EKONOMIKA
Klaipėda pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje sulaukė Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos pramonės plėtrai – 10,8 mln. litų bus skirta pramoniniam parkui, kuris kuriamas Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). 2005-2006 m. Klaipėdos pramoninio parko pirmojo etapo fizinės infrastruktūros plėtrai bus skirta 10,8 mln. litų, numatyta penktadienį pasirašytoje trišalėje Ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Lietuvos verslo paramos agentūros sutartyje. Už ES skiriamas lėšas bus parengta 10-15 naujų sklypų investuotojams, iš viso bus sutvarkyta daugiau kaip 40 ha Klaipėdos LEZ teritorijos. Povilo Vasiliausko, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko, teigimu, ši sutartis padės sukurti pramonei, verslui ir investicijoms palankias ekonomines sąlygas. VŽ
Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia 4 įmonės: Japonijos koncerno “Yazaki” gamykla, tiekianti laidų rinkinius automobilių pramonei, Danijos bendrovės “A. Espersen A/S” žuvų perdirbimo įmonė, Airijos ir Danijos kapitalo bendrovės “Klaipėdos verslo parkas” pastatytas gamybos patalpų ir sandėlių kompleksas bei Lietuvos įmonės “Nemuno banga” gamykla, gaminanti plastikinės taros ruošinius. VŽ
Naujasis ekonominę veiklą Kaliningrade apibrėžiantis įstatymas, kuris greičiausiai įsigalios nuo 2006 m. sausio, iš esmės pakeis Kaliningrado srities plėtros strategiją, kuri nepalanki Lietuvos investuotojams. Rusijos vyriausybė balandžio 14 d. pritarė įstatymo Dėl Kaliningrado srities ypatingosios ekonominės zonos pataisoms, jos šiuo metu svarstomos Rusijos parlamente. Šio įstatymo pataisų esmė – Kaliningradą 25 metams paversti laisvąja ekonomine zona (LEZ), kurioje veikiančios bendrovės galės nemokėti pelno mokesčio. Įstatymo pataisos skelbia, kad Kaliningrado srityje registruotos įmonės, kurios per 3 metus investuos daugiau nei 150 mln. rublių (14,1 mln. litų), 6 metus galės nemokėti pelno mokesčio. Vėliau dar 6 metus jos mokės 50 proc. galiojančio pelno mokesčio tarifo. VŽ
Kaliningrade dirbantys Lietuvos verslininkai dar vasarį nuogąstavo, kad, šiame Rusijos regione įteisinus tokias nuostatas, pablogės verslo sąlygos. Baiminamasi, kad naujos sąlygos kuriamos siekiant pritraukti į Kaliningradą stambų Maskvos ir visos Rusijos kapitalą, ir, suteikus jam nuolaidų, tikimasi išstumti dabartinius investuotojus. Donato Butkaus, ekonomikos atašė Kaliningrade, teigimu, “šis įstatymas panaikina Kaliningrado srities pranašumą”. Jis atkreipia dėmesį, kad tai yra taip pat susiję su Rusijos siekiu prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO). Įstojusi į PPO Rusija privalės stipriai sumažinti importo muitus, tad nebebus labai svarbu, kuriame Rusijos regione investuoti. VŽ
ENERGETIKA
Vasarą Panevėžyje ketinama pradėti statyti vienintelę Lietuvoje demonstracinę termofikacinę elektrinę, kurios statyba kainuos apie 100 mln. litų. 12 mln. litų elektrinės statybą finansuoja Danijos vyriausybė, 20 mln. litų numatoma gauti iš ES fondų, likusią statybos išlaidų dalį numačiusi dengti elektrinę užsimojusi statyti akcinė bendrovė “Panevėžio energija”. Elektrinė iškils per pusantrų metų nuo statybos pradžios. LŽ
FINANSAI
Šiaulių bankas išleido naują akcijų emisiją, kurią už 20,4 mln. litų išpirko ERPB, nuo šiol valdysiantis 16,1 proc. banko įstatinio kapitalo. Ši investicija – galimybė Šiaulių bankui skolinti daugiau bei pigiau. Rinkos dalyviai teigiamai įvertino šią investiciją – ilgą laiką Šiaulių banko akcijos brango. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ir prieš 13 metų pradėjęs veikti Šiaulių bankas bendradarbiauja 5 metus. ERPB Šiaulių bankui suteikta kredito linija leido finansuoti daugiau kaip 600 smulkiųjų ir vidutinių įmonių (SVV). Pasak Algirdo Butkaus, Šiaulių banko valdybos pirmininko, bankas planuoja šią žiemą išleisti dar vieną 10 mln. litų akcijų emisiją, kuri bus išplatinta viešai. Be to, Šiaulių bankas pirmą kartą leis obligacijas – kitą mėnesį ketinama paskelbti apie viešą 1 metų trukmės obligacijų platinimą. VŽ
