EKONOMIKA
Eksporto didėjimą kol kas daugiau lėmė ne šalies ūkio pažanga, o atsivėrusi ES rinka, todėl ilgainiui ši teigiama tendencija gali išsikvėpti. Statistikos departamento duomenimis, šiemet sausį-kovą eksportas padidėjo 22,6 proc. (iki 6,769 mlrd. litų), o importas – 13,7 proc. (iki 8,291 mlrd. litų). Tai užsienio prekybos deficitą pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, sumažino 14,1 proc. (iki 1,523 mlrd. litų). Pasak Statistikos departamento Užsienio prekybos statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Jocienės, išskyrus gerokai brangusius naftos produktus, didėjo tiek išvežamų prekių kainos, tiek kiekiai. Gerokai daugiau į užsienį išvežta ir maisto produktų. LŽ
“Iš dalies tai yra pirminis stojimo į ES efektas. Ta momentinė galimybė buvo ir ja lietuviai akivaizdžiai pasinaudojo, o kaip seksis toliau, priklausys nuo investicijų į gamybos pajėgumą”, – teigė “Hansabanko” analitikas Vidmantas Šaferis. Jis pabrėžė, kad būtų sunku tikėtis, jog tokie geri užsienio prekybos rezultatai kaip pirmąjį ketvirtį išliks. LŽ
ENERGETIKA
Bendrovė VST nusprendė veikti efektyviau – juridiniams asmenims, kurie gauna elektrą iš žemos įtampos elektros tinklų, bendrovė nuo rugpjūčio mėnesio ketina pasiūlyti tris laisvai pasirenkamus mokėjimo planus. Iki šiol tokios įmonės mokėjo vienoda tvarka – už suvartotą kiekį. Pasak VST generalinio direktoriaus Dariaus Nedzinsko, “kas suvartos daugiau, tam elektra bus pigesnė”. Dar viena VST siūloma galimybė įmonėms – pasirinkti tą galią, kuri yra naudingiausia. VST tikisi, kad naujieji planai padidins galios naudojimą 25 – 30 proc. “Elektros įmonė padės vartotojams taupyti lėšas”. LR, R
ĮMONĖS
Įmonių bankroto administratoriai kritikuoja Ūkio ministeriją, kad ši nesiryžta radikaliai keisti Įmonių bankroto įstatymo. Parengtos pataisos, anot jų, nepadės sutraukyti ydingos neatsiskaitymo grandinės, o kreditoriai ir toliau liks prie suskilusios geldos. Pasak Rimvydo Veličkos, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidento, įstatymo pataisas rengę valdininkai, baimindamiesi bankrotų bangos, nesiryžo atsisakyti reikalavimo, kad pradelstos skolos turi viršyti daugiau kaip pusę turto vertės, nors tokio reikalavimo nėra nė vienoje iš pažangių Europos valstybių. R. Veličkos manymu, pataisos verslui nebus naudingos. Tačiau praktikai tikisi, jog parengtos pataisos užkirs kelius vengiantiems atsiskaityti su bankrutuojančiomis įmonėmis. Pataisos sugriežtins reikalavimus ir įmonių turtą vengiantiems perduoti įmonių vadovams bei suteiks daugiau teisių bankroto administratoriams. VŽ
Pristigusi žaliavos – polietileno – vilniškė plastmasės perdirbimo ir gamybos AB “Plasta” skelbia gamybos ir prekybos įmonėms mokėsianti didžiausią kainą už pas jas susikaupusias visų rūšių pakuotės atliekas, jei jose yra polietileno, be to, pati jas išsivešianti ir surūšiuosianti. Vyto Poderio, “Plastos” Antrinių žaliavų supirkimo skyriaus viršininko, teigimu, anksčiau bendrovė pati atliekų neatsiveždavo, tačiau pastaruoju metu jai ėmė stigti polietileno. Pasak V. Poderio, įmonė gali pasiūlyti gerą kainą už šias atliekas, nes, priešingai nei jas surenkantys atliekų tvarkytojai, neužsideda jokių maržų. Įmonėms už 1 t polietileno atliekų, atsižvelgiant į jų švarumą, “Plasta” pasiryžusi mokėti iki 800 litų Vilniuje ir iki 600 litų Klaipėdoje, taip pat nemažai – už popieriaus atliekas. Iš viso “Plastai” per metus reikia apie 15.000 t polietileno. VŽ
Ketvirtadienį Kaune, Futbolo manieže bus atidaryta penktoji paroda “Kaunas 2005”, kurioje rengiasi dalyvauti 159 Lietuvos ir užsienio šalių įmonės. Prognozuojama, kad šių metų renginyje apsilankys apie 20 tūkst. žmonių. KD
