EKONOMIKA
Finansų ministerijos pareigūnai susirūpino esą infliacijos didėjimą skatinančiu paskolų bumu. Pagrindinio šalies banko atstovai tokius nuogąstavimus linkę atmesti. Kaip vakar pranešė Statistikos departamentas, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje balandžio mėnesį, palyginti su kovu, pakilo 0,4 proc., o metinė infliacija (balandžio mėnesį, palyginti su 2004 metų balandžiu) siekė 3,2 procento. Norint įsivesti eurą orientacinis šalies infliacijos dydis bus nustatomas pagal trijų mažiausią infliaciją turinčių ES valstybių rodiklius, pridedant 1,5 proc. Finansų ministerijos atstovai pabrėžia, kad kol kas šalyje didėjanti infliacija nekelia grėsmės Lietuvos galimybėms 2007 metais įsivesti eurą. Tačiau pareigūnai pažymi, jog euro įvedimą gali sukliudyti tokios infliaciją skatinančios priežastys kaip vartojimą vis didinantis augantis paskolų bumas. LŽ
ENERGETIKA
Europos Komisija trečią kartą įspėjo Lietuvą dėl į nacionalinę teisę neperkeltos ES Dujų direktyvos ir ketina kreiptis į Europos teisingumo teismą, tačiau valdininkai teigia parengę Briuseliui įtikinamus pasiaiškinimus, todėl sankcijos Lietuvai esą negresia. Lietuva, jau beveik metus vėluojanti priimti ES dujų direktyvos reikalavimus atitinkantį Gamtinių dujų įstatymą, gavo trečią ir galutinį EK įspėjimą dėl delsimo liberalizuoti dujų rinką. Lietuva ir kitos aštuonios šalys yra įspėtos, kad skubiai neperkėlus ES direktyvos, Komisija šį klausimą perduos svarstyti Europos teisingumo teismui. Jis gali Lietuvai pritaikyti finansines sankcijas. “ES bausmių dėl dujų pareigūnai nebijo”. LŽ
FINANSAI
ES paramos SAPARD lėšų skirstymo aplinkybes turėtų nagrinėti ne tik Europos Komisija, bet ir speciali parlamentinė komisija, įsitikinusi Seimo opozicija. Idėją suformuoti specialią komisiją vakar iškėlė Seimo opozicijai priklausantys liberalcentristai ir konservatoriai. Taip jie reagavo į Valstybės kontrolės ataskaitą, pagal kurią įtariama, kad bendrovėms “Krekenavos agrofirma”, “Krekenavos mėsa” ir “Kauno grūdai” skirta 10,5 mln. litų daugiau ES paramos SAPARD lėšų nei leidžia teisės aktai. VŽ, KD, R
Auditoriai taip pat kritikavo, kad su ūkio ministru Viktoru Uspaskichu susijusio koncerno “Vikonda” įmonių SAPARD projektų statybos darbus už 41,5 mln. litų įgyvendino taip pat “Vikondos” įmonė. Dėl to Nacionalinei mokėjimo agentūrai rekomenduota užtikrinti, kad atliekant darbus už ES lėšas jų negalėtų vykdyti susijusios įmonės. Valstybės kontrolė taip pat nustatė, jog “Krekenavos agrofirma” galimai dirbtinai suskaidė vieną projektą į kelis, siekdama gauti didesnę nei leistina paramos sumą. Ar minėti atvejai iš tiesų vadintini pažeidimais, spręs Europos Komisija, pagal kurios nustatytus reikalavimus ir skirstomos SAPARD lėšos. Europos Komisija savo išvadą turėtų pateikti iki šių metų rugsėjo pabaigos. VŽ, KD, R
Premjeras Algirdas Brazauskas pabrėžia, kad visus įtarimus pirmiausia reikia įrodyti. “Ar yra įtarimų, ar ne – pirmiausia reikia juos įrodyti. Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai tvirtina, kad parengti dokumentai SAPARD paramai gauti yra tvarkingi. Dabar visa medžiaga pasieks Europos Komisiją Briuselyje, ir nuo jos sprendimų priklausys tolesni žingsniai”, – teigia A. Brazauskas. Todėl opozicija pasiūlė šį klausimą nagrinėti specialiai parlamentinei tyrimo komisijai. Vakar tokį siūlymą opozicijai priklausantys politikai išdėstė Artūrui Paulauskui, Seimo Pirmininkui. Opozicijos iniciatyva ketvirtadienį Seime pranešimą apie Valstybės kontrolės tyrimą perskaitys Rasa Budbergytė, valstybės kontrolierė. VŽ, KD, R
