ENERGETIKA
Kainų komisijai sumažinus viršutines dujų kainų ribas, pagal kurias skaičiuojama dujų kaina vartotojams, taip pat ir gyventojams, “Lietuvos dujos” svarsto galimybę didesnius tarifus ginti teisme. Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino vidutiniškai 6,4 proc. mažesnes gamtinių dujų kainų viršutines ribas, kurios galios trejus metus iki 2008-ųjų vidurio. Pagal jas kas pusmetį bus nustatomos konkrečios kainos vartotojams. Pasak komisijos pirmininko Vidmanto Jankausko, “po šio sprendimo visiems reguliuojamiems vartotojams antrąjį pusmetį dujų kaina turėtų sumažėti”. Tuo tarpu “Lietuvos dujos” pageidavo nuo liepos gerokai padidinti dujų kainas vartotojams. Komisijos sprendimas papiktino dujų bendrovę. Ji tvirtina, kad sprendimas politizuotas, orientuotas į būsimus rinkimus, pažeidžia ekonominius principus, ir neatmeta galimybės dėl kainodaros nustatymų principų kreiptis į teismą. LŽ
Pajūryje rengiamasi statyti dar apie 30 vėjo jėgainių, nors prieš metus pastatytas 6 jėgainių parkas energijos negamina. Nesant aiškios šios alternatyvios energetikos strategijos, Lietuvai sunkiai sekasi vykdyti įsipareigojimus ES. Pasibaigus vėjo elektrinių diegimo konkursams, paaiškėjo, kad pajūryje turėtų atsirasti apie 30 naujų vėjo jėgainių. Stasio Paulausko, Vėjo energetikų asociacijos direktoriaus, teigimu, atkarpoje Klaipėda – Šventoji bus pastatyti 35 megavatų (MW), o nuo Šventosios iki Židikų – 30 MW jėgainių parkai. Juos šiuo metu projektuoja konkursus laimėjusios įmonės. Pasak specialistų, norint įvykdyti įsipareigojimus ES, reikia pastatyti apie 100 vėjo jėgainių. VŽ
Tačiau jos dygsta pamažu, o kai kurios pastatytos iki šiol neveikia. Tarp Klaipėdos ir Palangos bendra Lietuvos ir Danijos įmonė “BNE” yra pastačiusi 6 vėjo jėgaines, į kurias investuota 22,5 mln. litų. Energiją jau būtų galima gaminti, tačiau jėgainės stovi, nes jų veiklai priešinasi šalia žemės sklypus turintys gyventojai. Vytis Diminskas, “BNE” valdybos narys, paaiškino, kad jėgainės pastatytos pernai liepą, ir dėl to, kad jos iki šiol neveikia, vien dėl prastovų bendrovė patyrė 1,7 mln. litų nuostolių. Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2010 m. padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių (vėjo, biokuro, vandens) iki 7 proc. Šiuo metu tokia elektros gamyba Lietuvoje sudaro tik apie 3,5 proc. VŽ
Sostinės mokyklas ir vaikų darželius vėl pasiekė šiluma. Vilniaus miesto savivaldybė paprašė energetikų atnaujinti šilumos tiekimą ugdymo įstaigoms. Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktoriaus Algimanto Šventicko teigimu, dabar patalpos bus šildomos tiek, kiek reikės. Kiekviena šildymo diena savivaldybei papildomai kainuos 25 tūkst. litų. LR
FINANSAI
Lietuva buvo pasirengusi pasiimti Europos Sąjungos pinigus, tvirtina Dalia Grybauskaitė, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga Europos Komisijos narė. Sekmadienį vienų metų narystės ES metines minėsianti Lietuva skaičiuoja pirmuosius sėkmingus rezultatus – per 8 mėn. būdama ES narė į biudžetą ji įmokėjo 407 mln. litų, o iš jo gavo 4 kartus daugiau – 1,65 mlrd. litų. Pasak Europos Komisijos (EK) narės, “kiekybiškai Lietuva atrodo labai gerai, nes sėkmingai pasiėmė viską, kas buvo numatyta ir Stojimo sutartyje, ir per susitarimus su Europos Komisija”. Tačiau, anot D. Grybauskaitės, nors dabartiniai šalies rezultatai pagal ES pinigų naudojimą yra geri, Vyriausybė, politinės partijos turi elgtis atsakingai, kad padėtis nepablogėtų. Pasak jos, lėšų srautai didės, ypač į mokslą ir naujoves, todėl būtina stiprinti administracinius gebėjimus, nes šiose srityse, priešingai nei transporto, žemės ūkio, Lietuva dar neturi didelės patirties. VŽ
