Lietingas pavasaris ir staigus atšilimas, pasak
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko
Valdemaro Kontauto, sudarė idealias sąlygas uodams ir mašalams – mažoms muselėms
veistis. “Jų yra daug – kaip nė vienais metais”,- sakė V.Kontautas. Bene
didžiausią pavojų uodai ir mašalai kelia ganyklose esantiems gyvuliams –
kaimynai latviai neteko 421 galvijo: karvių, avių ir arklių.
Vabzdžių atakos neatlaikė ir dvi kiaulės. Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai praneša, kad pavojingi vabzdžiai pastebėti ir Lietuvos pasienyje – uodų ir muselių debesys užpuolė čia gyvenančių ūkininkų galvijus. Mašalų įkąsti gyvuliai suserga uždegimais, jiems pakyla temperatūra, atsiranda ištinimų, galima plaučių ir limfmazgių endema. Vabzdžių sukandžiotas gyvulys, jei nebus laiku gydomas, gali nugaišti per 12 valandų.
Apie mirtį nešančių vabzdžių grėsmę informuota ir Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Didysis antplūdis – praeityje
V.Kontautas “Sekundei” teigė, kad pavasarį pasirodantys muselių ir uodų debesys – jokia naujiena, tačiau šįmet jų kur kas daugiau nei įprasta. “Didysis vabzdžių antplūdis buvo prieš savaitę, dabar jų sumažėjo”,- tvirtino tarnybos vadovas.
Jis pabrėžė, kad Panevėžio apskrityje, kitaip nei Latvijoje, mašalai nepridarė žalos gyvulių augintojams: “Vakar dar kartą patikrinau duomenis, nuo uodų ir musyčių nekrito nė vienas gyvulys”. Kadangi įkyrūs vabzdžiai gyvulių augintojus terorizuoja ne pirmus metus, žmonės imasi prevencinių priemonių – prieš išvesdami į ganyklą gyvulius juos purškia vabzdžius atbaidančiais preparatais.
“Tai nėra privaloma, bet gyvulių augintojai puikiai žino apie uodų ir mašalų keliamą grėsmę”,- sakė V.Kontautas. Specialūs vabzdžius atbaidantys preparatai galvijus saugo apie dvi savaites. Veterinarijos ir maisto tarnybos viršininko duomenimis, Panevėžio apskrityje medikamentais purškiami visi gyvuliai, tad ir tragiškų pasekmių kol kas pavyksta išvengti.
Latviai pavėlavo
Vabzdžių spiečiaus sukandžiotą gyvulį ištinka šokas – jis pradeda dusti ir krinta. Paklaustas, kodėl latviai patyrė tokius didelius nuotolius, V.Kontautas sakė, kad Latvijoje buvo pavėluotai reaguota į pasirodžiusius mašalų ir uodų debesis – matyt, kaimynai nespėjo išpurkšti gyvulių vabzdžius atbaidančiais preparatais. V.Kontautas įsitikinęs, kad musyčių ir uodų atakos turėtų pamažu rimti.
Ar latvių ir lietuvių galvijus puolantys išbadėję vabzdžiai primena Druskininkų apylinkėse visus į neviltį varančius mašalus, V.Kontautas teigti nesiryžo. Maisto ir veterinarijos tarnyba pirmadienį kreipėsi į Latvijos universiteto mokslininkus, kad šie nustatytų, kokiai šeimai priklauso vabzdžiai, dėl kurių įkandimų masiškai gaišta gyvuliai.
Alergiški žmonės turėtų pasisaugoti
Panevėžio visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas mano, kad mašalų ir uodų atakos žmonėms nepavojingos – šie vabzdžiai ligų sukėlėjų nenešioja. “Jei žmogus alergiškas, 10-15 vabzdžių įkandimas gali sukelti pasekmių – patinti įkandimo vietoje, gali pakilti temperatūra”,- sakė vyr. epidemiologas. Jis įsitikinęs: įkyrūs mašalai daug pavojingesni gyvuliams: “Žmonės pajėgūs nuo jų apsiginti, jie turi pasirūpinti ir savo galvijais”,- teigė “Sekundės” pašnekovas.
Pasak A.Žobako, mašalams atbaidyti galima naudoti purškiamus preparatus, skirtus apsisaugoti nuo uodų ir erkių, – jie veikia apie 4 valandas.
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tiria, ar vabzdžiai nenešioja pastereliozės – infekcinės žmonių ir gyvulių ligos – sukėlėjų.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. V.Kontautas teigė, jog šįmet mašalų ir uodų kur kas daugiau nei įprasta.
