EKONOMIKA
Jeigu iki gegužės 1-osios Vyriausybė neras papildomų 100 mln. litų, skirtų gydytojų ir slaugytojų algoms padidinti, gegužės 17-ąją įvyks visuotinis medikų streikas. LGS prezidentas paklaustas, kiek tęsis visa ši suirutė, atsakė: “Streikuosime iki pergalės – tol, kol visiems medikams atlyginimai bus pakelti 50 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 11 tūkst. gydytojų ir apie 30 slaugytojų”. VE
Pasidomėjus, kokia šiuo klausimu yra sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos nuomonė, L. Labanauskas tikino, kad ministras yra medikų barikados pusėje. “Vakarų ekspresui” paprieštaravus, jog sveikatos apsaugos ministras medikų algas ketina didinti palaipsniui, o nuo gegužės 1 d. jas žada pakelti tik 20 proc., L. Labanauskas paaiškino: “Ž. Padaiga yra sveikatos, o ne finansų ministras, todėl milijonų neduos. Jo pareiga – pasirūpinti, jog Vyriausybės skirti pinigai patektų į medikų kišenes.” VE
Bendrovei “Parex lizingas” gresiantis bankrotas atskleidė šalies įstatymų bazės spragą – iki šiol Lietuvoje precedento neturėjusio atvejo nereglamentuoja joks įstatymas. Niekas negali prognozuoti, kas laukia lizingo gavėjų ar išperkamosios nuomos klientų, kurie jau yra atsiskaitę už dalį nuomojamo turto, kaip bus tenkinami kreditorių reikalavimai. VŽ
ENERGETIKA
Sostinę centralizuota šiluma aprūpinanti bendrovė “Vilniaus energija” per šį šildymo sezoną pardavė daugiau šilumos, bet neketina mažinti šilumos tarifo vartotojams. Galiojančioje šilumos kainų metodikoje numatyta, kad suvartojant daugiau šilumos, tarifas turėtų mažėti. Tačiau šilumininkai bemaž įtikino Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kad į šilumos kiekį, parduotą naujai prijungtiems vartotojams, kuriems “Vilniaus energija” pardavė beveik 5 proc. visos šilumos, nebūtų atsižvelgiama ir tarifas nebūtų mažinamas. LŽ
FINANSAI
Praėjusį penktadienį valdančiųjų partijų vadovai pasirašė susitarimą dėl mokesčių reformos principų. Mokesčių reformos plane – viena gera naujiena gyventojams ir po vieną blogą naujieną gyventojams bei įmonėms. Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas pareiškė, kad gyventojai kitąmet dėl reformos sutaupys 0,5 mlrd. litų. Tačiau maždaug tiek pat įmonės kitais metais sumokės solidarumo mokesčio. LR
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai neslėpė skirtingo požiūrio į mokesčių reformą. Partijos pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis ragino parengti naują partijos programą, kurioje būtų pagrįstas progresinių mokesčių ir turto mokesčio įvedimas. Jo teigimu, reikia suburti socialistiškai mąstančių ekspertų grupę, kuri dirbtų mokesčių srityje. A. Brazauskas LŽ tikino, kad “Mokesčiai nėra socialdemokratinė vertybė – tai tik instrumentas pagerinti žmonių gyvenimą ir padidinti jų užimtumą”. LŽ
Verslininkai neslepia nusivylimo galiausiai pamatę ilgai brandintą ir diskutuotą mokesčių sistemos tobulinimo planą ir vadina reformą “techniniais pastumdymais”.Konkurencingumo žodžiais nepadidinsi, o naikinamo kelių mokesčio keitimas solidarumo mokesčiu verslininkus verčia taisyti planus, tarp kurių buvo ir nuostata didinti atlyginimus. VŽ
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja Lietuvą, jog šaliai siekiant įsivesti eurą išlieka nemaža infliacijos padidėjimo rizika. TVF nuomone, Vyriausybė turi mažinti biudžeto išlaidas ir stiprinti mokesčių administravimą. VŽ
ĮMONĖS
Žaliavos tiekimą Lietuvos naftos koncernui “Mažeikių nafta” užtikrins Rusijos naftos koncernas “Lukoil” ir keli tiekėjai. Naftos tiekimo sutartys antrajam šių metų ketvirčiui su jais jau pasirašytos. Tačiau, nepaisant sutarčių, penktadienį antrą kartą per pastaruosius du mėnesius “Mažeikių nafta” negavo naftos. R
Šiemet jau antrą kartą sutrikus žaliavos tiekimui, savaitgalį “Mažeikių nafta” buvo priversta gamybai naudoti anksčiau sukauptas atsargas. Pasak “Mažeikių naftos” atstovų, sekmadienį vakare naftos tiekimas dar nebuvo atnaujintas. “Žaliavos užteks iki pirmadienio vakaro”, – LŽ sakė “Mažeikių naftos” Komunikacijos tarnybos vadovas Giedrius Karsokas. LŽ