Jei Lietuva nori išlikti konkurencinga ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų, valdžiai reikėtų sekti kaimyninių šalių pavyzdžiu ir mažinti mokesčių naštą verslui bei gyventojams. “Tarp šalių matyti tendencija konkuruoti mažinant mokesčius, tai pabrėžia ir užsienio investuotojai”, – vakar Vilniuje prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje teigė įtakingo tarptautinio “Carnegie Endowment” fondo ekspertas Andersas Aslundas. Lietuvai dar tik rengiantis palengva mažinti gyventojų pajamų mokestį bei įvesti papildomą apyvartos mokestį verslui, beveik visos Centrinės Europos šalys drąsiai mažina mokesčių tarifus. Buvęs Švedijos centrinio banko valdytojas Bengtas Denisas mano, kad Lietuvos ekonomikos ateityje lauks geri laikai, jei šalis pristabdys einamosios sąskaitos deficitą bei infliaciją. LŽ
Muitinės departamento vadovų tvirtinimu, iki prisijungimo prie Šengeno erdvės galima smarkiai sumažinti kontrabandą iš Rytų. Prie išorinės Europos Sąjungos sienos įrengus stacionarius rentgeno aparatus slapta pergabenti kontrabandą ar nelegalius migrantus taptų beveik neįmanoma. Tačiau tam reikalingai įrangai pirkti Vidaus reikalų ministerija, valdanti Šengeno lėšas, nenori skirti ES pinigų, nors iki šiol nesugebėjo panaudoti nė dalelės iš Lietuvai skirto pusės milijardo litų. Muitinės vadų manymu, VRM nori visas Šengeno lėšas pasilikti sau, “taškydama po 12 mln. litų šunidėms”. Taigi valdžia neskiria pinigų kad būtų užtvenkta į Lietuvą plūstanti nelegalių prekių upė, o tuo tarpu pusė milijardo litų guli be naudos. Tema:”Kontrabandos kontrolė – nesipildanti svajonė”. R
ĮMONĖS
AB “Pieno žvaigždės” daugiausia pelno uždirba fermentiniai sūriai, eksportuojami į Rusiją ir Europos Sąjungą. Juliaus Kvaraciejaus, “Pieno žvaigždžių” valdybos pirmininko, teigimu, 2004-aisiais “Pieno žvaigždėms” 70 proc. pelno davė fermentiniai sūriai, o likusią dalį – švieži pieno produktai. Bendrovė sūrius parduoda Rusijoje ir Europoje. Pernai iš viso bendrovė supirko daugiau kaip 350.000 t pieno, o “Pasvalio sūrinė” jo perdirbo apie 150.000 t. 2005 m. “Pieno žvaigždės” planuoja supirkti 10 proc. žaliavos daugiau, o perdirbti į pelningiausią produktą – 200.000 t ir pagaminti jo 18.000 t. Iš fermentinių sūrių gyvena ir UAB “Vilkyškių pieninė”, ji šiemet ES jų žada parduoti 4.000 t. 2004-aisiais “Vilkyškių pieninės” apyvarta siekė 75,5 mln. litų – buvo 40 proc. didesnė nei 2003 m. Pelno įmonė neskelbia. VŽ
Šį vasarį uostamiesčio UAB “SBA baldų kompanija” Rusijoje, Tulos srityje, įsigytas baldų gamybos fabrikas “Novo Mebel” per mėnesį pagamino ir pardavė produkcijos daugiau nei už 150.000 litų. Planuojama, kad metų pabaigoje fabrikas per mėnesį pagamins produkcijos už 2,5 mln. litų. Dabar Tulos įmonėje dirba 125 darbuotojai. Numatoma, kad metų pabaigoje dviem pamainom dirbs apie 350 žmonių ir fabrikas per mėnesį jau gamins produkcijos už 2,5 mln. litų. VŽ
PASLAUGOS
Kauno Taikos prospekte duris atvėrė naujausias ir didžiausias šalyje automobilių švaros centras “Autoblizgesys”. Vienu metu čia bus galima aptarnauti 16 transporto priemonių. KD
