Panevėžio rajonas į savo lankytinų vietų sąrašą įtraukė dar septynis turistams įdomius objektus.
To dažniausiai prireikia norint pastatyti informacinį kelio ženklą, nurodantį, kur yra lankytina vieta, ar įgyvendinant turizmo bei kitus projektus.
Perkops pusšimtį
Ir taip solidus Panevėžio krašto lankytinų vietų sąrašas toliau pildosi.
Sandra Budreikienė, rajono Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja), sako, jog šį kartą gautas Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos raštas, kuriuo prašoma į lankytinų vietų sąrašą įtraukti vos prieš porą mėnesių atidarytą Patarlių taką Krekenavos regioniniame parke.
Be to, iš Panevėžio plėtros agentūros gauta informacijos ir apie kitus turistų pamėgtus objektus rajone. Tai tokie gamtos paminklai kaip Burvelių alkakalnis ir „Rapolo“ akmuo Krekenavos seniūnijoje, Miežiškių Angelų slėnis, Paįstrio seniūnijoje esanti Porceliano galerija, greta Panevėžio įkurtas Telefonų medis ir Pykčio kambarys.
„Turbūt vieno tokio didelio nacionalinio lygio objekto atidarymas davė labai didelį postūmį visam miestui ir rajonui.“
V. Reikalienė
Norint pastatyti lankytiną vietą žymintį rudąjį kelio ženklą su rodykle, pirmiausia reikia, kad toji būtų įrašyta į kokį nors sąrašą.
„Tuomet kreipiamasi su prašymu į „Via Lietuva“ bendrovę. Pateikiamas dokumentas, kad objektas kažkur oficialiai įtrauktas į sąrašus. Jei nėra dokumento, negali teikti prašymo“, – aiškina S. Budreikienė, pasak kurios, toks dokumentas reikalingas ir rengiant įvairius turizmo ar kitokius projektus.
Tad Panevėžio rajono politikams Tarybos posėdyje įtraukus į sąrašą minėtas septynias vietas, jame jau kone šešios dešimtys – 57 lankytini objektai.
Vieši ir privatūs
„Mūsų rajone tikrai yra daug lankytinų vietų. Gal ne visas jas žmonės atranda, bet turistų daug ir tikrai šie objektai juos traukia“, – neabejoja S. Budreikienė.
Tokį statusą Panevėžio krašte jau turi gamtos objektai, bažnyčios, vitražai, muziejai, dvarai, kapai ir daugelis kitų.
Patekti į jų sąrašą gana paprasta – kartais nereikia nė prašymo rajono Savivaldybei pateikti: ši turistų lankomus objektus įtraukia ir savo iniciatyva.
Kiek dar punktų galėtų pasipildyti čionykštis lankytinų vietų sąrašas, S. Budreikienės teigimu, sunku būtų net spėti, – juk nuolat atsiranda naujų. Be to, objektai gali būti tiek vieši, tiek ir privatūs. Svarbu, kad tikrai lankomi ir pritaikyti turistams.
„Pasitaiko, jog objektas yra, bet turisto ten nenusiųsi, nes aplinka neprižiūrėta, žolė – nepjauta ar privati teritorija, o priėjimo nėra“, – pasakoja S. Budreikienė.
Kartais per metus į lankytinų vietų sąrašą įrašomi ir keli objektai, kartais – nė vieno.
Savivaldybės atstovės žiniomis, pastarąjį kartą sąrašas pildėsi 2023-iaisiais – į jį įrašyta Skilvonių miške Krekenavos seniūnijoje esanti partizanų mūšio ir žūties vieta.
Tais pačiais metais, tik keliais mėnesiais anksčiau, sąraše atsidūrė ir du kiti objektai – hortenzijų parkas bei Kakūnų ąžuolas, esantys Karsakiškio seniūnijoje.
Rajono lankytini objektai, S. Budreikienės duomenimis, turistų mėgstami. 2024 metais Panevėžio rajone buvo daugiau nei 95,6 tūkst. lankytojų, iš kurių vien Krekenavos regioniniame parke – per 73,7 tūkst., o beveik 16 tūkst. lankytojų aplankė rajono muziejus, Upytės tradicinių amatų centrą ir kt.
