ĮMONĖS
Pagausėjus oficialiai pranešusiųjų apie norą pirkti “Mažeikių naftą”, įmonės akcijų kaina smarkiai pakilo. Jos perspektyva priklausys nuo to, kaip brangiai “Jukos” pavyks parduoti kontrolinį Mažeikių įmonės akcijų paketą. Vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonės “Mažeikių nafta” akcijos vakar toliau brango – vien per pirmąją nepertraukiamos prekybos valandą įmonės akcijos kaina padidėjo beveik 7 proc. (iki 9,3 lito). Prekybai baigiantis Mažeikių įmonės akcijos, pasiekusios 1,5 mln. litų apyvartą, kainavo po 9,11 lito. Pasak “Finastos” finansų maklerio Pauliaus Žurausko, “rinką tebejaudina praeitos savaitės pabaigoje pasirodžiusi informacija, kad įmone domisi ir Rusijos dujų koncernas “Gazprom”, o “Jukos” valdomas paketas gali būti parduotas atviro aukciono būdu, kas leistų tikėtis geresnės kainos. Prisidėjo ir analitikų prognozės, kad “Jukos” valdomas akcijų paketas gali kainuoti apie 2 mlrd. JAV dolerių, o tai būtų apie 11 litų už akciją”. LŽ
Šiaulių apygardos teismas vakar paskelbė bankrotą vienai seniausių mieste, net 107 metus dirbusiai įmonei “Šiaulių stumbras”. Suklupusią Šiaulių įmonę administruos bendrovė “Bankrotera”. “Šiaulių stumbro” gamykla, kurioje iki šiol dirbo 200 darbuotojų, pernai iš pagrindinės veiklos patyrė per 10 mln. litų nuostolių, o net 50 mln. litų siekiančios skolos viršijo įstatinį kapitalą. Prieš kelerius metus įveikusi pasaulinę odininkų krizę Šiaulių įmonė sugebėjo dirbti pelningai, bet 2003-iųjų pradžioje vėl įkrito į duobę. Pasak kelis pastaruosius mėnesius Šiaulių įmonei vadovavusio Valdemaro Ščerbausko, realiausia dabar steigti kitą įmonę, bet šis klausimas bus sprendžiamas visuotiniame akcininkų ir kreditorių susirinkime. LR, R
Birželio 6-ąją Vilniaus biržoje iš anksto susitartais sandoriais parduota “Limarko laivininkystės kompanijos” (LLK) 25 proc. įstatinio kapitalo, o akcijos kaina buvo gerokai mažesnė nei rinkos – atitinkamai 0,21-0,22 lito ir 1,51 lito. Pasak “Jūsų tarpininko”, tiek akcijų 2004 m. birželio 30 d. priklausė “SEB VB Rizikos kapitalo valdymas”, todėl realiausias pardavėjas ir yra šis akcininkas. Kas akcijas pirko iš tikrųjų, turėtų būti pranešta artimiausiu laiku – to reikalauja Vertybinių popierių komisija. VŽ
Žuvų perdirbimo UAB “Lignesa”, pernai tapusi VŽ “Gazele”, estams gamins produkciją, kuri keliaus į Izraelį. Trečdalį produkcijos eksportuojanti Tauragės UAB “Lignesa” toliau dairosi į užsienius. Bendrovė planuoja gaminti žuvų gaminius vienai Estijos bendrovei su jos prekiniu ženklu. Jono Dungveckio, “Lignesos” generalinio direktoriaus, teigimu, šią produkciją estai siųs į Izraelį. Šiuos partnerius bendrovė susirado šiemetinėje “Agrobalt” parodoje. “Lignesos” pardavimai ir paslaugos, 2001 m. siekę 5,14 mln. litų, pernai viršijo 17 mln. litų, o šiemet tikimasi, jog bendrovė skaičiuos apie 23 mln. litų apyvartą. Pasak bendrovės vadovo, įmonę pernai augino didėjęs eksportas į Airiją ir Vokietiją. 30 proc. produkcijos eksportuojanti “Lignesa” likusią dalį parduoda Lietuvoje, daugiausia per “Norfos” ir “VP Market” prekybos tinklus. VŽ
