EKONOMIKA
Kuriama žinių ekonomikos strategija duos naudos ir visuomenei, ir verslui. Informacinės technologijos jau pakeitė pasaulį, o ateityje permainų bus dar daugiau. Verslo, politikos, bei visuomeninių organizacijų atstovai mėgina nustatyti aiškias ir konkrečias kryptis, uždavinius, kuriuos reikėtų įgyvendinti ugdant informacinę visuomenę. Apie tai “Lietuvos rytas” kalbėjosi su Žinių tarybos pirmininku, bendrovės “Omnitel” prezidentu Antanu Zabuliu. LR
Viešėdamas Ispanijoje prezidentas Valdas Adamkus, susitikęs su vietos išeivijos atstovais, pareiškė, kad negalima kalbėti apie emigrantų grįžimą į Lietuvą, kol nepakils šalies ekonomikos lygis. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Ispanijoje Mečio Laurinkaus, tiksliai nėra žinoma, kiek mūsų tautiečių yra Ispanijoje. Įvairiais duomenimis, šioje šalyje gali būti apie 50 tūkst. lietuvių, tačiau legaliai gyvena, anot Laurinkaus, maždaug 7000. LŽ
Politinėje Lietuvos padangėje tebeverda aistros dėl Lietuvos prekybos namams skirto sklypo Maskvoje. Pasirodo, kivirčų objektu tapusį sklypą jau prieš pusmetį Lietuvos vardu rezervavosi privatūs verslininkai. “Respublika”, gavusi slaptų dokumentų, pateikia įvykių chronologiją, kuri atskleidžia, kurie politikai prisidėjo prie verslininkams naudingo sandorio su Maskvos vyriausybe. R
Žemės sklypas, turėjęs atitekti Lietuvai, privačiai bendrovei rezervuotas be konkurso. Žemės panaudos sutartis su verslininku turėtų būti pasirašyta 49 metams. R
Nesitariant nei su Kauno apskrities ir miesto vadovais, nei su medikais parengta įstatymo pataisa leistų Kauno medicinos universiteto klinikoms savo rankose sukoncentruoti stacionaro sveikatos priežiūros paslaugų monopolį. Dirbant ranka rankon, tai įgyvendinti visai nesunku: sveikatos apsaugos ministras – “išeivis” iš KMU valdančiosios Darbo partijos atstovas Žilvinas Padaiga, jo partijos kolegė – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Ji, paprašyta Sveikatos apsaugos ministerijos, ir teikia minėtą projektą. Straipsnis “Slaptas planas perimti ligoninių valdymą”. KD
Piliečiai nesidrovi apgaudinėti Valstybinę mokesčių inspekciją. Nemaža dalis gyventojų šiai institucijai pateiktose pajamų deklaracijose nurodė, kad jiems turėtų būti grąžintos didesnės mokesčių permokos. Nesutampančios išlaidos buvo išaiškintos, kai informaciją pateikė kredito įstaigos, draudimo bendrovės, pensijų fondai bei kitos įstaigos. Šiais metais pajamų deklaracijas pateikė apie 400 tūkst. šalies gyventojų. K
ENERGETIKA
Jei “Gazprom” įvykdytų savo grasinimus branginti į Lietuvą tiekiamas dujas, brangtų ne tik šiluma. Anot analitikų, žmonės mažiau pinigų skirtų laisvalaikio ir prabangos prekėms, todėl mažiau pajamų gali tikėtis kelionių organizatoriai, viešojo maitinimo, pasilinksminimo įstaigos, automobilių, nekilnojamojo turto, buitinės technikos pardavėjai. Brangesnės dujos mažintų įmonių konkurencingumą, didintų infliaciją, kaip tai nutiko išaugus naftos kainoms. VŽ