Vis tik šie skaičiai – ne galutiniai. Pasak S. Budreikienės, turistų greičiausiai yra gerokai daugiau, nes ne visuose objektuose įmanoma suskaičiuoti lankytojus. Taip pat neturima duomenų iš privačių objektų.
Krekenavos regioninio parko nuotr
Kompleksinis požiūris
Turizmu mieste ir rajone besirūpinančios Panevėžio plėtros agentūros vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė sako, kad jų specialistai Panevėžį ir jo apylinkės vertina kaip vienas kitą papildantį kompleksą.
„Sakykime, dabar miestas turi „Stasys Museum“, į kurį atvažiuoja kultūros mėgėjai, gali ten meno kelionę turėti, o rajonas siūlo visai ką kitą: gamtą, tradicinius amatus ir panašiai“, – vardija ji.
Pasak V. Reikalienės, pastebima, jog ir lankytojai nediskriminuoja nė vieno – dalį dienos praleidžia mieste, kitą dalį – rajone. Ir tai esą natūralu: kadangi Panevėžio rajonas – žiedinė savivaldybė, iš kitų miestų turistai į Panevėžį atvyksta per rajoną.
„Vienareikšmiškai Krekenavos regioninis parkas yra perlas, – populiariausias iš lankytinų vietų vardija vyriausioji turizmo projektų vadovė. – Turime pažintinius takus, regioninio parko lankytojų centrą, kurie yra TOP objektai. Taip pat unikalus stumbrynas, be kurio aplankymo turbūt neapsieina nė viena lankytojo kelionė.“
Panevėžio rajonas, jos teigimu, išskirtinis ir tradiciniais amatais – yra Linų muziejus, Upytės tradicinių amatų centras, kitos vietos.
Rajono muziejai dažniausiai maži, unikalūs, įsikūrę gamtos prieglobstyje. Tai leidžia atvykėliui sustoti, atsikvėpti ir ramiai pasižvalgyti.
Todėl kiekvienas naujas lankytinas objektas Panevėžio rajone, kiekviena papildyta ekspozicija, turistams siūlomos naujos pramogos – proga pasidžiaugti.
V. Reikalienė neabejoja, kad į tokius pokyčius reaguoja ir verslas, kuo daugiau žmonių, tuo jiems reikia daugiau ką pasiūlyti, kad ateityje sugrįžtų.
Vieno objekto efektas
„Su „Stasys Museum“ atidarymu Panevėžyje pastebime, kad atsiranda ir ekspromtinių turistų, kurie ryte tiesiog sėda į automobilį ir atvažiuoja į Panevėžį“, – sako V. Reikalienė.
Tokiems miesto svečiams visada praverčia rekomendacijos, kur dar galėtų apsilankyti.
„Būna labai smagu, kai žmonės tikrai jomis pasinaudoja, išžvalgo bent keletą vietų ir išvyksta patenkinti, nes jų diena tampa produktyvi ir pilna įvairių patirčių“, – teigia Panevėžio plėtros agentūros atstovė.
V. Reikalienės skaičiavimais, jų turizmo skyrius sulaukė trečdaliu daugiau turistų nei anksčiau. Iki šio skyriaus persikėlimo į „Stasys Museum“ vidutiniškai per mėnesį būdavo 100–200 lankytojų, o dabar tiek sulaukiama per savaitgalį.
„Turbūt vieno tokio didelio nacionalinio lygio objekto atidarymas davė labai didelį postūmį visam miestui ir rajonui“, – daro išvadą ji.
Vyriausiosios turizmo projektų vadovės teigimu, per metus po atidarymo „Stasys Museum“ jau priėmė apie 80 000 lankytojų. Maždaug pusė jų – atvykstantys.
„Skaičiuojame, kad toks žmogus vidutiniškai aplankė 2–3 kitas lankytinas vietas, pasinaudojo maitinimo ar kitomis paslaugomis“, – sako V. Reikalienė, įsitikinusi, jog turistai jau atranda Panevėžį kaip lankytiną vietą, o ne tik užsuka pravažiuodami. Ir ne vienas paskui prisipažįsta nemanęs, kad Aukštaitijos sostinėje ir aplink ją yra tiek įdomių dalykų, kuriuos verta pamatyti.