Vyriausybei teikiamos įstatymų pataisos pažers naujų prievolių darbdaviams – ekonominės sankcijos bus numatytos ir neįrengusiems rūkomųjų. Įstaigos ar įmonės vadovo atsakomybė už rūkomųjų įrengimą bus įteisinta Tabako kontrolės įstatyme. Darbdaviai turi prisiminti, kad rūkomiesiems keliama nemažai reikalavimų. Kaip jau anksčiau pranešta, nuo 2006 m. gegužės 1 d. pradės galioti baudos Lietuvos restoranų, kavinių, barų ir kitų viešojo maitinimo įstaigų savininkams, jei šie nebus atskyrę rūkančiųjų nuo nerūkančiųjų, įrengę tinkamo vėdinimo. VŽ
RŪPYBA
Neįgaliųjų bei kitos socialinės įmonės, kurioms valstybė deklaruoja savo paramą, dėl biurokratinės tvarkos, valdininkų neveiklumo ir kompetencijos stokos negali pasinaudoti visais skiriamais pinigais, todėl pernai daugiau kaip pusė jų grąžinta į biudžetą. Pernai įmonėms pačioje gruodžio pabaigoje – praėjus pusmečiui nuo įstatymo įsigaliojimo – išmokėta apie 2 mln. litų, nors iš viso 2004 m. buvo numatyta 4,3 mln. litų subsidijų. Didžioji dalis pinigų grįžo į biudžetą ir įmonių nepasiekė, nes valstybės institucijos nebuvo pasirengusios jų skirstyti. 2005 m. socialinėms įmonėms remti iš valstybės biudžeto skirta 7,4 mln. litų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 24-ioms socialinėms įmonėms, tarp jų 7-ioms neįgaliųjų bendrovėms, iki šiol suteikta apie 0,5 mln. litų dydžio parama. 2004 m. pradžioje Lietuvoje veikė 31 žmonių su negalia įmonė, dabar yra apie 20 socialinių įmonių, iš jų 7-ios – neįgaliųjų. VŽ
Uždarbiautojus gąsdina Lietuvos reikalavimas nuo užsienyje uždirbtų pinigų tėvynėje susimokėti mokesčių skirtumą, tačiau darbo jėgą nuolat prarandanti valstybė nežada nuolaidų. Apie tai kalbėta vakar Vilniuje Užsienio reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje “Naujoji lietuvių emigracija: problemos ir galimi sprendimo būdai”. Maždaug kas trečias suaugęs Lietuvos gyventojas žada visam arba kuriam laikui išvykti iš Lietuvos padirbėti ar mokytis. Kaip parodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu balandžio pradžioje atliktas bendrovės “Vilmorus” tyrimas, tai daryti gali daugiau kaip 60 proc. apklaustų studentų, moksleivių bei kas penktas darbininkas. LŽ, LR, R
Šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre Europos Parlamentas balsuos dėl Europos Komisijos siūlomų darbo trukmę reglamentuojančios direktyvos pataisų. Europos Komisija siūlė pakeisti direktyvą taip, kad būtų sugriežtintos galimybės taikyti įvairias išimtis, leidžiančias per savaitę dirbti daugiau nei 48 valandas. Šiuo metu galiojanti direktyva apriboja darbo savaitę iki 48 valandų, nebent darbuotojas pats sutinka dirbti ilgiau. Lietuvos teisė neleidžia darbuotojui kartu su viršvalandžiais dirbti daugiau nei 48 valandas per savaitę. VE
STATYBA
Klaipėdos pilyje miesto vadovams ir architektams vakar pristatyta prieš metus privatizuoto “Klaipėdos laivų remonto” plėtros vizija, kurią sukūrė Norvegijos projektuotojai. Pasak miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, norvegų vizijoje palaikoma 15 metų klaipėdiečių puoselėta idėja “atvesti” senamiestį prie vandens. Projektą kūrę Norvegijos kompanijos “Niels Torp” projektuotojai siūlo atkurti vandens kelią iki miesto ir nutiesti vandens kanalą iki pat Teatro aikštės. Pasak KLR valdybos pirmininko Roberto Dargio, ši vieta turi tapti istorijos, kultūros, pramogų ir verslo centru. Kol kas norvegų pateiktas projektas nėra užbaigtas. Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į klaipėdiečių architektų, valdininkų, kitų asmenų siūlymus. Šiemet į KLR valdomą teritoriją planuojama investuoti per 9 mln. litų. VE, K, LŽ
