EKONOMIKA
Šalies verslininkai per vienerius metus ES rinkoje sugebėjo išspausti sau naudos. Jie džiaugiasi atsivėrusiomis sienomis ir galimybe nevaržomai parduoti savo produkciją 24 užsienio šalyse, kuriose gyvena per 450 mln. žmonių. Analitikai ypač gerai vertina Lietuvos įmonių eksporto apimtį į senąsias Europos Sąjungos nares. LR
Kol kas Lietuva lieka tarp skurdžiausių ES narių. Pagal bendrąjį vidaus produktą tenkantį vienam gyventojui, mūsų šalis lenkia tik Latviją. “Tiesioginių užsienio investicijų praėjusiais metais buvo mažoka. Dar nepakankamai buvo panaudotos atsiradusios galimybės”,- teigia banko “Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. LR
Vakar suėjo lygiai metai, kai Lietuvos gyventojai pirmą kartą atsibudo kaip Europos Sąjungos nariai. Tuo metu atsibudo dar tik su lūkesčiais, o dabar – su lagaminais rankose, tačiau dabar jau galima pradėti vertinti, ką narystė ES Lietuvai duoda ir ką atima. R
Nors tikrieji emigracijos mastai sunkiai įvertinami, skelbiama, kad pernai iš viso išvyko pusantro karto daugiau žmonių nei 2003 metais. Valdžios padangėje skandalų debesys per pirmus narystės ES metus tvenkėsi ir dėl didžiausios iš bendrijos atplaukiančios gėrybės – finansinės paramos. R
Lietuvos narystės ES pirmosios metinės sutiktos ramiau – be pernykštės euforijos. Tačiau galima drąsiai teigti, kad Europos bendroji rinka išpūtė ir Lietuvos bures. Vieni metai – per mažas laikotarpis daryti rimtesnius apibendrinimus, tačiau galima drąsiai teigti, jog Lietuva, pasirinkdama narystę Sąjungoje, pasuko teisingu keliu. VŽ
Praėjusią savaitę Seimo nariai ėmėsi svarstyti valstybinės įmonės “Kauno energetikos remontas” statuso klausimą. Kol laukiama politinio sprendimo, Kauno įmonės slenkstį jau ima minti potencialūs pirkėjai. Ignalinos atominei elektrinei remonto paslaugas teikianti bendrovė “Kauno energetikos remontas” turi užsakymų beveik ketveriems metams. Šių metų rugpjūtį įmonė turėtų pradėti gaminti specialias radioaktyvaus kuro talpyklas. KD
Per pirmuosius šalies narystės Europos Sąjungoje metus butų kainos Klaipėdoje išaugo net po 80-100 tūkst. litų. Nekilnojamo turto ekspertai akcentuoja, kad esminė tokio kainų šuolio priežastis – šalies makroekonominių rodiklių gerėjimas, lemiantis gyventojų pajamų augimą, ir ypač palankios būsto įsigijimo kreditavimo sąlygos bankuose. Prognozuojama, kad bankų būsto paskolų portfelis ateityje tik didės, o tai garantuos nemažėjančią nekilnojamojo turto paklausą. VE
Vakar Klaipėdos miesto savivaldybėje virė karštos diskusijos – čia su miesto ir apskrities savivaldybių atstovais susitiko Seimo nariai, uostamiestyje surengę išvažiuojamąjį posėdį. Pretenzijų politikams turėjo visų savivaldybių vadovai. Daugiausiai diskusijų kilo dėl detaliųjų planų tvirtinimo, dėl statinių priežiūros taisyklių, miestų bendrųjų planų finansavimo iš valstybės biudžeto ir kt.VE
Vilniuje rengiamas antrasis Vokietijos ir Baltijos šalių investuotojų forumas – galimybė mūsų šaliai pritraukti nemenkų vokiečių investicijų į nekilnojamąjį turtą, energetiką, aplinkosaugą ir atliekų valdymą. Tačiau Lietuva dėl nepalankios mokestinės aplinkos patrauklumu nusileidžia kitoms Baltijos šalims. VŽ