Faktoringo paslaugos Lietuvoje per pirmąjį ketvirtį sudarė 36 proc. praėjusių visų metų apyvartos, o kai kurios bendrovės faktoringo apyvartą padidino daugiau nei 90 proc. Toks augimas rodo, kad įmonės naudojasi galimybe greitai gauti apyvartinių lėšų neįkeisdamos turto. Faktoringo rinkos augimas pranoksta specialistų prognozes, jie pranašavo 25-30 proc. augimą. Per pirmąjį šių metų ketvirtį faktoringo apyvarta siekė 1,3 mlrd. litų, o per visus 2004 m. ji sudarė 3,6 mlrd. litų. Prognozuojama, kad faktoringo apimtys Lietuvoje šiemet sudarys apie 7 proc. BVP. VŽ
ĮMONĖS
Biržų alaus darykla UAB “Ponoras” tiki, jog mažųjų aludarių šansas – nepasterizuotas alus. Pasak Gedimino Spalvio, “Ponoro” direktoriaus, pasterizacija užmuša kai kuriuos aluje esančius mikroelementus ir keičia skonines gėrimo savybes, “todėl orientuojamės į gyvą alų”. Kad prailgintų alaus realizacijos laiką ir įtiktų prekybininkams, prieš mėnesį “Ponoras” įsidiegė sterilaus filtravimo įrangą, į kurią investavo per 80.000 litų. Sterilus filtravimas pailgino alaus realizacijos laiką nuo 1 iki 2 mėnesių. “Ponoras” gamina 7 rūšių alų, kuris realizuojamas visoje Lietuvoje. VŽ
PASLAUGOS
UAB “Lintel” investuoja 6 mln. litų į naują įrangą, leisiančią pasiūlyti naujų paslaugų. Tarp jų – kontaktų centrų įrangos nuomą, kuri savą kontaktų centrą leis susikurti ir mažesnėms įmonėms, anksčiau šios paslaugos neįkąsdavusioms dėl reikalingų didžiulių investicijų. Modernizavusi kontaktų centrus “Lintel” 2005 m. planuoja padidinti kontaktų centrų paslaugų pardavimus 26 proc. Pernai paslaugų pardavimai sudarė 12 mln. litų, šiemet planuojama – 14 mln. litų. VŽ, LR
Klaipėdos paplūdimiai šią vasarą turėtų būti gerokai pertvarkyti. Jeigu bus patvirtinta nauja paplūdimių schema, Melnragėje, arčiau Šiaurinio molo, atsirastų aktyvaus vandens poilsio zona, kur bus leidžiama plaukioti vandens motociklais, burlentėmis ir banglentėmis, čia taip pat bus leidžiama vedžioti šunis. Naujoje Melnragės ir Girulių paplūdimių schemoje numatyta įrengti ir neįgaliųjų bei nudistų paplūdimius. K
PREKYBA
Nuo balandžio pabaigos uostamiesčio kavinėse, restoranuose ir prekybos centruose nebeprekiaujama garsiąja indiška “Gokul” arbata. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė, kad arbatoje yra kenksmingų ir pavojingų sveikatai medžiagų – tartrazano, brilijantinio smėlio ir azorubino. Šias medžiagas, tiksliau – dažus, arbatos gamyboje naudoti draudžia Europos Sąjungos reikalavimai. Be to, laboratorinių tyrimų dėka išaiškinta, kad neva “sveikatos suteikiančioje” arbatoje yra didesnis nei leistina švino kiekis. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus, minėto produkto importuotojai – UAB “Briva” į šalį buvo įvežę apie 200 kilogramų “Gokul” arbatos. Specialistai surinko 190 kilogramų. Visa siunta bus saugiai sunaikinta. VE
VMVT Rizikos vertinimo skyriaus duomenimis, balandžio mėnesį į Lietuvą buvo uždrausta įvežti dideles maisto produktų siuntas iš Kinijos, Prancūzijos, Indijos ir Irano. Į pastarąją šalį lietuviai sugrąžino 9500 kilogramų razinų, kuriose aptikta pesticidų. VMVT nepraleido ir 3000 kilogramų kalakutienos iš Prancūzijos. Paukštiena buvo apkrėsta salmonele. Be jau minėtos arbatos “Gokul”, praėjusį mėnesį specialistai pasienyje sulaikė apie 10 tūkst. kilogramų džiovintų braškių ir vyšnių, importuojamų iš Kinijos. Šiuose maisto produktuose jie rado sieros dioksinų. Į nesaugių produktų sąrašą yra įtraukta paprika, vynuogės, riešutai, sojos padažai ir kiti gaminiai iš sojos, džiovintų vaisių mišiniai, kukurūzai ir net joduota druska. Per šiuos metus į “juodą” sąrašą pateko 20 importuojamų produktų, kurie taip ir nepasiekė Lietuvos prekystalių. VE