Nors pavasaris vėluoja, šiemet gegužės 1-ąją buvo įjungti beveik visi Kaune veikiantys fontanai. Pasak Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio, jų priežiūrai iš miesto biudžeto skirta 70 tūkst. litų. Tačiau tai – minimalios lėšos, nes daugelį fontanų tenka nuolat remontuoti, o kai kuriuos neveikiančius atgaivinti reikia didelių investicijų. KD
VERSLAS
Vakar dėl įtakos verslo informacijos centrams pasiginčiję Ūkio ministerijos, savivaldybių ir asocijuotų verslo struktūrų atstovai per mėnesį turėtų galutinai apsispręsti dėl šių smulkaus ir vidutinio verslo paramai skirtų centrų ateities. Antradienį nuo trijų pasiūlymų keisti dabartinę verslo informacijos centrų (VIC) valdymo struktūrą Ūkio ministerijoje prasidėjusi diskusija baigėsi keturiais pasiūlymais ir susitarimu, kad per mėnesį apsispręs, kuris variantas bus priimtas. Dauguma ministerijoje kalbėjusių Lietuvos savivaldybių merų vakar priešinosi ūkio ministro Viktoro Uspaskicho siūlymams keisti verslo informacijos centrų valdymą ir įrodinėjo, kad šie dabar tinkamai atlieka savo funkcijas ir yra verslui naudingi. Tuo tarpu V. Uspaskicho teigimu, centrai yra nuostolingi ir “sunaudoja daugiau lėšų nei jiems skiriama”, o pertvarkymas padėtų jiems dirbti efektyviau. VŽ, LŽ, R
ŽEMĖ
Miesto mero Rimanto Taraškevičiaus derybos su Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovais davė vaisių – po kelerių metų pertraukos uostamiestyje netrukus vėl pradės veikti ekologinė policija – pasirašyta sutartis, pagal kurią VPK įsipareigojo 96 valandas per savaitę vykdyti mieste vadinamąją ekologinę kontrolę. Šiam darbui apmokėti Savivaldybė iš šiųmečio savo biudžeto skyrė 65 tūkst. litų. Policijos pareigūnai kontroliuos, ar miestelėnai paiso Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste, Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros, Namų ūkio atliekų tvarkymo bei kitų uostamiesčio Tarybos patvirtintų taisyklių. Pasak R. Taraškevičiaus, ši sutartis ir nuolatinis policijos darbas leis užtikrinti, kad uostamiesčio želdiniai bus mažiau žalojami, o miestas – švaresnis. Ekologinė policija Klaipėdos mieste veikė 1993-1995 metais. Šiandien ekologinė policija veikia tik Vilniaus mieste. Čia ją išlaiko sostinės VPK. VE, K
Iš aukštų tribūnų pranešama, jog pirmaisiais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metais žemės ūkį pasiekė šimtai milijonų litų tiesioginių išmokų. Tačiau patys ūkininkai teigia realios paramos dar nepajutę. Mat gautos išmokos ištirpsta perkant dvigubai pabrangusias trąšas, degalus, techniką, nuomojant dirbamą žemę. Tuo metu pieno ir mėsos supirkimo kainos kyla ne taip sparčiai, o grūdų kainos netgi nukrito. Nemažai ūkininkų parengtų investicinių projektų stringa dėl atbuline data taikomų įstatymų, taip pat dėl nelanksčios projektų bei deklaracijų vertinimo sistemos. Dalis ūkininkų dar visai nėra gavę tiesioginių išmokų. VE
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, ūkininkai šiemet pateikdami paraiškas viršijo pagal Bendrojo programavimo dokumento programas finansuojamų projektų lėšų limitą, skirtą 2006 metų išmokoms. Anot NMA specialistų, per ketverius metus SAPARD programai nebuvo pateikta tiek paraiškų, kiek jų gaunama pastaruoju metu, vien šiemet – jau 120 tūkst. Skiriamos paramos limitą viršijo jaunieji ūkininkai ir teikusieji paraiškas investicijoms į žemės ūkio valdas. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