Vidaus rinkoje trūkstant jautienos prekyboje ėmė brangti aukščiausios rūšies mėsos gaminiai. Prastesnės kokybės produktams gamintojai ketina daugiau naudoti jautienos pakaitalų. Lietuvoje brangstant jautienai mėsos produktų gamintojai pastaruoju metu dešimtadaliu jau brangino aukščiausios rūšies mėsos gaminius ir prognozuoja tolesnį jų kainų didėjimą. LŽ
ENERGETIKA
Įgyvendindama dvišalės pagalbos programą “Parama gerinant branduolinę saugą”, Jungtinė Karalystė Lietuvai jau skyrė 5,5 milijono svarų sterlingų (28 mln. litų) finansinę paramą. Didžioji dalis šių lėšų panaudota Ignalinos AE saugumui užtikrinti, maždaug 1 mln. Lt – elektrinės uždarymo socialiniams ir ekonominiams padariniams išvengti. R
Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės eksperimentas nepasiteisino, bet ir neatšaldė susidomėjimo iš žemės gelmių pumpuojamu karštu vandeniu. Į geoterminę energiją krypsta ir kitų įmonių – pirmiausia naftos gavybos bendrovių – žvilgsniai. VŽ
ĮMONĖS
Koncernas SBA į priekį žengia devynmyliais žingsniais – praėjusią savaitę jis įsigijo 50 proc. Vakarų medienos grupės (VMG) akcijų. VMG valdo 3 Lietuvos baldų ir medžio drožlių plokščių (MDP) gamybos įmones – Klaipėdos medieną”, Girių bizoną” ir Sakuoną”. LR
Šiaulių savivaldybės taryba nusprendė atšaukti nuostolingai dirbančio Šiaulių oro uosto valdybą ir skelbti konkursą direktoriaus pareigoms. Per praėjusius metus savivaldybei pavaldi bendrovė patyrė beveik 230 tūkst. litų nuostolių. Miesto politikai susirūpino, kad tokia padėtis bet kada gali baigtis įmonės bankrotu – nuostoliai daugiau kaip keturis kartus viršija įstatinį kapitalą. LŽ
Šiemet dividendams skyrusi pusę uždirbto pelno kitąmet AB “Lietuvos dujos” tokio gero rezultato nesitiki dėl, jų teigimu, nepalankaus dujų kainų reguliavimo.Dujų importo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” 2004 metais uždirbo 67,675 mln. Lt audituoto grynojo pelno. Įmonės akcininkai penktadienį nusprendė išmokėti 33 mln. Lt dividendų, arba 7 ct už vieną 1 Lt nominalios vertės akciją. Pernai įmonė mokėjo 22 mln. Lt dividendų. VŽ
UAB “Vilniaus mėsa”, kurią valdo Suomijos “Atria Group”, pirmuosius savo veiklos metus baigė nuostolingai, o šiemet pelno mėgins gauti atnaujindama ir pabrangindama produkciją.Penktadienį “Vilniaus mėsos” akcininkai sudėliojo kriterijus, kuriais remiantis planuojama vystyti “Vilniaus mėsą”. VŽ
Šiandien Antanas Trumpa, AB “Rokiškio sūris” direktorius, ir UAB “Pieno pramonės investicijų valdymas” iš investicinei bendrovei “Hermis Capital” antrinės bendrovės “Survesta” turėtų įsigyti per 20 proc. Rokiškio pieninės akcijų ir iš viso turėti 55 proc. akcijų. VŽ
<PREKYBA
Spaudžiama smulkiųjų verslininkų Ūkio ministerija (ŪM) rengiasi riboti didžiųjų tinklų plėtrą, bet skundžiasi žinių stoka, o tai iš tiesų trukdo sąžiningai konkurencijai prekyboje. Įpareigota Vyriausybės ŪM turėtų per pusmetį parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų draudžiami nesąžiningi mažmeninės prekybos įmonių veiksmai bei siekiama užtikrinti jų veiklos viešumą. LŽ
STATYBA
Plaukimo baseinas sostinės Žvejų gatvėje buvo nugriautas, nepaisant, kad jo architektūrinė vertė, ko gero didesnė nei šalia esančių Koncertų ir sporto rūmų. Išgirdusi nepatenkintą visuomenės balsą dėl baseino, sostinės savivaldybė Sporto rūmų griauti nebeketina, dabar kalba apie jų rekonstrukciją. Kultūros paveldo departamentas siūlo statinį įtraukti į nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos registrą. LŽ
