ENERGETIKA
Į Ignalinos atominę elektrinę (IAE), kurios eksploatavimo nutraukimo projektams ES žada skirti apie 4 mlrd. litų, jau žvalgosi branduolinių jėgainių uždarymo patirties turinčios užsienio bendrovės. Didžiosios Britanijos kompanija “British Nuclear Group”, vykdžiusi daugiau nei pusšimčio branduolinių jėgainių eksploatavimo nutraukimo projektus, tvirtina, kad jai pakaktų patirties uždaryti Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) įrengtus galingiausius pasaulyje Černobylio tipo reaktorius ir sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas. “Dėl IAE projektų – galingiausiųjų varžytuvės”. LŽ
FINANSAI
Padidinusi pelno mokestį Vyriausybė neturėtų mechaniškai skaičiuoti biudžeto padidėjimo, įspėja finansų analitikai. Mat yra būdų mažinti įmonės pelną. Kaip jau pranešta penktadienį, valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai pakeitė savo nuomonę ir nutarė vietoj laikino apyvartos mokesčio papildomai apmokestinti bendrovių pelną. Anot naująjį įstatymo projektą, kuriuo Seimui siūloma įteisinti laikinai galiosiantį papildomą mokestį nuo pelno bazės, rengusio Jono Liongino, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, Laikinojo socialinio mokesčio įstatymas galios dvejus metus. 2006 m. bus taikomas 4 proc., 2007 m. – 3 proc. mokesčio tarifas. J. Liongino teigimu, pagal įstatymą iš jo surinktos lėšos “bus skiriamos socialinėms programoms ir skurdą mažinančioms priemonėms finansuoti”. Finansų ministerijos skaičiavimais, pirmaisiais metais iš šio mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln., antraisiais – apie 300 mln. litų. VŽ
Pelno mokesčio didinimą mažesne blogybe vadinantys analitikai įspėja, jog įplaukos į biudžetą iš socialinio mokesčio gali būti mažesnės nei tikimasi. Mindaugo Vaičiulio, Finansų analitikų asociacijos prezidento, teigimu, “teisiškai įmanomų būdų mažinti pelną yra, todėl tikėtina, kad į biudžetą bus surenkama mažiau nei tikimasi”. Kaip pavyzdį sumažinti įmonės pelną M. Vaičiulis mini turto nusidėvėjimą, o kiti finansų analitikai teigia, jog pelno rodiklius taip pat galima mažinti didinant įmonės išlaidas. Tačiau mažesnės įmonės tvirtina, jog mokesčių slėpimas ar perskirstymas naudojantis teisiniais metodais nėra paprastas dalykas, nes apskaitos standartai gana griežti. Didesnės atkreipia dėmesį, jog mokesčio didinimas nėra toks didelis, kad reikėtų ieškoti būdų koreguoti pelno rodiklius. VŽ
Ekspertai sklaido politikų įtarinėjimus, kad sumažinus gyventojų pajamų mokestį augs ne darbuotojų realiosios pajamos, o mažės įmonių išlaidos. Sumažinti “popierinį” atlyginimą darbdaviui trukdo darbo sutartis. Jei nuo kitų metų liepos 6 procentiniais punktais bus sumažintas gyventojų pajamų mokestis, darbuotojų realios, “į rankas” gaunamos pajamos augs, o įmonių atlyginimų sąnaudos nesikeis. Ingrida Šimonytė, Finansų ministerijos sekretorė, penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) teigė, kad planuojama, jog nepaisant sumažinto gyventojų pajamų mokesčio tarifo 2006 m. įplaukos į biudžetą iš šio mokesčio bus 4 proc. didesnės negu šiemet. Tai lemti turėtų dėl mokesčio mažinimo augsiantis darbo vietų skaičius ir didėsiantis šio mokesčio mokėtojų skaičius, gyventojų vidutinis uždarbis. VŽ
BFK penktadienį pritarė Politinės tarybos sprendimui nuo kitų metų liepos gyventojų pajamų mokestį sumažinti nuo 33 proc. iki 27 proc. tarifo, o nuo 2008 m. – iki 24 proc. VŽ
ĮMONĖS
