ENERGETIKA
Vakar Lietuvą ir kaimynines valstybes užgriuvo nepatikrinta informacija, neva iš Rytų į Vakarus slenka radioaktyvus debesis, Ukrainoje vėl įvykusi reaktoriaus avarija, o žurnalistai iš kaimyninės Latvijos paklausė, ar tik nesprogo Ignalinos atominė elektrinė? Tokią informaciją neigiančių Lietuvos specialiųjų tarnybų atstovai pripažįsta, jog panašūs gandai vakar pasiekė ir juos. Tačiau kas galėjo paskleisti grėsmingą antį, specialistai tvirtina negalį pasakyti. VE, LR
Specialistų tvirtinimu, baimintis nesą pagrindo, nes joks radiacinę grėsmę keliantis faktas nebuvo užfiksuotas. Pasak Vilniuje įsikūrusio Radiacinės saugos centro direktoriaus Albino Mastausko, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija užtikrino, kad nerimui jokio pagrindo nėra. Šią inspekciją pasiekia duomenys apie galimą pavojų iš visų valstybių. Bet kokią informaciją apie galimą radiacinę grėsmę paneigė ir Aplinkos apsaugos agentūra bei Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė. Jis teigė taip pat girdėjęs gandus, esą ar tik neįvyko Ukrainoje sprogimas. VE, LR
Gandus dar pakurstė ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, vakar Seime per Vyriausybės valandą informavęs, kad gegužės 16 dieną dėl neaiškių priežasčių iš rikiuotės buvo išėję net trys Ignalinos atominės elektrinės (AE) generatoriai, dėl ko avariniu režimu buvo įjungta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, o elektros stygius kompensuojamas iš Latvijos perkama energija. Tai, kad avarija Ignalinos AE buvo nuslėpta nuo visuomenės, stebina ir gąsdina, teigiama opozicinės Liberalų ir centro frakcijos pranešime. Pasak liberalcentristo Audriaus Endzino, “ar Lietuvoje vėl atgimsta sovietinė praktika, kai apie avarijas sužinoma ne iš oficialių pareigūnų lūpų, o iš gandų ar tik po kelių savaičių?”VE, LR
Tačiau gali būti, kad gandai pasklido ne dėl pastarojo įvykio, o dėl incidento Rusijoje, kur Tulos srityje esančiame Novomoskovsko mieste, gamykloje “Novomoskovsko azotas”, įvykusi avarija “apaugo” įvairiomis versijomis, nors gamyklos atstovai patikino, kad avarija buvusi lokalinio pobūdžio, ir esą jokio pavojaus gyventojams nekilę. VE
ĮMONĖS
Istorijoje dėl maisto produktų tiekimo į Maskvą atsirado naujas vardas – “Ekspora”. Įmonė dirba Kėdainiuose ir rašo Maskvon apie Ūkio ministerijos pavedimą organizuoti ir koordinuoti Lietuvos gamintojų žaliavinių bei maisto produktų tiekimą Rusijos sostinei. Kol Seime komisijos tiria “Krekenavos agrofirmos” reikalus, Maskva rengiasi susitarti su “Ekspora”. VŽ
“Ekspora” savo rašte Aleksandrui Baburinui, Maskvos vyriausybės ministrui, primena apie Viktoro Uspaskicho, ūkio ministro, susitikimą su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu (šių metų kovo 18 d.) ir informuoja, kad, siekdama pagreitinti bendradarbiavimą iki “Lietuvos prekybos namų” atidarymo, Ūkio ministerija produkcijos tiekimą į Rusijos sostinę pavedė “Eksporai”. VŽ
VŽ turimi dokumentai rodo, kad gegužės 19 d. vienas iš Maskvos vyriausybės darbuotojų Maskvos mero pavaduotoją informuoja, jog “artimiausiu metu departamente įvyks susitikimas su “Eksporos” vadovybe ir bus aptarti veiksmai bei dominančios prekės”. A. Baburinas patvirtino, kad toks pasiūlymas yra nagrinėjamas. Informacija apie konkurentą Maskvoje jau pasiekė ir “Eksimetą”, kuri ir yra dabar bendrovės “Lietuvos prekybos namai” savininkė. Tinklalapyje internete “Ekspora” save pristato kaip ryšių bei jų paslaugų ir įrangos bendrovė, veikianti Kėdainiuose, Radvilų 11. VŽ