Praėjusią savaitę galima vadinti istorine Vilniaus vertybinių popierių biržai, kuri tapo SAXESS prekybinės sistemos dalyve. Atsivėrė galimybės užsienio investuotojams laisviau investuoti į Lietuvos bendrovių nuosavybės ir skolos vertybinius popierius – gal dėl to bendra savaitės apyvarta siekė 29,840 mln. litų. Nors 18,2 mln. litų teko obligacijoms, tačiau 11,598 mln. litų apyvarta, tekusi akcijoms, taip pat įspūdinga. Rinkos flagmanu vadintoms “Lietuvos telekomo” akcijoms pavyko išlaikyti šį vardą – joms teko 1,9 mln. litų, o akcijų kaina pakilo 0,91 proc. – iki 2,21 lito. Taip pat buvo labai domimasi “Lifosos”, “Mažeikių naftos” akcijomis. R
AB Ūkio bankas turi atstovybes Maskvoje ir Ukrainoje. Čia investuojantys Lietuvos verslininkai gali kreiptis į atstovybę dėl paskolų verslui ir jas gauti panašiomis sąlygomis, kokios jiems būtų pasiūlytos Lietuvoje. “Iš esmės tam atstovybes užsienyje ir steigiame, kad padėtume savo kraštiečiams investuotojams”,- teigia Rolandas Balandis, Ūkio banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Vis dėlto, anot jo, Lietuvos įmonei, veikiančiai Rusijoje ar Ukrainoje, skolintis bus brangiau nei veikiančiai Lietuvoje, nes bankas palūkanų normas ir kitas paskolos sąlygas koreguos atsižvelgdamas į rinkos, kurioje veikia besiskolinanti bendrovė, rizikingumą, kredito reitingą. Savo atstovybes Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje turi ir AB bankas “Snoras”. VŽ
Skolų išieškotojai perspėja, kad augant vartojamųjų paskolų skaičiui proporcingai didėja nemokių jų gavėjų. Tačiau itin liberalias tokių paskolų teikimo sąlygas sukūrę bankai kol kas jų griežtinti neketina. Šiuo metu minimalias pajamas gaunantis asmuo gali gauti ne tik tam tikro dydžio vartojamąją paskolą, bet ir be problemų išperkamosios nuomos būdu įsigyti nuo 500 litų kainuojantį daiktą. Tačiau probleminių klientų dalis nuolat auga. Erikas Zubrus, kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės “Žvilgsnis iš arčiau” (ŽIA) Rinkodaros ir aptarnavimo departamento direktorius, problemos priežastimi laiko pernelyg liberalizuotas tokių paskolų teikimo sąlygas: jos neskatina žmonių atsakingiau apgalvoti savo galimybių. Pasak jo, 50 proc. nemokių asmenų yra netekusieji darbo, 30 proc. sudaro užsienin išvykęs jaunimas, 20 proc. – kitos įvairios nemokumą sukėlusios priežastys. VŽ
ĮMONĖS
AB “Sanitas” pajamos artimiausiais metais didės, bet pelnas mažės. Patikslintas veiklos prognozes farmacijos bendrovė paskelbė pasirašiusi susitarimus dėl Slovakijos farmacijos bendrovės “Hoechst- Biotika” įsigijimo. Per Vilniaus vertybinių popierių biržą bendrovė pranešė, kad pelno mažėjimą lems naujos gamyklos atidarymas 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje. Prognozuojamas 2006 m. bendrovės ikimokestinis pelnas (EBITDA) sudarys 19,7 mln. litų. – 1,8 karto daugiau nei numatoma šiemet (10,9 mln. litų). Tačiau grynasis įmonės pelnas smuks. Kitąmet “Sanitas” ketina uždirbti 6,3 mln. litų grynojo pelno, arba 12,5 proc. mažiau nei šiemet (7,2 mln. litų). Jau 2007 m. bendrovės grynasis pelnas smuktels dar 2,1 karto ir tesudarys 3 mln. litų. VŽ