Rugpjūčio viduryje Alytuje pradėsiantis veikti modernus Didžiosios Britanijos minkštųjų baldų fabrikas “Christie – Tyler” duos užsakymų ir miesto, ir šalies bendrovėms. Alytaus UAB “Murena” jau pasirašė sutartį dėl buvusio namų statybos kombinato patalpų, kuriose įsikurs baldų gamintojai, rekonstrukcijos. Statybos bendrovės subrangovais taps apie 60 – 70 įmonių. Pradėjęs veikti fabrikas Lietuvoje pirks poroloną, karkasus bei kitą baldų gamybai reikalingą žaliavą. Pasak “Murenos” vadovo Valdo Smalinsko, patalpos bus rekonstruotos ir pritaikytos baldų gamybai pagal aukščiausius vakarietiškus reikalavimus. Pirmąjį gamyklos kompleksą numatoma paleisti rugpjūčio 12-ąją, o iki metų pabaigos įmonėje dirbs apie 300 darbuotojų. Planuojama, kad laipsniškai jų skaičius išaugs iki 800-1.000. Manoma, kad visa Alytuje pagaminta produkcija bus realizuojama per kompanijos tinklą Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje šiais baldais prekiauti neplanuojama. VŽ
Lietuvos įmonės, pasiryžusios veržtis į Japonijos rinką, sėkmės gali tikėtis tik eksportuodamos aukštos pridėtinės vertės ir itin kokybiškus produktus. Patekti į šią specifinę rinką nėra paprasta, tačiau pelninga. Liepos 3-10 d. Lietuvos verslininkų grupė lydės Premjero Algirdo Brazausko vadovaujamą Vyriausybės delegaciją vizito Japonijoje metu. Vien dėl šios priežasties turėtų sustiprėti Lietuvos ir Japonijos ekonominiai ryšiai, viliasi Algirdas Kudzys, Lietuvos ambasadorius Japonijoje, penktadienį dalyvavęs Tarptautinių prekybos rūmų “ICC Lietuva” surengtame seminare apie Japonijos rinkos galimybes bei specifiką. Šiuo metu tarp didžiausių eksportuotojų patenka bendrovės Panevėžio “Linas”, “Siūlas”, “Žemaitijos pienas”, kelios smulkios medienos gaminių įmonės. Tekstilės dirbinius į Japoniją eksportuoja ir Marijampolės UAB “Baltijos tekstilė”. VŽ
PASLAUGOS
Savaitgalį atšilę orai viliojo į pajūrį – dėl didelių automobilių ir keleivių srautų Smiltynės perkėloje prireikė organizuoti papildomus reisus, daug žmonių vyko ilsėtis ir į Melnragės bei Girulių paplūdimius. Vakar apie vidurdienį keltu iš senosios perkėlos į Smiltynę kėlėsi apie 270 žmonių. Bendrovės “Smiltynės perkėla” duomenimis, šeštadienį nuo 8 iki 20 val. senojoje perkėloje perkelta apie 3300 žmonių. Naujojoje perkėloje perkelta apie 800 mašinų. Dėl staiga išaugusių keleivių srautų abiejose perkėlose teko organizuoti papildomus keltų reisus. VE, K
PREKYBA
Vienai didžiausių šalyje didmeninės prekybos vaistais bendrovių “LRG Farmacija” prieš mėnesį iškėlus bankroto bylą, o didžiulius įsipareigojimus kreditoriams turinčiai bendrovei “Asotra” keistai greitai nutraukus savo veiklą, vaistų gamintojai ir pardavėjai vis garsiau kalba apie tyčinius bankrotus. Šiandien farmacijos rinką krečia ne tik aštri konkurencija, nuolat augančios Valstybinės ligonių kasos skolos (2004 m. sausį – 82 mln. litų, 2005 m. kovą – 126 mln. litų), sumažinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai, nemokios vaistinės, bet ir nežinia. Dienos tema: “Farmacijos rinkoje – tyčiniai bankrotai?” R
RYŠIAI
Praėjusį trečiadienį 118 tarnyba šventė savo 5 metų jubiliejų. 118 tarnybos vienas darbuotojas per mėnesį atsako į maždaug 8.250 skambučių – apytiksliai po 50 per valandą. LR
RŪPYBA
Vakar Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) su viešosios tvarkos atstovais ir Vaiko krizių centro specialistais tarėsi, kaip apsaugoti uostamiestį nuo elgetaujančių nepilnamečių. Tarnybos darbuotojai ir pareigūnai šį sezoną reidus rengs nuo pat pirmųjų vasaros dienų, o ypač – į Klaipėdą užsuksiančių kruizinių laivų vizitų metu. Sulaikę elgetaujantį vaiką pareigūnai jį pristatys į nuovadą ir čia per tris valandas privalės nustatyti nepilnamečio tapatybę. Priklausomai nuo situacijos, išmaldos prašinėtojas keliaus į Vaiko krizių centro laikinosios paramos grupę arba bus pristatomas į namus. Po to, kai pernai turizmo kompanijų vadovai įteikė miesto valdžiai peticiją su prašymu gelbėti senamiestį nuo elgetaujančių vaikų, buvo surasta lėšų ir jau šią vasarą policininkams už patruliavimą centrinėje Klaipėdos dalyje bus mokama papildomai. VE
