ENERGETIKA
Šiandien Seimas ketina aiškintis degalų akcizų sumažinimo galimybes, tačiau specialistai pabrėžia, kad, jei akcizai ir būtų sumažinti, degalai vargu ar pigtų. Opozicinė Seimo Liberalų ir centro frakcija pakvietė į šiandienos Seimo posėdį laikinąjį ūkio ministrą Petrą Čėsną ir kartu su kitais parlamentarais nori išsiaiškinti, ar planuojama kaip nors sušvelninti degalų kainų augimą ir ar yra būdų mažinti degalų akcizus. Dar kartą gerokai brangus degalams, vėl prisimenama apie galimybes mažinti jų akcizą. Tačiau kol kas, kad ir kieksyk šis klausimas keltas Lietuvoje ar ES, jokių pokyčių nesulaukta. Susaistyta įsipareigojimų Sąjungai Lietuva akcizus turėtų tik didinti. Skaičiuojama, kad dabar akcizai sudaro daugiau nei trečdalį degalų kainos. VŽ
Europarlamentarė Ona Juknevičienė, Biudžeto kontrolės komiteto narė, pataria, jog Lietuvos vyriausybė pateiktų itin pagrįstą prašymą EK, kad ši leistų sumažinti akcizus. Tuo tarpu Ingrida Šimonytė, Finansų ministerijos sekretorė, pabrėžia, kad, net jeigu ES lygiu būtų kalbama apie akcizų mažinimą, vargu ar būtų siūloma mažesnė minimali jų riba, nei dabar galioja Lietuvoje. Ministerijos sekretorė tai pat pabrėžia, kad, jei akcizai ir būtų mažinami, degalai nebūtinai pigtų. Tuo tarpu Giedrius Voveris, “Nordea Bank Lietuva” (NBL) Verslo klientų departamento vadovas, mano, kad ieškoti galimybių mažinti akcizus dabar netikslinga. Anot jo, pirmiausia reikia analizuoti, trumpalaikis ar ilgalaikis yra kainų augimas. G. Voveris pabrėžia, kad Vyriausybė tiesiog negali sau leisti reaguoti į rinkos procesus tokiomis priemonėmis. VŽ
Labiausiai veiksniai naftos rinkos fronte kelia nerimą Lietuvos vežėjams. Pasak nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, “tai smūgis ne tik vežėjams, bet ir visai ekonomikai – tokio brangimo kaštai guls ant kiekvieno žmogaus pečių”. Banko “NORD/LB Lietuva” vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio pastebėjimu, gamintojų kantrybė greitai turėtų trūkti, ir šie bus priversti didinti savo produkcijos kainas. Pasak jo, Vyriausybei reikia rūpintis ne kainų reguliavimu, o ūkio plėtra, sudaryti sąlygas ūkiui augti, žmonėms uždirbti daugiau. VE
Seimo darbo grupė, parengusi Šilumos ūkio įstatymo pataisas, siūlo keisti atsijungimo nuo šilumos tinklų tvarką bei patobulinti šildymo kainų skaičiavimo principus. Vytas Navickas, nuo balandžio dirbusios Seimo darbo grupės vadovas ir Ekonomikos komiteto pirmininkas, paaiškino, jog galutinę įstatymo redakciją tikimasi patvirtinti kitą savaitę, o naujos redakcijos įstatymo svarstymo procedūrą Seimas galės pradėti rudens sesijoje. Peržiūrėti įstatymą Seime nutarta, kai praėjusią vasarą Specialiųjų tyrimų tarnyba mėgino įrodyti, esą Šilumos ūkio įstatymas buvo priimtas neteisėtais būdais veikiant Seimo narius. VŽ
ĮMONĖS