TRANSPORTAS
Perspektyviausias Palangos automobilių lenktynininkas šešiolikmetis Martynas Juchnevičius, užvakar sėkmingai pasirodęs Kaune, Kačerginės žiede, vykusiose varžybose, savo vairavimo meistriškumu nepasinaudojo kelyje. Ties keliu į Endriejavą mikroautobusas Volkswagen Transporter”, kuriuo ant puspriekabės buvo tempiamas lenktyninis jauno sportininko automobilis Honda Civic”, įlėkė į skiriamąją juostą, prasmuko pro turėklų tarpą ir nukrito nuo viaduko. LR
Manoma, kad po sunkių lenktynių naktį mikroautobusą vairavęs šešiolikmetis palangiškis užmigo prie vairo. Jis netgi nebandė sustabdyti nuo viaduko lekiančio automobilio. Leistinas greitis viršytas nebuvo – įstrigusi mašinos spidometro rodyklė rodė, kad prieš pat avariją buvo važiuota 85-90 kilometrų per valandą greičiu. LR
Apie tragišką avariją vakar rytą buvo pranešta komandiruotėje užsienyje esančiam žuvusio Ž.Juchnevičiaus tėvui ir sunkiai sužaloto Martyno seneliui Jonui Juchnevičiui. Jis yra valstybės poilsio namų “Baltija”, kuriems priklauso ir šalies prezidento rezidencija “Auska”, direktorius.Vakar J.Juchnevičius “Lietuvos rytui” sakė, kad visa šeima rėmė lenktynininko karjerą pasirinkusį Martyną. Pakalbinti automobilių sporto specialistai neabejojo, kad automobilių sporte M.Juchnevičiaus laukė puiki karjerą. LR
VERSLAS
Danijos kiaulininkai tęsia pergalingą žygį per Lietuvą. Pirmiausia danų žvilgsniai nukrypo į Pakruojo, Pasvalio Kelmės, Ignalinos savivaldybes. Žmonės puikiai prisimena dvokiančius tarybinių laikų kompleksus. Dabartiniai kompleksų gaivintojai ir statytojai žvalgosi kur kas plačiau: Lietuvoje sukriuksės milijonai daniškų kiaulių. KD
Į mūsų kraštą iš užsienio veržiasi žemės ir miškų pirkliai. Danijos kapitalo firma “Saerimner” žmonių sveikatai ir ekonomikai kenksmingą gamybą labai sėkmingai perkelia pas mus. Logiška būtų manyti, kad už aplinkos teršimą, o tiksliau, už sveikatos gadinimą, investuotojai turėtų aplinkiniams gyventojams kažkiek kompensuoti. Taip nėra. Atvirkščiai, patys danai iš ES gauna kompensacijas. Ši parama – mūsų valstiečių sąskaita. Be to, investuotojų pelnas iš Lietuvos visada iškeliauja į užsienį. KD
Šeštadienį Palangoje žvejai pasiekė rekordų – tarptautinėse menkių gaudymo varžybose Baltijos jūroje jie pagavo apie 2 tūkstančius žuvų. Čempionais tapę šventojiškis Gintaras Petrauskas ir vilnietis Tadas Kazlauskas nurungė beveik šimtą kitų žvejų. Nugalėtojų laimikis – 45 kg ir 700 gramų žuvų. Šventosios garbę gynęs G.Petrauskas pagavo ir pačią didžiausią varžybų menkę. Ji svėrė 4 kg ir 100 gramų. K
Varėnos rajono verslininkai, superkantys ir perdirbantys miško gėrybes, grasina savo verslą perkelti į kaimynines valstybes, kur būtų palankesnės sąlygos dirbti. Labiausiai verslininkai skundžiasi delsimu grąžinti jiems pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat dažnais patikrinimais, reikalavimu sudaryti išankstines sutartis. Pasak bendrovės “Ertra” generalinio direktoriaus Arūno Černiaus, nors Mokesčių inspekcija gali PVM grąžinti per 5 dienas, jo verslininkai sulaukia tik po trijų mėnesių. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
