Įprastas muilas dažnai atrodo nekaltas kasdienis produktas – juk jis skirtas švarai. Tačiau jo kelias nuo vonios kriauklės iki gamtos yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti. Ir ne visada palankus aplinkai. Keturios panevėžietės gimnazistės, jaunosios mokinių bendrovės „Švaros pupelė“ narės, sumanė, kaip muilą paversti tvaresniu ir gamtai mažiau kenksmingu produktu, o dar ir panaudoti atliekas.
Gimnazistės užkūrė verslą
„Kuriame natūralius, rankų darbo muilus su kavos tirščiais. Mažiname atliekas, kuriame vertę ir kviečiame tave prisidėti prie tvaresnės kasdienybės“, – tokiu šūkiu į jaunųjų mokinių bendrovių startuolių džiungles nėrė keturios 5-osios gimnazijos devintokės Ramunė Aleliūnaitė, Goda Beriozovaitė, Aurėja Mikeliūnaitė ir Goda Dirsytė.
Ramunė yra komandos vadovė, atsakinga už sklandų bendrovės darbą, paskirsto užduotis ir prižiūri, kad jos būtų atliktos kokybiškai.
Goda – marketingo specialistė. Ji rūpinasi socialiniais tinklais ir reklama. Aurėja – pardavimų specialistė, skaičiuoja ir prižiūri pardavimus, gamybos procesą.
O kita Goda – gamybos specialistė, atsakinga už sklandų gamybos darbą.
Merginos pasakoja, jog jų jaunoji bendrovė „Švaros pupelė“ susikūrė šįmet.
Dar aštuntoje klasėje gimnazistės pradėjo kurti įvairiausias gamtai draugiškas verslo idėjas, dalyvavo ne viename kūrybingus ir inovatyvius jaunuolius vienijančios parodos „EXPO“ renginyje.
„Mūsų idėjos visuomet sudomindavo žmones ir būdavo naudingos sprendžiant gamtos problemas. Įstojusios į 5-ąją gimnaziją tęsėme idėjų paieškas ir jau antrus metus sėkmingai įgyvendiname savo sumanymus“, – pasakoja Goda Beriozovaitė.
Idėja iš kavos puodelio
Anot Godos, visoms teko gerokai pasukti galvą, kokią ekologinę problemą išspręsti šį kartą.
Vienai komandos narei kilo mintis apie išmetamus ir jau niekur nepanaudojamus kavos tirščius.
Juk kavos puodeliu dažnas nė nepradeda ryto, o kavos tirščių statistiškai lieka išties daug.
„Nusprendėme sukurti muilą, kuris prikeltų tirščius antram gyvenimui ir leistų žmonėms rinktis tvaresnį būdą juos panaudoti. Mums rūpi gamtos taršos problemos, tad tikime, kad mūsų idėja paskatins ir kitus prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo“, – pabrėžia G. Beriozovaitė.
Merginų sukurtas produktas išties aktualus – taip mažinama atliekų.
Anot pašnekovių, kavos tirščiai gali pasirodyti smulki ir nekalta atlieka, tačiau jų poveikis gamtai yra didesnis, nei daugelis įsivaizduoja.
„Nors gamtoje jie suyra per 3–6 mėnesius, sąvartyne dėl deguonies trūkumo gali nesuirti net šimtus metų, o irti pradėję tirščiai skatina metano – stiprių šiltnamio dujų – išsiskyrimą“, – aiškina G. Beriozovaitė.
Tvarumo pavyzdys
Muilas – puikus pavyzdys, kaip kasdieniai pasirinkimai ilgainiui gali turėti didelį poveikį gamtai. Vieno žmogaus naudojamas prausiklis atrodo nereikšmingas, tačiau kai tą patį daro milijonai, į aplinką kasdien patenka dideli kiekiai tų pačių cheminių medžiagų. Laikui bėgant tai virsta rimta ekologine našta.
Daugelis masinės gamybos muilų ir skystų prausiklių gaminami ne tik iš riebalų ir šarmo, bet ir iš įvairių sintetinių priedų. Tai gali būti paviršiaus aktyviosios medžiagos, kvapiosios medžiagos, dažikliai, konservantai, putojimą didinantys junginiai. Kai kurios iš šių medžiagų nėra lengvai suyrančios gamtoje.
