitiems masiniams renginiams, 500 vietų konferencijų centrą, įrengti apie 6.400 kvadratinių metrų ploto patalpas, nuomojamas įmonėms, užsiimančioms sveikatingumo, rekreacine, komercine veikla. Šis projektas praėjusį lapkritį laimėjo 41,6 mln. litų dydžio ES struktūrinių fondų paramą. Visa projekto vertė – apie 50 mln. litų. VŽ
TRANSPORTAS
Klaipėdos autobusų vairuotojai svarsto galimybę ginkluotis, nes savo darbo vietose jaučiasi nesaugūs. Po to, kai praėjusį mėnesį vienam uostamiesčio vairuotojui darbo metu buvo sulaužyta nosis, o kitas tik per plauką išvengė agresyviai nusiteikusių jaunuolių kumščių, pradėta rimtai galvoti, kaip apsaugoti viešąjį transportą nuo siautėjančių paauglių ir girtų bei agresyvių keleivių. Saugos tarnybos “Argus” direktorius Romualdas Jonaitis patvirtino, kad autobusų vairuotojų iškvietimų daugėja. Per mėnesį sulaukiama apie 20 jų skambučių. VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas”, kuri administruoja viešąjį transportą mieste, direktorius Gintaras Neniškis – už tai, kad būtų atgaivinta sena praktika ir policijos pareigūnai į budėjimo maršrutus įtrauktų viešojo transporto vėlyvųjų reisų kontrolę. Savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kuri rengia Klaipėdos miesto viešosios tvarkos taisykles. VE
Vakar rytą Klaipėdos uoste iškilmingai sutiktas atplaukęs kruizinis laivas “Delphin Renaissance”. Kruizinių laivų terminale pažymėta trečiojo kruizinių laivų sezono pradžia. “Delphin Renaissance” pastatytas 2000 metais Prancūzijoje, plaukioja su Maršalo salų vėliava. Jis talpina 770 keleivių. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pasidžiaugė, kad į Klaipėdą atplaukia vis daugiau kruizinių laivų. Pasak jo, jau apie 10 reisų yra numatyta 2006 metams. To pasiekta Uosto direkcijai kartu su miesto Savivaldybe pradėjus organizuoti Klaipėdos uosto pristatymus parodose ir kruizinėse konferencijose tiek Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Hamburge, Kopenhagoje, tiek Majamyje (JAV), Klaipėdos uostui ėmus dalyvauti įgyvendinant projektą “Baltijos kruizai”. VE, K, LŽ, LR
VERSLAS
Lietuvos vežėjai teigia, kad jų finansinė padėtis blogėja, o brangstant degalams ir darbo jėgai infrastruktūros mokesčiai sukelia vis didesnes problemas. Vežėjų asociacijos “Linava” vadovų skaičiavimais, 2004-aisiais vienos įmonės sąnaudos vidutiniškai padidėjo 15 proc. (išlaidos degalams – 28,9 proc., darbo jėgos kaina – 22,5 proc.). “Vežėjų finansinė padėtis blogėja”, – penktadienį “Linavos” XV kongrese teigė Algimantas Kondrusevičius, “Linavos” prezidentas. Ne geriausius laikus išgyvena ir vežėjai, ir juos vienijanti “Linava” – asociacijos Revizijos komisijos (RK) išvadose teigiama, kad praėjusiais metais asociacijos išlaidos pajamas viršijo daugiau kaip 6 mln. litų. Nors pajamų gauta daugiau nei planuota – 35,7 mln. litų, tačiau išlaidos siekė daugiau kaip 42 mln. litų. “Linavos” turto vertė – 20,103 mln. litų. VŽ
ŽEMĖ
Gegužę – svarbiausią sėjos mėnesį – daržininkai bei sodininkai suka galvas, kada tinkamiausias metas sodinti. Daugelis jų vadovaujasi liaudies prietarais, jog derlius priklauso nuo to, kokiai mėnulio fazei esant į žemę buvo subertos sėklos. Šiai minčiai pritaria ir Avestos astrologinė mokykla, kuri daugiausia dėmesio skiria baltajam ir juodajam mėnuliams. Jos šalininkai įsitikinę, kad tam tikru laiku pasodinus galima sulaukti bent 20 proc. didesnio derliaus. Tačiau Klaipėdos universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojos Ritos Nekrošienės teigimu, mėnulio fazių įtaka derliui moksliškai nėra pagrįsta. Ji sodininkams bei daržininkams pataria vadovautis ne senolių išmintimi, o augalų sodinimo fenologiniu kalendoriumi, kuris sudaromas pagal laukinių augalų žydėjimo datą. Pasak biologės, laukiniai augalai labai gerai jaučia temperatūrą, ir jei jau alyva žydi, tai ji “žino”, jog šalnų nebebus. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