Žaliavos tiekimą Lietuvos naftos koncernui “Mažeikių nafta” užtikrins Rusijos naftos koncernas “Lukoil” ir dar keli tiekėjai. Naftos tiekimo sutartys antrajam šių metų ketvirčiui su jais jau pasirašytos, – šeštadienį pranešė ūkio ministras Viktoras Uspaskichas.VE
Ūkio viceministras ir “Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius patvirtino, jog “Lukoil” yra vienas iš 6-8 naftos tiekėjų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai, o sutartys su jais pasirašomos kiekvienam ketvirčiui. Tačiau, nepaisant sutarčių, penktadienį antrą kartą per pastaruosius du mėnesius bankrutuojančios Rusijos bendrovės “Jukos” valdoma “Mažeikių nafta” negavo naftos. Šeštadienį jos tiekimas nebuvo atnaujintas. VE
Auganti Ukraina ir rasta niša daugiau pelno žada ir “Mažeikių naftai”. Tačiau neatmetama galimybė, kad jei bendrovės savininke taptų Rusijos bendrovė “Lukoil”, mažeikiškių verslas Ukrainoje gali ir sustoti. VŽ
AB Lietuvos jūrų laivininkystę (LJL), vienintelę valstybės nuosavybėje likusią laivybos kompaniją, ir toliau supa neaiškios intrigos.Po dviejų nesėkmingų bandymų privatizuoti atsirado planų Valstybės turto fondui (VTF) pavaldžią laivininkystę perduoti Susisiekimo ministerijos žinion. Kas už to slypi – nepasitenkinimas dabartine kompanijos vadyba ir siekis pakeisti jos vadovus bei pradėti rengtis naujai privatizacijai?Logiška manyti ir atvirkščiai: jeigu laivininkystę iš VTF netrukus atims, jos privatizavimas atidedamas ilgam. K
Naujajai AB “Dvarčionių keramika” akcininkei – Lenkijos keraminių plytelių gamintojai “Opoczno” – rengiantis listinguoti savo akcijas biržoje, investuotojų dėmesys krypsta į vilniškę įmonę. Rinkos dalyviai tikisi, kad dėl šio žingsnio “Dvarčionių keramikos” akcijų kaina gali didėti maždaug dvigubai. VŽ
PASLAUGOS
Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė sieks, kad elektroninė valdžia ateitų į uostamiestį. Kiekvienas žodinis ar raštiškas prašymas savivaldybėje turės būti įvestas į kompiuterį ir keliaus tiesiai pas specialistus. Klientams nereikės klaidžioti savivaldybės koridoriais. Juos aptarnaus Gyventojų informavimo tarnyba.Elektroninė valdžia labai brangi. Ją įdiegs savivaldybėje pamažu. K
STATYBA
Iki šiol šalyje bene sparčiausiai plėtotą statybų verslą ima stabdyti ne tik statyboms tinkamų žemės sklypų stoka, bet ir Vyriausybės pastangos apsaugoti šalies nekilnojamąjį kultūros paveldą.”Vien mūsų asociacijos nariai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtrai kasmet gali skirti milijardą litų, ir tam nereikia užsienio investicijų. Tačiau sąlygos investuoti Lietuvoje tampa nepalankios, todėl kapitalas gali “ištekėti” kitur”, – sakė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) narys bei “Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. LŽ
VERSLAS
Rolandas Paksas, prieš metus iš posto apkaltos būdu pašalintas prezidentas, grįžta į verslą. Šiemet politikas įsteigė konsultacijų bendrovę ir tikisi sukauptą patirtį panaudoti bandydamas pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojų. UAB “Esmė” steigimą p. Paksas vadina klasikiniu. Įmonės įstatinis kapitalas – 10.000 Lt, jos vienintelis savininkas yra p. Paksas, o bendrovei vadovauja politiko dukra Inga Stumbrienė. Ponas Paksas neatmeta, kad ateityje jam gali tekti dirbti šioje bendrovėje, bendrauti su galimais investuotojais. “Ar trečio kurso studentė gali suteikti paslaugų žmogui, kuris nori investuot? Tai galiu padaryti aš”, – savo indėlį apibūdina p. Paksas. VŽ
Stiklų paketus gaminanti klaipėdiškė UAB “Etna” pradeda bendrą gamybą su partneriais iš Švedijos – dalį produkcijos į Švediją eksportuojanti bendrovė taip ketina daugiau parduoti šioje Skandinavijos šalyje. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