Alaus gamybos AB “Kalnapilio-Tauro grupė” pradėjo gaminti gaivųjį gėrimą “Upside”, kurį planuojama platinti Lietuvoje ir Latvijoje. Į naująjį projektą jau investuota daugiau kaip 500 tūkst. litų. Valdo Tekoriaus, bendrovės generalinio direktoriaus, teigimu, tokių produktų niša ir Lietuvoje, ir Latvijoje nepripildyta, todėl tikimasi, kad naujas produktas gretai išpopuliarės. Atsižvelgdami į pastarųjų metų pasaulinės gaiviųjų gėrimų rinkos kryptis, gamintojai naudojo vynuogių cukrų, kuris, anot Genutės Voverienės, bendrovės laboratorijų vadovės, efektyviai kompensuoja energijos praradimą. Įmonė gėrimą gamina bendradarbiaudama su tai pačiai “Royal Unibrew” grupei priklausančia Latvijos įmone “Cido”. Šiemet tikimasi parduoti 750.000 dal “Upside” gėrimo ir užimti 7 proc. “Premium” vaisvandenių segmento dalį Lietuvos gaiviųjų gėrimų rinkoje. VŽ
AB “Klaipėdos vanduo” ketina didinti įmonės įstatinį kapitalą 6 mln. litų. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 157,121 mln. litų vertės “Klaipėdos vandens” akcijų, jos sudaro 94,1 proc. įmonės įstatinio kapitalo. Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių akcijų vertė – 7,834 mln. litų (4,7 proc.), o Neringos miesto savivaldybei – 1,968 mln. litų (1,2 proc.). VE
RŪPYBA
Bedarbių skaičius, didėjant gyventojų emigracijai, taip pat augant gamybos ir teikiamų paslaugų apimtims, mažėja. 2005 m. I ketvirtį buvo 0,165 mln. bedarbių, arba 22 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, praneša Statistikos departamentas. Nedarbo lygis apskrityse labai skiriasi. Didžiausias nedarbas šiemet I ketv. buvo Šiaulių apskrityje – 12,5 proc., mažiausiai bedarbių įregistruota Marijampolės (4,8 proc.) ir Tauragės (5,8 proc.). apskrityse. Departamento duomenimis, šiemet I ketv. šalyje dirbo 1,446 mln. gyventojų, arba 0,036 mln. gyventojų daugiau nei prieš metus. VŽ
Darželinukų tėvai Vilniaus merui Artūrui Zuokui įteikė raštą, kuriame paprašė miesto darželiuose ir lopšeliuose neįvesti centralizuotos maitinimo tvarkos. Šį raštą pasirašė apie 9 tūkst. vilniečių. A. Zuokas savivaldybėje apsilankiusiems darželinukų tėvams pažadėjo nekeisti dabartinės ikimokyklinėse įstaigose veikiančios vaikų maitinimo sistemos. “Vaikai iš vieno katilo nevalgys”. LR
STATYBA
Rudenį sostinėje bus pradėtas įgyvendinti didžiausias šiemet investicinis projektas – miesto pietinio aplinkkelio statyba. Valdininkai žada dosnių užsakymų ne tik kelininkams. Europos Komisijos sprendimu Vilniaus pietiniam aplinkkeliui iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo skirta 41,397 mln. eurų (142,9 mln. litų). Iš valstybės biudžeto projektui įgyvendinti numatyta 7,305 mln. eurų (25,2 mln. litų). Bendra Vilniaus pietinio aplinkkelio projekto vertė – 48,702 mln. eurų (168,2 mln. litų). Vilniaus pietinis aplinkkelis – trūkstama tarptautinio IXB transporto koridoriaus atkarpa. Jis drieksis nuo Žirnių gatvės Naujininkuose per Savanorių, Laisvės prospektus ir Geležinio Vilko gatvės žiedą Vilkpėdės rajone. Statybą planuojama baigti iki 2008-ųjų gruodžio. VŽ, LR
Vilniuje taip pat ketinama nutiesti ir vakarinį aplinkkelį – jau rengiamas detalusis jo planas, ketinama jį baigti iki metų pabaigos. Finansų ministerija praneša, jog Europos Komisija patvirtino Sanglaudos fondo paramą visiems 14 Lietuvos pateiktų projektų – 8 transporto ir 6 aplinkos apsaugos sektoriuose, kurių paraiškos buvo pateiktos 2004 metais. Patvirtintų projektų vertė sudaro 1,427 mlrd. litų, iš Sanglaudos fondo jiems įgyvendinti skirta 1,168 mlrd. litų. VŽ