PASLAUGOS
Dalyvaudamas 16 uostų įgyvendinamame tarptautiniame projekte “Baltijos kruizai”, Klaipėdos uostas išsiveržė į pirmaujančias gretas. Jam betrūksta 4 elementų iš 33, kad atitiktų visus Baltijos jūros kruizinių laivų uostams keliamus reikalavimus. Problema – prastos kruizinių laivų terminalo prieigos. Vakar baigėsi dvi dienas Klaipėdoje vykęs projekto “Baltijos kruizai” darbo grupės išvažiuojamasis posėdis. 23 jo dalyviams iš 10 šalių buvo parodytas Klaipėdos kruizinių laivų terminalas, Nida, Palanga. Projektas “Baltijos kruizai” pradėtas įgyvendinti pernai rugsėjo 1 d. ir tęsis trejus metus – iki 2007 metų liepos. Šio projekto tikslas – pasiekti, kad visų pasaulyje plaukiojančių kruizinių laivų dalis Baltijos jūroje išaugtų iki 12 proc. vietoj dabartinių 8 proc. Iš viso šiame projekte dalyvauja 16 uostų. Projekto biudžete – 1,4 mln. eurų. 40 proc. finansuoja Europos Sąjungos fondai, o 60 proc. – patys dalyviai ir jų partneriai. VE, K
RYŠIAI
Lietuva ir Rusija pasirašė vyriausybinį susitarimą dėl projekto 2K, kuris turėtų sudaryti sąlygas didinti tranzitinių krovinių ir keleivių srautą į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus, tačiau kada bus imtasi konkrečių veiksmų, kol kas neskelbiama. Šio dokumento pagrindu Lietuva ir Rusija derins veiksmus dėl vežimo geležinkeliais tarifų į Klaipėdą ir Kaliningradą suvienodinimo. Šiuo metu vežimo geležinkeliais tarifai į Kaliningradą kelis kartus didesni nei į Klaipėdą. Klaipėdos uosto ir krovos kompanijų atstovai viliasi, jog galų gale pasiektas persilaužimas, siekiant padidinti krovinių iš Rytų apimtį, tačiau kada įsigalios palankesni tarifai, dar neaišku. VŽ, LŽ, LR
Vakar Klaipėdos savivaldybės valdžios atstovai drauge su Švedijos Karlshamno miesto vadovais apsvarstė projektą “Rytai-Vakarai”. Šiame projekte ruošiasi dalyvauti Švedijos, Danijos ir Lietuvos uostai. Pasak Karlshamno mero Sveno Akės Svensono, ketinama “išstudijuoti transporto srautus koridoriumi Švedija-Danija-Lietuva, ir jei tokie vartai tarp rytų ir vakarų įmanomi, imtis konkrečių darbų”. Projektas “Rytai-Vakarai” kainuos apie kelis milijonus eurų. Netrukus paaiškės, ar konkurso tvarka Europos Sąjunga iš Europos regioninio fondo skirs jo įgyvendinimui pinigų. VE
Birželio 1 dieną Klaipėdos uoste laukiama atvykstant Kinijos Liaudies Respublikos susisiekimo viceministro Xu Zuyan. Jis buvo pažadėjęs atvykti į Klaipėdą gegužės 18-21 dienomis vykusio Klaipėdos miesto delegacijos vizito Kinijoje metu, kuomet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas ir Kinijos Čingdao uosto prezidento pavaduotojas Wang Shaoyun pasirašė šių uostų bendradarbiavimo sutartį. Tikimasi, kad šio aukšto rango Kinijos susisiekimo ministerijos atstovo vizito Lietuvos uostamiestyje metu bus detaliau aptartos Klaipėdos ir Čingdao bendradarbiavimo galimybės, nagrinėjami jūrinio transporto ir krovinių gabenimo klausimai. R
RŪPYBA