Anksčiau įmonė pranešė, jog nauja gamykla Kaune turės gauti reikiamus sertifikatus ir pirmaisiais veiklos metais gamins daug bandomųjų naujų vaistų. Todėl padidėjusios išlaidos pradiniame etape ir nedidelės pardavimų pajamos gali gerokai paveikti 2007 m. ir 2008 m. prognozes. Pasak bendrovės atstovų, pelnas kris ir dėl galimo susitarimo gaminti produkciją bendrovei įsigytoje gamykloje “Sanofi – Aventis” Slovakijoje. Kaip jau anksčiau pranešta, “Hoechst – Biotika” gamyklą Slovakijoje “Sanitas” įsigijo už 43,851 mln. litų. Anot Sauliaus Jurgelėno, bendrovės generalinio direktoriaus, planuojama, kad šios investicijos atsipirks per 5-6 metus. VŽ
Šią savaitę Kauno popieriaus fabriko istorijoje bus padėtas galutinis taškas – po kelių dienų teismas turėtų paskelbti bankrutavusios įmonės pabaigą – to prašo bendrovės kreditoriai, kurie taip ir neatgavo milijoninių skolų. Oficialios Popieriaus fabriko bankroto procedūros jau yra baigtos, teismui belieka priimti formalų sprendimą ir paskelbti šios įmonės pabaigą. Nuo 1999 iki 2002 kovo 1 d. Kauno popieriaus fabriko grynasis nuostolis pasiekė 16,4 mln. litų. Šiuo metu buvę Popieriaus fabriko pastatai jau turi kelis šeimininkus. Čia besikuriantieji verslininkai abejoja, ar šioje vietoje dar gali būti atgaivinta popieriaus gamyba, tačiau vis daugiau kompanijų domisi galimybe įsikurti buvusio fabriko teritorijoje. KD
Kauno UAB “Dirmeta”, nestandartinės įrangos iš metalo gamintoja, net ir pasitraukus stambiam užsakovui, šiemet išlaikė tą patį pardavimo lygį. Radusi naujų partnerių įmonė planuoja toliau didinti eksportą į ES šalis. Pasak Arūno Gursko, UAB “Dirmeta” rinkodaros direktoriaus, pernai “Dirmeta” padidino eksportą beveik 8 kartus – daugiausia gaminių parduota Olandijos ir Danijos rinkose. Šiemet rengiamasi rimtesnei ekspansijai į Švediją. Bendrovės apyvarta per pastaruosius 5 metus padidėjo beveik 4 kartus. VŽ
RŪPYBA
Jau aštunti metai Klaipėdon, į Marijos Taikos Karalienės parapijos “Caritas” senelių namus atvyksta Maltos ordino pagalbos tarnybos nariai iš Vokietijos. Šįkart jie atliko remonto ir kitus gerumo darbus. Kaip ir kasmet, maltiečiai dosniai atvežė maisto, drabužių, baldų, reikalingiausių daiktų labdaros. Pasak grupės vadovo Klauso Hanscheno (Klaus Hanschen), per tris pastaruosius metus maltiečiai senelių namams uždengė naują stogą, sutvarkė nebeveikusią šildymo sistemą ir sanitarinius mazgus, pakeitė elektros instaliaciją, sustatė plastikinius langus. Jie renovavo šių namų salę ir remontavo senelių kambarius, taip pat vietoje senosios įrengė modernią, visus higienos reikalavimus atitinkančią virtuvę. Amatininkai triūsia senelių namuose, aukodami savo atostogas. VE
TRANSPORTAS
Prezidentas Valdas Adamkus artimiausiu metu turėtų pasirašyti dekretą dėl socialdemokrato Petro Čėsnos skyrimo susisiekimo ministru. Būsimasis ministras privačioms įmonėms žada atverti geležinkelius. Šalies vadovas su kandidatu į jau porą savaičių laisvą susisiekimo ministro vietą buvo susitikęs penktadienį. Tačiau dekreto dėl P. Čėsnos skyrimo ministru V. Adamkus kol kas nepasirašė. Rita Grumadaitė, prezidento atstovė spaudai, paaiškino, jog pirmiausia Prezidentas iš specialiųjų tarnybų apie kandidatą turi gauti informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Premjeras Algirdas Brazauskas, pristatydamas P. Čėsnos kandidatūrą, teigė iš Prezidento neišgirdęs “kokių nors prieštaravimų”. Prezidentui pasirašius dekretą, 2001-2004 m. ūkio ministru dirbęs P. Čėsna Vyriausybėje pakeis Zigmantą Balčytį, buvusį susisiekimo ministrą. VŽ
Transporto srityje dirbantys verslininkai ministro poste pageidavo matyti specialistą, kad nesustotų pradėti darbai. Tačiau P. Čėsna tvirtina nesąs naujokas, nes būdamas ūkio ministru priklausė Vyriausybės strateginiam komitetui, kuriame buvo svarstoma daugelis susisiekimo klausimų. Vardydamas svarbiausius darbus P. Čėsna pirmiausia mini tarptautinio kelio “Via Baltica”, geležinkelių sujungimo “Rail Baltica” projektus. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
