Žili plaukai – tai reiškinys, kurio daugelis stengiasi išvengti, tačiau, regis, visai be reikalo.
Naujas tyrimas parodė, kad plaukų žilimas gali būti ne tik senėjimo požymis, bet ir signalas, jog organizmas aktyviai gina save nuo vėžio.
Mokslininkai tai pastebėjo stebėdami peles, ir išvados pasirodė intriguojančios: plaukų pigmento praradimas gali būti šalutinis natūralaus mechanizmo poveikis, padedančio ląstelėms susidoroti su pažeidimais ir užkirsti kelią navikų vystymuisi.
Įdomų ryšį tarp žilimo ir apsaugos nuo vėžio atrado Japonijos tyrėjai.
Paaiškėjo, kad žilimas gali būti šalutinis efektas to, kaip organizmas pašalina pažeistas ląsteles, kad užkirstų kelią auglių susidarymui.
Tyrimas buvo atliktas su pelėmis, tačiau jo rezultatai suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kas vyksta žmogaus plaukuose, kai jie ima žilti.
Kodėl žmonės pražyla
Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka plaukų folikulų kamieninės ląstelės – jos atsakingos už plaukų atsinaujinimą ir spalvą.
Tarp jų yra melanocitų kamieninės ląstelės, gaminančios pigmentą, suteikiantį plaukams spalvą.
Kai šios ląstelės susiduria su DNR pažeidimais – pavyzdžiui, dėl streso, ultravioletinių spindulių ar kitų išorinių veiksnių, – jos gali pasirinkti vieną iš dviejų kelių: arba „pasitraukti į poilsį“ ir nebevykdyti savo funkcijų, arba toliau dalytis, rizikuodamos tapti piktybinėmis.
Mokslininkai pastebėjo, kad esant stipriems DNR pažeidimams, ląstelės dažniau renkasi saugesnį kelią – jos nustoja dalytis ir praranda gebėjimą gaminti pigmentą.
Dėl to plaukai pražyla.
Iš esmės tai procesas, kai ląstelės sąmoningai „paaukoja“ savo funkciją tam, kad apsaugotų organizmą nuo vėžio.
Įdomu tai, kad kai ląstelės patiria kancerogenų poveikį, jos kartais pasirenka kitą kelią – toliau dalijasi, nors jų DNR jau pažeista.
Tokiu atveju rizika, kad išsivystys navikas, padidėja.
Žilų plaukų privalumas
Atsižvelgiant į šias išvadas galima teigti, kad žilimas nėra vien kosmetinis senėjimo požymis, o tam tikras ženklas, rodantis, jog organizmas pasirinko saugų kelią ir „išjungė“ potencialiai pavojingas ląsteles.
Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas kalbama tik apie eksperimentus su pelėmis, todėl tiesiogiai jų taikyti žmonėms dar anksti.
Vis dėlto šis atradimas padeda geriau suprasti, kaip veikia natūrali organizmo apsauga nuo vėžio ir kodėl žilimas gali būti šio apsauginio proceso dalis.