Pirmąją atnaujintą Gedimino prospekto dalį vėl kasinėja darbininkai – jie šalia buvusių savivaldybės rūmų išardė dalį gatvės ir šaligatvio plytelių, mėgindami išsiaiškinti, kodėl į garažą po prospektu dabar skverbiasi vanduo. Tai jau ne pirmas kartas, kai darbininkams tenka taisyti nesandarias garažo konstrukcijas. Už sostinės Gedimino prospekto rekonstrukciją atsakinga bendrovė “Vilniaus kapitalinė statyba”. LR
TRANSPORTAS
Iki šiol tik užsakomuosius skrydžius rengusi Lietuvos bendrovė “Amber Air” pradeda pirmuosius reguliariuosius skrydžius. Nuo ketvirtadienio “Amber Air” siūlo skristi iš Palangos į Hamburgą ir Kopenhagą, vėliau – ir į Oslą. Reguliariuosius skrydžius bendrovė planuoja vykdyti nuolat, ne tik vasarą. Šiuo metu bendrovė turi vieną nuosavą 34 vietų lėktuvą SAAB 340 B, netrukus prie jo prisijungs dar vienas – išsinuomotas. VŽ
VERSLAS
Nuolat mažėjančios Europos Sąjungos išmokos už mėsos bei pieno eksportą į trečiąsias šalis Lietuvos verslininkus verčia didinti išvežamos produkcijos kainas arba ieškoti naujų rinkų. Birželio viduryje Europos Komisija penktadaliu sumažino subsidijas į trečiąsias šalis eksportuojamai jautienai, o išmokos už išvežamus sūrius sumenko daugiau nei 7 proc. Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, subsidijos mažės ir toliau. Verslininkams tai gresia prarasti konkurencingumą trečiųjų šalių rinkose arba pelno smukimu. LŽ
ŽEMĖ
Kauno hidroelektrinė, vandens perteklių iš savo baseino neseniai nuleidusi į Nemuno žemupį, pridarė bėdų pamario gyventojams. Mat iki gegužės vidurio pamario žemumose dar nebuvo spėję nutekėti ilgo šių metų pavasario potvynio vandenys, o sulaukta naujos bangos iš aukštupio. Didelio vandens spaudimo neatlaikė keturių vasaros polderių pylimai – per kelias dienas buvo užlieta beveik 4.000 ha pievų. Jos virto klampiomis pelkėmis, o žolė pūna. Specialistų teigimu, kol kas miglota tikimybė, kad ūkininkams bus kompensuoti patirti nuostoliai. Laukiama Žemės ūkio ministerijos komisijos, kuri turės įvertinti nuostolius. LR
Klaipėdos paplūdimių ir aplinkinių teritorijų švarą ir bendrą tvarką prižiūrinčios įstaigos skundžiasi poilsiautojų nekultūringumu. Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus specialistės Dianos Urbaitės, pajūrio tvarkai palaikyti šiuo metu iš Darbo biržos yra samdomos net 25 darbininkės. Dažniausiai pajūrį teršia buitinės atliekos: plastmasiniai ir stikliniai buteliai, įvairiausių maisto produktų pakuotės, poilsiautojai daužo stiklinius butelius. Kasryt iš paplūdimių išvežama po pilną priekabą šiukšlių. VE
Klaipėdos Kultūrų komunikacijų centre viešėjęs amerikietis Polas Rutkovskis (Paul Rutkovsky) ragino klaipėdiečius kitaip pažvelgti į šiukšlių problemą. Paskaitą apie aplinkosaugos idėjų ir meno sujungimą skaitęs Floridos (JAV) universiteto profesorius siūlė iš šiukšlių kurti atvirukus, drabužius ir net muziką. JAV gyvenusio ir fluxus judėjimą pradėjusio lietuvio Jurgio Mačiūno pasekėjas į Klaipėdą atvyko su pasiūlymu kitąmet surengti grandiozinį šiukšlių paradą, kuris sujungtų meną ir Baltijos pajūrio aplinkosaugos problemas. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