“Gazprom” ketinimai Baltijos šalims tiekiamų dujų kainą didinti iki vidutinio Europos lygio verčia sunerimti dujas gamybai naudojančias įmones. Premjeras Algirdas Brazauskas, nustebęs dėl “Gazprom” pareiškimų apie dujų branginimą, Rusijos koncerno ketinimus pavadino smūgiu šalies ekonomikai ir pažadėjo kovoti, kad kainos būtų mažesnės. VŽ
FINANSAI
Valstybės įstaigos nepasitiki e. bankininkyste. Daugeliui valdininkų nė motais technologijos – nešk popierinę pažymą, be to, būtinai su spaudu. Internetinė bankininkystė pralaimi valdininkų įpročiams VŽ
ĮMONĖS
Vakarų laivų gamykla (VLG) įžengė į naują savo veiklos etapą – prieš keletą dienų į vandenį nuleista čia pastatyta pirmoji prabangiausių liukso klasės motorlaivių grupei priskiriama keleivinė jachta “Amante”. Anksčiau tik remontavę įvairius motorlaivius, o dabar ir patys juos montuojantys Klaipėdos įmonės specialistai jachtą “Amante” pastatė per 8 mėnesius. Ją užsakęs Danijos laivų statyklos “Aarhus Shipyard” savininkas liko patenkintas atliktu darbu. LR
Šešiasdešimtmečio šiemet sulaukusi Laivų krovos akcinė bendrovė “Klaipėdos Smeltė” penktadienį savo jubiliejų paminėjo simboliniu naujos neoninės iškabos atidengimu ant administracijos pastato ir kitais renginiais. LKAB “Klaipėdos Smeltė” buvo įkurta 1995-aisiais, tačiau esminiai kokybiniai pokyčiai prasidėjo 1998-aisiais, ją privatizavus. Nuo tų metų įmonė jau investavo 67 mln. litų ir iki 2010-ųjų įgyvendindama savo strateginius plėtros projektus ketina investuoti dar iki 150 milijonų. VE
Lietuvos avalynės gamintojai vienijasi su Italijos batsiuviais, reikalaujančiais riboti kiniškos avalynės importą į ES. Sumažėjus paklausai, per 4 š.m. mėnesius lietuviškos avalynės pasiūta 21 proc. mažiau nei pernai. VŽ
Suomijos kepyklai “Vaasan & Vaasan” priklausanti Lietuvos bendrovė “Baltvestica”, neseniai padidinusi didžiausios Lietuvos duonos įmonės “Vilniaus duona plius” valdomą akcijų paketą iki 100 proc., dabar 24,4 mln. Lt suma didina savo kapitalą. VŽ
PASLAUGOS
Sanatorijos lieka tik svajonėse ir sovietmečio prisiminimuose. Nors teoriškai jose gydytis gali kiekvienas ligos varginamas žmogus, tačiau praktiškai į jas pakliūva tik itin sunkūs ligoniai. Ir tai ne visada. Medikai dėl to kaltina ligonių kasas bei jų paskirtas kvotas. Ligonių kasos medikų kaltinimų nepriima – esą kas mėnesį į sanatorijas gydytojai išsiunčia daugiau žmonių, nei tam yra skirta pinigų. K
Savaitgalį vasaros sezono atidarymą paskelbę neringiškiai nesulaukė tiek poilsiautojų, kiek tikėjosi. Žmones atbaidė vėsūs orai – Kuršių nerijoje atvykėlių buvo maždaug dvigubai mažiau negu šiltomis vasaros dienomis. LR
Praėjusį savaitgalį vasaros sezoną atidariusi Neringa tokio žmonių antplūdžio kaip anksčiau šios šventės metu nesulaukė. Dėl nepasiteisinusių lūkesčių organizatoriai linkę kaltinti prastą orą. Bendrovės “Smiltynės perkėla” darbuotojų teigimu, šeštadienį jau nemaža dalis Neringos svečių keltais kėlėsi atgal į uostamiestį. Nors į Kuršių neriją besikeliančių žmonių ir automobilių srautas buvo šiek tiek didesnis nei eilinį savaitgalį, tačiau tokio, kokio tikėjosi “Smiltynės perkėla”, nebuvo.VE