Pilnametystės sulaukę Klaipėdos vaikų globos namų auklėtiniai vakar buvo iškilmingai palydėti į savarankiško gyvenimo kelią. Trejus uostamiestyje veikiančius vaikų globos namus palieka 16 brandos sulaukusių jaunuolių. Klaipėdos vaikų globos namų “Rytas” direktorės Reginos Milašienės teigimu, iš šios įstaigos išėję jaunuoliai nesiskiria nuo tų, kurie užaugo normalioje šeimoje. Pilnametystės sulaukusiais globos namus palikusiais jaunuoliais rūpinasi valstybė. Aukštojoje ar profesinėje mokykloje mokslus tęsiantiems skiriamas kambarys bendrabutyje, jiems kas mėnesį mokama 500 litų pašalpa. Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtiniams vakar restorane “Šikšnosparnio lizdas” buvo surengta šventinė išleistuvių puota “Kelio pradžia”. K
STATYBA
Neveikiančiame Vilniaus kino teatre “Pergalė” visą vasarą plušės architektai, statybininkai, o rudenį čia duris atvers modernus pramogų centras “Pramogų bankas”. Pagal naujosios pastato savininkės Klaipėdos bendrovės “Nesė” koncepciją po vienu stogu įsikurs ne tik lošimo namai, bet ir klubai, restoranai bei koncertų salė. Pasak vieno šios rekonstrukcijos projekto autorių vilniečio architekto Alfredo Žalio, italo Giovanni Ripos-Angioletti 1949 metais suprojektuotas tipinis stalininio stiliaus statinys iš išorės liks nepakitęs. Į pramogų centrą numatoma investuoti apie 20 mln. litų, manoma, kad investicijos atsipirks per 7 – 10 metų. LR
VERSLAS
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo ilgalaikį naudotų automobilių verslo patikrinimą, kuriuo siekiama kiek galima sumažinti šešėlinę šio verslo pusę. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Modesto Kaseliausko teigimu, tiesiogiai patikrinus naudotų automobilių ar jų detalių prekyba užsiimančias įmones ir autoservisus, oficialiai deklaruojamos jų apyvartos ir darbuotojų skaičius gerokai išaugo. Nuo šiol šį verslą mokesčių inspektoriai stebės ir tikrins nuolat. “Automobilių prekeiviams – juodos dienos” R, “Purto senų automobilių verslą”. VŽ
Paskatinti Lenkijos žvejų sėkmės gauti kompensacijas už pratęstą menkių žvejybos Baltijoje draudimo laikotarpį, Klaipėdos žvejai išsiuntė raštus į Žemės ūkio ministeriją ir Žuvininkystės departamentą. Lietuvos žvejai, gaudantys Baltijoje menkes, šiemet padžiovė tinklus net 4,5 mėnesio. Tokio ilgo draudimo laikotarpio dar nėra buvę. Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija “Baltijos žvejys”, nusiuntusi raštus žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei ir Žuvininkystės departamento direktoriui Aidui Adomaičiui, nerimauja, kad jiems valdininkai į pagalbą neskuba. Tačiau Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Gontos teigimu, Lietuvos žvejų reikalavimus departamentas nedelsdamas išsiuntė Europos Komisijai. K
ŽEMĖ
“Niekas Lietuvoje nemoka taip auginti kiaulių, kaip danai,” – sako patyręs konsultantas Aleksandras Abišala ir stebisi, kodėl kilo toks didelis pasipriešinimas danų projektui. Jie, įsigiję Lietuvoje keturis merdinčius kompleksus, planuoja dar pirkti bei rekonstruoti ne vieną fermą. Danai tikina, kad Saločiuose, Šalnaičiuose, Kazitiškyje ir Pagrįžuvyje bus įdarbinta daug žmonių, kurie gaus apie 1000 litų algos, o lietuviai vartos daugiau kiaulienos. Danus būtų sunku prigriebti dėl įstatymų pažeidinėjimų. Tačiau jie iš karto prisidengia komercine paslaptimi, paprašius parodyti bent vieną sutartį su ūkininku, kuris sutinka penkerius metus savo laukuose naudoti “kvapniąją labdarą” iš daniškų kompleksų. Kadaise pasmerkti sovietmečio kiaulininkystės kompleksai keliasi naujam gyvenimui. Tema: “Danai ir Abišala lietuvį mokys kiaules auginti”. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