Vilniaus Užupyje, prie skulptūros “Užupio angelas”, atidaryta kavinė. Nauja maitinimo įstaiga įsikūrusi pastate, kuriame prieš kelis šimtus metų buvo dvaras. 70 vietų kavinės virėjai gamina europietiškus patiekalus. LR
STATYBA
Klaipėdoje likviduojamos verpimo bendrovės “Trinyčiai” teritorijoje iškils gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų kompleksas. Skelbiama, jog į jį bendrovė “Invalda” kartu su partneriais investuos apie 150 mln. litų. Dydžiu projektas nusileis tik jau pradėtam statyti Gandrališkių kvartalui. Pasak “Invaldos” grupei priklausančios nekilnojamojo turto agentūros “Invalda Real Estate” Klaipėdos atstovybės vadovo Vlado Šeporaičio, šiuo metu dar svarstomi projektiniai pasiūlymai, tačiau planuojama, kad 5 hektarų ploto teritorijoje per kelerius metus bus pastatyta apie tūkstantis naujų butų. “Trinyčių” gamyklos teritorijoje – šalia senamiesčio ir Trinyčių tvenkinio – kadaise buvo Butsargių dvaras. Manoma, kad taip gali būti pavadintas ir naujasis gyvenamasis kompleksas. Statybas pradėti planuojama dar šiais metais. VE
ŽEMĖ
Elektrėnų savivaldybė pasiryžo naikinti kliūtis norintiesiems keisti žemės paskirtį, o toks jos sprendimas atkreipė investuotojų dėmesį į patogioje geografinėje padėtyje esančio Vievio apylinkes. Pasak Arūno Butrimavičiaus, Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, šiuo metu parengti specialūs planai, kurie turėtų būti patvirtinti iki metų pabaigos, o tuomet bus galima keisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitokią. Planuose bus numatytos teritorijos pramonės, verslo, gyvenamiesiems ir poilsio objektams statyti. VŽ
Pramonei prie Vievio 2 km nuo magistralės atrėžta apie 100-200 ha ir keliolika ha – prie Elektrėnų. Dar dešimtys tūkstančių ha palei magistralę nuo Vievio iki Elektrėnų suplanuota skirti verslo objektams – apie 70 proc. tai yra privati žemės ūkio paskirties žemė. Ekspertai prognozuoja, jog patvirtinus planą šios teritorijos taps patrauklesnės investuotojams, norintiems čia statyti pramonės ir verslo objektus. Jau šiandien auga verslo susidomėjimas šiomis teritorijomis. Aras žemės Vilniaus pramoniniuose rajonuose kainuoja apie 10.000-20.000 litų, o Vievyje – 1.000 -4.000 litų. Verslas pamažu jau kuriasi Vievyje ir juda link Abromiškių. VŽ
Vakar į Nevėžio upę ties Panevėžiu suleista pusė tonos baltųjų amūrų. Tikimasi, kad šios žolėdės žuvys nuskabys Nevėžio tėkmę lėtinančias žoles ir vasarą nusenkanti, vandens stokojanti upė bus švaresnė. Vakar iš Vasaknų žuvininkystės ūkio nupirkti, 200-300 gramų sveriantys baltieji amūrai paleisti trijose vietose. Šios žuvys užauga iki 40 kilogramų, tačiau Lietuvoje natūraliomis sąlygomis nesidaugina, nes jiems reikia šiltesnio vandens. R, LR, LŽ
Palangos pajūryje rasta bangų išmesta ruonių jauniklė neišgyveno, jos gyvybė užgeso vakar popiet. Buvusi ruoniukės globėja, privačios veterinarijos klinikos savininkė Nijolė Jurevičienė nustatė, kad gyvūnėlio mirties priežastis – labai ūmi žarnyno infekcija. Neįprastas gyvūnėlis į veterinarijos gydytojos globą pateko prieš dvi savaites, kai ją leisgyvę iš Palangos paplūdimio paėmė ir atvežė N. Jurevičienei apžiūrėti gyvūnų globos ir priežiūros tarnybos “Nuaras” darbuotojai. Pas gydytoją ruoniukė taisėsi, priaugo svorio, bet, deja, netikėtai susirgo. Gydytoja guodžiasi tuo, kad prailgino ruoniukės gyvenimą dviem savaitėmis, per kurias patyrė daugybę nuostabių akimirkų. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