PREKYBA
Alaus parduodama vis daugiau, nes aludariai be paliovos mažina produkcijos kainas, o vartotojai, anksčiau gėrę stiprų alų, dabar daugiau linkę rinktis šio gėrimo iš silpnesnių jo rūšių. “Jei anksčiau žmogus išgerdavo vieną butelį stipraus aštuonių laipsnių alaus, tai dabar mieliau renkasi du perpus silpnesnio alaus butelius”, – besikeičiančią situaciją alaus rinkoje apibūdino “Ragučio” generalinis direktorius Vytautas Meištas. Šiemet per penkis pirmus metų mėnesius šešios didžiausios šalies alaus daryklos kartu pardavė 5,6 proc. daugiau alaus (9,194 mln. dekalitrų) nei pernai per tą patį laikotarpį. Pasak rinkos dalyvių, stipriojo alaus parduotuvėse sumažėjo didžiausioms alaus bendrovėms pernai pasirašius etikos kodeksą, kuriame pasižadėta negaminti stipresnio nei 9,5 proc. grynojo alkoholio turinčio alaus. Taigi itin stipraus alaus parduotuvėse beveik nebeliko. LŽ
STATYBA
Nuo ateinančių metų pradžios norintieji parduoti ar išnuomoti pastatą pirkėjui turės pateikti energinio naudingumo sertifikatą. Sertifikatą turėti bus privalu ir naujų statinių savininkams. Vyriausybė jau pradėjo svarstyti Statybos įstatymo papildymą, numatantį, kad nuo 2006 m. sausio 4 d. “pastatai turi būti sertifikuojami pagal jų energines savybes Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”. Nekilnojamojo turto pardavėjai ir vartotojų teisių gynėjai džiūgauja, jog pokyčiai bus naudingi pirkėjui, kuris dabar dažnai turi pasikliauti statybininkų žodžiu. Valdininkai tikina, kad parduodant butą daugiabutyje ar nešildomą sodo namelį sertifikatų nereikės. Valius Serbenta, viešosios įstaigos “Būsto agentūra” direktorius, primena, kad sertifikatas turi informuoti pirkėją ar nuomininką apie būsimąsias energijos sąnaudas ir leisti suskaičiuoti investicijas šioms sąnaudoms sumažinti. VŽ
Sekmadienį vėlai vakare Vakarų laivų gamykloje į vandenį nuleista aukščiausios klasės motorinė vandenynų jachta. 250 tonų sveriančia jachta plaukios milijonierius iš Kinijos. Anksčiau Lietuvoje nebuvo statomos tokios didelės liukso klasės jachtos. “Amante” pavadintos jachtos ilgis – 44,4, plotis – 9, aukštis – 13 metrų. Jai pagaminti reikėjo 160 tonų plieno ir 25 tonų aliuminio. Jachta skirta 18 žmonių. Užsakovė, Danijos laivų statykla “Aarhus Vaerf AS”, Vakarų laivų statyklos bendrovei patikėjo beveik visą statybos ciklą, sau pasiliko tik statybos baigimo ir apdailos darbus. Pasak Danijos laivų statyklos savininko Nilso Stremo, šią jachtą užsakiusiam kinų milijonieriui ji kainuos 15 mln. eurų. Iš jų maždaug milijonas bus sumokėtas Vakarų laivų gamyklos grupės bendrovei Vakarų laivų statykla. Ji unikalų užsakymą įvykdė per 8 mėnesius. K, VE
VERSLAS
Šiandien “Verslo žinios” pateikia Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtą kalendorių, kuris primins verslininkams, kokius mokesčius deklaruoti ar mokėti jie turi kiekvieną mėnesį. Tokius kalendorius planuojama spausdinti kiekvieno mėnesio pabaigoje – būsimo mėnesio mokesčių mokėjimo grafiką. VŽ