Naują sezoną pradedantys pajūrio ir ne tik pajūrio, kurortai poilsiautojus pasitinka atsinaujinusiomis ir naujomis kavinėmis, tačiau ne visada kokybišku aptarnavimu. Verslininkai dėl to aiškinasi, o viešbučių asociacija rengiasi personalą mokyti. VŽ
RŪPYBA
“Čiau, bambino” (sudie, vaikeli) – ši itališka frazė pastarosiomis dienomis itin dažnai skambėjo Šiaulių kūdikių globos namuose. Čia visą praėjusią savaitę plušėjo net 70 italų, labdaringai remontavusių globos namų patalpas, o prie emocingų svečių labai greit pripratę mažyliai savo vaikiškais šūksniais juos sveikindavo vos pamatę. Italijoje veikiančio labdaros fondo “Arance di Natale” (Kalėdinis apelsinas) atstovai Šiauliuose darbavosi jau antrą vasarą. LŽ
STATYBA
AB “Šiaulių plentas” gavo maždaug 38 mln. Lt vertės NATO finansuojamą užsakymą rekonstruoti Zoknių oro uosto atsarginį kilimo-tūpimo taką. Pasiūlę mažesnę kainą šiauliečiai konkurse įveikė suomių koncerną “Leminkainen”. VŽ
TRANSPORTAS
Legendinė jachta “Lietuva” šią vasarą jau antrąkart iš eilės dalyvaus prestižinėje Didžiųjų burlaivių regatoje “Tall Ships Races” ir, ko gero, bus vienintelis joje lenktyniaujantis mūsų šalies laivas. 1976 metais Gdanske pastatyto ir tuometiniame Leningrade nupirkto laivo istorija yra labai spalvinga. “Lietuva” dalyvavo jau daugelyje regatų. Ji yra laimėjusi greičiausios jachtos Baltijos jūroje taurę, 1989-aisiais plaukusi per Atlanto vandenyną, o 1992-1993 metais apiplaukusi pasaulį. VE
Praeitą šeštadienį tūkstantinei miniai stebint į geležinkelio bėgius įsirėžė pasvaliečio Vyginto Kanclerio pilotuojamas sklandytuvas “L13M Blanic”. Triuką demonstravo du baikerių ir aviatorių klubo “Pajusk skrydžio jėgą” nariai. Šventės pradžioje sklandytuvui pakilus į orą, 300 metrų aukštyje ant sparno išlipęs aviatorius Eugenijus Malinauskas išskleidė vėliavą. LŽ
Nesėkmingai nusileidus sklandytuvui, laimei, nenukentėjo abu juo skridę aviatoriai. “Pilotas nepasirinko reikiamo aukščio, todėl ir buvo nusileista ne lėktuvų take. Manyčiau, kad šį incidentą sukėlė prastos oro sąlygos. Mes šį triuką atliekame įvairiose šventėse, o šįkart tiesiog nepasisekė”, – sakė sklandytuvo savininkas Malinauskas. LŽ
VERSLAS
Kainos šalies nekilnojamojo turto rinkoje vis auga, per š. m. I ketvirtį investavusieji į šį sektorių gavo 15 proc. grąžą. Prognozuojama, kad šioje rinkoje paklausa ir kainos didės, o specialistai pataria, kur investuoti. VŽ
ŽEMĖ
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra tepardavė 3 proc. rudenį supirktų kviečių ir kasdien skaičiuoja didėjančias išlaidas už jų saugojimą. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (RRA) supirktų grūdų tonos laikymas valstybei kainuoja 4 Lt per mėnesį. Nuo balandžio pabaigos iki birželio 23 d. agentūra skelbia konkursus 65.000 t kviečių eksportui į trečiąsias šalis. Iš viso agentūra įmonių aruoduose laiko 150.000 t grūdų. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