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 30 tūkst. naujų invalidumo atvejų. Beveik du trečdaliai asmenų, kuriems tenka pripažinti invalidumą, yra darbingo amžiaus žmonės. Daugeliui neįgaliųjų į visavertį gyvenimą ir darbo rinką sugrįžti gali padėti profesinės neįgaliųjų reabilitacijos paslaugos. Daug naujovių šioje srityje numatoma nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui. Pagal šį įstatymą numatyta nuo liepos 1 dienos vyresniems nei 18 metų neįgaliems asmenims iki pat senatvės pensijos vietoje šiuo metu nustatomos invalidumo grupės nustatyti darbingumo lygį, kuris bus nustatomas 5 procentinių punktų intervalu: jei asmeniui bus nustatoma 0-25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; jei 30-55 proc. – iš dalies darbingu; jei 60-100 proc. – asmuo laikomas darbingu. Taip pat viena iš įstatymo naujovių – profesinės reabilitacijos pašalpa. R
TRANSPORTAS
Sostinėje gali brangti kelionė visuomeniniu transportu. Taip nutiks, jei savivaldybė šiemet neskirs miesto vežėjams didesnės finansinės paramos. Kol kas neaišku, kiek vilniečiams pabrangtų kelionės miesto autobusais ir troleibusais, tačiau, vežėjų svarstymu, realiausia vienkartinio bilieto kainą pakelti iki lito. Tam, kad vežėjai nedirbtų nuostolingai ir galėtų pradėti atsiskaityti už naujus autobusus ir troleibusus, miesto savivaldybė jiems pernai skyrė 26 mln. litų. Tačiau šiemet, bendrovės “Susisiekimo paslaugos” duomenimis, dėl padidėjusių vežėjų išlaidų ši suma gali išaugti iki 35 mln. litų. LR
Autobusų parkui – dar 2 mln. injekcija. Audringos Klaipėdos miesto tarybos narių diskusijos dar 2 mln. litų padidinti Savivaldybės įmonės UAB Klaipėdos autobusų parko įstatinį kapitalą baigėsi tokio žingsnio šalininkų pergale. Kartu buvo pakoreguotas ir 2005-2007 metų Savivaldybės strateginis veiklos planas. Priėmus šį sprendimą Klaipėdos autobusų parko (KlAP) įstatinis kapitalas perkops 6,5 mln. litų ribą. Visų akcijų savininkė – Klaipėdos miesto savivaldybė. Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos Ingos Steponavičienės teigimu, papildomi 2 milijonai, kaip ir pernai skirtieji, bus išleisti naujiems autobusams pirkti, dėl to 45 proc. sumažės aplinkos tarša, 19 proc. – bendrovės išlaidos kurui ir remontui, pagerės miesto įvaizdis. VE
ŽEMĖ
Pagal Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą buvo numatyta naująjį Kazokiškių sąvartyną įrengti ir dabar veikiantį Kariotiškių sąvartyną uždaryti 2005 metais. Tačiau dėl Kazokiškių kaimo ir aplinkinių vietovių gyventojų protestų bei kai kurių politikų veiksmų šio projekto, finansuojamo iš ES Sanglaudos fondo lėšų, įgyvendinimo terminai koreguojami – dabar naujojo sąvartyno įrengimas atidedamas metams, o Kariotiškių sąvartyno uždarymas gali nusitęsti net iki 2007 metų. Dėl šios priežasties vakar Trakų rajono savivaldybės taryba nutarė kreiptis į šalies premjerą ir Vilniaus apskrities viršininką, kad Kariotiškių sąvartynas būtų uždarytas laiku. Pasak specialistų, tolesnis šio sąvartyno eksploatavimas kelia pavojų aplinkai ir kenkia Trakų, kaip turistinio krašto, įvaizdžiui. LR
Seniausias ir storiausias Kauno ąžuolas, augantis prie Kauno marių esančio Pažaislio vienuolyne, styro be lapų. Pernai dar žaliavo kelios plonesnės šio medžio šakos. Tačiau, pasak savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus miesto tvarkymo ir priežiūros poskyrio viršininko Rimanto Rutavičiaus, šis ąžuolas – unikalus gamtos paminklas ir nudžiūvęs, todėl jo pjauti neketinama. Mokslininkai apskaičiavo, kad šio ąžuolo amžius gali siekti net 800 metų. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