Vakar Kaunas pirmą kartą priėmė Japonijos verslininkų delegaciją, kuriai antrasis šalies miestas pristatytas kaip kylantis pramonės, aukštųjų technologijų ir verslo centras. Tačiau kol kas pažadų investuoti į Kauną patys japonai nežarsto. Saporo prekybos, pramonės ir amatų rūmų vicepirmininko Kijosukės Hošino teigimu, po kelių pažinties dienų sunku pasakyti, ar Kaunas atrodys patrauklus japonų investuotojams. Tačiau, pasak jo, “Pramonės, prekybos ir amatų rūmai tikrai glaudžiau bendradarbiaus ir duos pradžią aktyvesniems ryšiams”. Iki šiol lenkę antrąjį šalies miestą, japonai dar kartą Kaune lankysis liepą. KD
Į Tauragės verslininkų įkurtą pramoninį parką jau juda investicijos – netrukus čia iš Kinijos žaliuzių gamybą perkels viena Švedijos įmonė, o britų verslininkai jau pradeda gaminti automobilių detales. Pasak Lino Stankaus, Tauragės industrinio parko (TIP) projektų vadovo, vietos verslininkams pabodo prašyti valdžios paramos skatinti investicijas į vieną iš labiausiai atsilikusių apskričių Lietuvoje, todėl jie ėmėsi iniciatyvos patys. L. Stankaus teigimu, Tauragėje esančiu mokslo ir technologijų parku susidomėjo nemažai užsienio investuotojų. Plečiamame gamybos komplekse veikia tauragiškių kapitalo katerių gamybos įmonė “Tauda”, prieš kelias savaites čia įsikūrė danų tinklų gamybos įmonė. Įrengus patalpas parke, įsikurs Tauragės verslo informacijos centras (TVIC), Tauragės verslo inkubatorius (TVI), veiklą pradėti planuoja Skandinavijos šalių, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Kinijos kapitalo įmonės. Parko infrastruktūrai išvystyti reikia 10 mln. litų. VŽ
Kauno kioskų savininkai tikina esą pajėgūs konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais, nes yra lankstesni. Pastaruoju metu kioskuose ima pirkti ne tik gaunantys mažesnes pajamas, bet ir turtingesni pirkėjai. Pasak Viliaus Česnako, Kauno IĮ “Česnakėlis” savininko, kur kas noriau su nedidelėmis įmonėmis bendradarbiauja ūkininkai, prekės būna šviežesnės, nes gabenamos dažniau ir mažesnėmis siuntomis. Kioskai laikinojoje sostinėje ima prilygti mažoms parduotuvėms, kuriose vertinamas kiekvienas klientas. Kaune šiuo metu yra beveik 1.000 veikiančių kioskų, paviljonų bei prekybai skirtų automobilių priekabų. Kauno miesto tarybos užsakymu rengiamas specialusis planas, pagal kurį daugelis kioskų turės būti iškelti. Verslininkų vertinimu, tai yra kėsinimasis į verslininko nuosavybę. VŽ
ŽEMĖ
Finansų ministerija patvirtino, kad atliekų tvarkymo projektui skirta beveik 14 mln. eurų. Po Europos Komisijos verdikto vakar jau neliko abejonių, kad “Kauno regiono atliekų centras” sulauks milijoninių investicijų. Bendra projekto vertė – 18,43 mln. eurų. Be Sanglaudos fondo lėšų, jį turėtų paremti Vyriausybė ir pačios savivaldybės. Numatoma, kad iš Sanglaudos fondo gauta suma bus panaudota Lapių ir Zabieliškių sąvartynams modernizuoti. Kauno regione taip pat bus uždaromi ES reikalavimų neatitinkantys sąvartynai. Šis darbas jau pradėtas, tačiau, pasak “Kauno regiono atliekų centro” direktoriaus Juozo Ylos, dar reikės likviduoti 68 sąvartynus. Kauno regione liks tik du didieji sąvartynai. KD
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