STATYBA
Lenkijos lietuvių bendruomenė džiaugėsi, kai Lietuvos Vyriausybė deklaravo norą pastatyti lietuvišką švietimo centrą Seinuose. Metams bėgant viltis skaidriai ir greitai pastatyti mokyklą blėso. Statyba tapo masalu lengvai užsidirbti valdiškų pinigų. Praėjusią savaitę Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, Antano Baranausko fondo tarybos pirmininkas Petras Maksimavičius ir fondo valdybos pirmininkas Algirdas Vilkelis atvažiavo į Vilnių susitikti su švietimo ir mokslo ministru Remigijumi Motuzu. Bendruomenės vadovams rūpėjo galutinis ministro žodis dėl Seinų mokyklos statybos. Pažadas finansuoti statybą duotas, konkretus sprendimas bus priimtas pasirašius sutartį. Tačiau kodėl ši istorija taip ilgai užsitęsė? Tema: “Seinų mokyklos statyba ir interesų sankirta”. LŽ
Sostinės Žirmūnų gatvės gyventojus papiktino verslininkų ketinimai vietoj vaikų žaidimų aikštelės statyti daugiabutį. Žirmūnų gatvės 111-ojo, 113-ojo ir kaimyninio Kareivių gatvės 16-ojo namo gyventojai prie metalinės tvoros, kuria darbininkai aptvėrė statybvietę, pastatė palapinę, jie čia žada nuolat budėti ir užtverti kelią statybininkų technikai. Tuo tarpu įmonės “Baltijos ąžuolas” vadovai tikina, kad statyti 7 aukštų daugiabutį šioje vietoje jie turi leidimą. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas vakar pareikalavo savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovų jau šiandien pateikti išsamią informaciją apie įmonės “Baltijos ąžuolas” planuojamas statybas. LR
TRANSPORTAS
Ekspertai nurodo, jog Lietuvai atsiveria daugiau galimybių aptarnauti didėjančius Vakarų ir Rytų krovinių srautus. Transporto ir ryšių sektoriaus sukuriama BVP dalis pastaraisiais metais didėja ir, anot Jono Markelevičiaus, Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, 2004 m. sudarė 13,5 proc. (9,8 proc. iš jų – transportas). Šiame sektoriuje dirba 92.000 žmonių – 6,4 proc. visų dirbančių šalies piliečių. 2004 m. vežta 102,4 mln. t krovinių. Srautas, palyginti su 2003 m., ūgtelėjo 1,4 proc. VŽ
Pasak Valdemaro Šalausko, Susisiekimo ministerijos sekretoriaus, pernai daugiau krovinių vežta geležinkeliais (4,9 proc.), jūrų (1,6 proc.) ir oro transportu (77,1 proc.), mažiau apkrauti buvo keliai ir vidaus vandenys. Pasak V. Šalausko, 2005-2008 m. šalies transporto infrastruktūros projektams, multimodaliniam transportui plėsti, logistikos centrams steigti ir kitiems projektams planuojama skirti apie 5,5 mlrd. litų. VŽ
ŽEMĖ
Statybos įmonės, sąvartynų tvarkymo paslaugas teikiančios bendrovės gali pretenduoti į užsakymus Aukštrakiuose (Šiaulių r.) įrengti pirmąjį Lietuvoje regioninį sąvartyną, uždaryti prie Šiaulių esantį Kairių sąvartyną, sutvarkyti daugiau nei 100 šiukšlynų ir užterštų teritorijų bei pastatyti apie 250 naujų atliekų surinkimo punktų. Šiaulių apskrityje vykdomo atliekų tvarkymo projekto bendra vertė – 32,5 mln. litų, iš jų 56 proc. gaunama iš ES fondų, likusią dalį skolinsis projektą vykdanti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Pasak Dainiaus Kazlausko, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovo, artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas sutvarkyti 116 Šiaulių apskrityje esančių nedidelių sąvartynų, nelegalių šiukšlynų ir užterštų teritorijų. Jų vietoje planuojama įrengti apie 250 atliekų surinkimo konteinerinių aikštelių. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