Po naudojimo muilas patenka į nuotekų sistemas. Nors nuotekų valymo įrenginiai pašalina dalį teršalų, ne visos cheminės medžiagos yra visiškai suskaidomos. Dalis jų patenka į upes, ežerus ir galiausiai į jūras.
Gimnazisčių kuriamas produktas yra visiškai natūralus. Be to, rankų darbo.
Jį sudaro natūralus muilas, kavos tirščiai, ekologiški dažai ir malonų kvapą suteikiantys natūralūs kvapikliai.
Muiliukus jaunosios inovatorės dailiai pakuoja į ekologiškus maišelius, kurie taip pat yra draugiški gamtai.
Prisijungė mokyklos bendruomenė
Gimnazistės pasakoja jau pardavusios vieną muilo partiją ir pirmasis blynas anaiptol neprisvilo.
„Sekėsi tikrai puikiai. Darbo procesas buvo ilgas ir kruopštus, kol išgavome tobuliausią variantą. Ilgai ieškojome gražių ir tinkamų formelių, taip pat teko ieškoti ekologiško muilo, tinkamo mūsų sumanymui“, – pasakoja G. Beriozovaitė.
Prie „Švaros pupelės“ projekto jungėsi visa mokyklos bendruomenė – pedagogai, mokiniai, jų tėvai. Jie ir aprūpino jaunąją bendrovę kavos tirščiais.
Darbas prasidėjo nuo muilo šildymo ir jo tirpinimo.
Toliau sekė dažų ir kvapiklių, masės maišymas, kavos tirščių masės skaičiavimas ir supylimas.
„Maišėme, kol pasiekėme vientisą konsistenciją. Galiausiai supilstėme į formeles ir palikome atvėsti. Džiaugiamės, jog su jokiomis rimtomis problemomis gamybos metu nesusidūrėme – tai tik rodo, kad mokame pasiskirstyti darbus, klausyti viena kitos ir viską atlikti kruopščiai“, – šypsosi G. Beriozovaitė.
Į suaugusiųjų batus
Rankų darbo, aplinkai draugiškus muiliukus jaunoji mokinių bendrovė šiuo metu pardavinėja socialiniame tinkle, taip pat mokyklos ir miesto mugėse.
„Tikimės sulaukti dar ne vieno kliento ir jo nenuvilti! Labai džiaugiamės, kad būdamos tik 16-os turime galimybę patirti tai, ką paprastai patiria suaugę žmonės“, – sako Goda.
Anot jos, verslo kūrimas dar mokyklos suole moko atsakomybės ir drausmės, kūrybiškumo sprendžiant problemas, darbo komandoje, o dar – ir finansinio raštingumo.
„Mums ši veikla suteikė pasitikėjimo, drąsos priimti sprendimus ir galimybę išbandyti save verslo aplinkoje. Tvarumas mums – ne mados žodis, o sąmoningas pasirinkimas gyventi atsakingiau. Matome, kad mūsų karta paveldi daug aplinkosauginių problemų, todėl siekiame prisidėti mažais, bet prasmingais žingsniais“, – teigia G. Beriozovaitė.
Tempo nemažins
Bendrovės produktas, anot jo kūrėjų, suteikia naują gyvenimą ne tik kavos tirščiams, bet ir skatina mažiau pirkti į plastikinius buteliukus supilstytų kūno šveitiklių, skystų muilų, kelia visos bendruomenės sąmoningumą apie atliekų perdirbimą.
„Nors esame dar maža bendrovė, bet mūsų veikla tikrai turi apčiuopiamą poveikį, – sako Goda. –Mūsų svajonė, kad „Švaros pupelė“ taptų pavyzdžiu, kaip iš paprastų atliekų galima sukurti prasmingą ir tvarią veiklą.“
Ateityje darni jaunųjų verslininkių komanda planuoja išplėsti produktų liniją – kurti kūno šveitiklius, žvakes, kitus produktus.
Sako, jog būtų labai smagu užmegzti partnerystes, dalyvauti jaunųjų verslininkų konkursuose.
Vienas tokių dar praėjusią savaitę praūžė Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose.
Į rekordine tapusios Kalėdinės mokomųjų mokinių bendrovių „EXPO“ startuolių džiungles pasinėrė daugiau nei 1000 jaunųjų verslininkų.
Dar neištyrinėtas inovatyvių idėjų teritorijas išžvalgiusios panevėžietės džiaugiasi į savo verslumo skrynelę įsidėjusios dar vieną neįkainojamą patirtį.
